Gyvenimą daro sunkų tai, kad susidūrimo su problemomis ir jų sprendimo procesas yra skausmingas. Problemos atsižvelgiant į jų prigimtį, mumyse sukelia frustraciją ar širdgėlą, liūdesį ar vienatvę, apgailestavimą ar kaltę, pyktį ar baimę, nerimą, sielvartą ar neviltį. Čia išvardintieji jausmai yra nemalonūs, dažnai – itin nemalonūs, kartais – prilygstantys pačiam aštriausiam fiziniam skausmui. Iš tikrųjų būtent dėl to skausmo, kurį mums sukelia įvykiai ar konfliktai mes juos vadiname problemomis. O kadangi gyvenimas pateikia nesibaigiančią virtinę problemų, jis visuomet yra sunkus ir toks pat kupinas skausmo kaip ir džiaugsmo.
Vis dėl to kaip tik visame šiame problemų pripažinimo bei jų sprendimo procese ir glūdi gyvenimo esmė. Problemos yra ta skiriamoji riba, kuri atidalija sėkmę nuo nesėkmės. Problemos pažadina mūsų drąsą ir išmintį, iš tikrųjų jos kuria mūsų drąsą ir mūsų išmintį. Juk vien dėl problemų mes vystomės intelektualiai ir dvasiškai. Kai trokštame paakinti žmogaus tobulėjimą, mes metame iššūkį ir paskatiname žmogaus gebėjimą spręsti problemas, lygiai kaip mokykloje mes specialiai duodame savo vaikams spręsti užduotis. Mes mokomės būtent per susidūrimo su problemomis ir jų sprendimo skausmą.
M. Scott Peck. Nepramintuoju keliu.
Paruošė Janina D.
Ir taip per visą gyvenimėlį draugauji su baime, svečiuojasi nerimas, sutinki sielvartą, apkabina neviltis, sukausto skausmas….pakeli akis, kad jau laukia įkapės. Pasiimi išmintį ir išeini….
Irena, kokios jūsų nuomone būtų išeitys?