Vasarai atėjus, girioje apsigyveno ežių šeimyna. Dienos buvo šiltos, tad ežiai linksmai pramogaudavo medžių paunksmėje. Nupuškuodavo ir už miško, siausdavo laukymėje, tarp gėlių žaisdavo slėpynių, gaudydavo muses, kad prasimaitintų, o nakčiai atslinkus ramiai sumigdavo šalia savo buveinės.
Vieną dieną išvydo krintantį medžio lapą: artinosi ruduo. Lapai krito vis labiau ir labiau. Ežiai sugalvojo naują išdaigą: gaudė krintančius lapus.
Vis labiau šalo. Upę aptraukė plonytis ledo sluoksnis. Iškritęs sniegas užklojo lapus. Ežiai drebėjo iš šalčio, naktimis negalėdavo net užmigti.
Vieną vakarą nusprendė susiglausti ir tokiu būdu sušilti, tačiau bandymas nepasisekė: žaibiškai išsilakstė į skirtingas puses, mat dygliais subadė vienas kitam nosis ir letenėles. Dar kartą nedrąsiai pamėgino priartėti vienas prie kito, tačiau ir vėl nesėkmingai.
Reikėjo rasti būdą sušilti: juk ir paukščiai, ir triušiukai, ir kurmiai, ir kiti gyvūnai sušildavo susiglaudę.
Tuomet ežiai ėmė mokytis artėti vienas prie kito įtraukdami spyglius. Iš pradžių sekėsi sunkiai, tačiau ežiai kiekvieną vakarą mėgino vis iš naujo, kol pagaliau jiems pavyko susispausti nesusibadžius.
Žvarbus vėjas daugiau jų nebegąsdino; susiglaudę ežiai šiltai sau miegojo.
Gyvenime labai praverstų „10 santarvės taisyklių“. Jos galėtų skambėti taip:
1. Kadangi gyvenimą nuskaidrina švelnumas, vadinasi, verta jo siekti kasdien.
2. Kiekvieną dieną kalbėkitės tarpusavyje.
3. Nesiliaukite nuolat tobulėję kartu.
4. Gerbk save: niekuomet neženk per slenkstį nenusivalęs batų.
5. Būk atlaidus.
6. Elkis mandagiai. Meilę žeidžia prastos manieros.
7. Atrask gerąsias žmonių savybes, net ir tada, kai patys stengiasi tai nuslėpti.
8. Nebijok nesutarimų ir barnių: tik mirusieji ir viskam abejingi nesipyksta.
9. Neleisk, kad tave suerzintų smulkmenos.
10. Nepamiršk juoktis: tai širdžiai suteikia gyvybingumo ir apsaugo nuo širdies ligų.
Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. .
Paruošė Rasa A.
.
