Teikti pirmenybę teigiamiems dalykams mes privalome ypač tada, kai galvojame apie save pačius. Mes esame pirmiausia tai, kas mumyse yra gera. Tai esminis principas mūsų vidinei sveikatai. Reikia tikėti savimi, savo vertingumu, kad ir kaip jis pasireikštų, ir nustoti smerkti save bei jaustis pasmerktiems. Turime tikėti, kad mumyse yra gerų dalykų, ir įgyvendinti tai, kas mumyse yra geriausia.
Mes esame pirmiausia tai, kas mumyse yra gera. Tai esminis principas mūsų vidinei sveikatai.
Tas tikėjimas savimi padeda mums išeiti iš savęs, arba peržengti save, įeiti į tai, kas gera, tikra ir gražu.
Teigiamos mūsų asmenybės pusės – tai įdomiausios ir daugiausiai džiaugsmo galinčios suteikti mūsų gyvenimo sritys. Nuolat tenka sugrįžti su meile ir paprastumu – tai tarsi vėl aplankyti brangias vaikystės vietas, atsidurti namuose, kur viskas taip pažįstama, jaustis ramiai ir saugiai. Juk ir psichoterapijoje vienas iš pirmųjų psichoterapeuto uždavinių – surasti viską, kiek įmanoma, kas pacientui yra pozityvu, jam tai atskleisti, parodyti tarsi veidrodyje.
Tinkamas savęs vertinimas ir savigarba – kiekvienos asmenybės stuburas. Nieko negalima tikėtis iš žmogaus, kuris nevertina savęs ir visiškai nepasitiki savimi. Tai nereiškia, kad turime neigti arba nesistengti pažinti to, kas buvo ir yra neigiama mūsų gyvenime ir galbūt paliko mumyse žaizdų.
Yra viena puiki taisyklė, kuri mums padeda apsisaugoti nuo netikėtumų, ypač vedančių į nusivylimą: mes esame daug geresni ir daug blogesni, negu manome ir atrodome. Mumyse yra šviesos ir šešėlių zonos, apie kurių buvimą net neįtariame.
Yra viena puiki taisyklė, kuri mums padeda apsisaugoti nuo netikėtumų, ypač vedančių į nusivylimą: mes esame daug geresni ir daug blogesni, negu manome ir atrodome.
Žinoti šią tiesą – tai nekonfliktuoti su savo praeitimi, tai yra su savimi pačiais, bet priimti ją kaip savo kūną, net jeigu jos balanse būtų daug nemalonius dalykus primenančių eilučių, ir likti atviriems bei kupiniems užmojų ateičiai.
Turime mokytis žvelgti į įvykius, tiek džiuginančius, tiek vedančius į nusiminimą, žvelgti atvirai, be išankstinio nusistatymo. Tik taip mes galime pažinti savo tikrąjį veidą. Labai malonu susikurti ir nešiotis idealiai atrodantį savo paveikslą, bet tai ne tik padaro mūsų santykius su kitais formalius ir nenuoširdžius, bet ir anksčiau ar vėliau mus nuveda į nusivylimą.
Giuseppe Colombero. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi.
Paruošė Aurelija K. ir Janina D.