Šis [šeimininkas] supyko ir įsakė tarnui: „Skubiai eik į miesto aikštes ir
skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus“.
Sutelk savo mintis į žmogų, kurio nemėgsti ir kurio dažniausiai vengi, nes jo buvimas tau kelia negatyvias emocijas. Dabar įsivaizduok save to žmogaus draugijoje ir stebėk tavyje vykstančią negatyvių emocijų raidą…
Labai tikėtina, kad tas žmogus yra vargeta, luošas, paliegėlis ar neregys.
Dabar pasistenk suvokti tokį dalyką: jei pakviesi šį žmogų, elgetą iš gatvės, į savo namus, jis tau dovanos tai, ko dovanoti neišgali tavo žavingi, turtingi, malonūs draugai.
Šis vargeta tau kaip knygą atvers tave patį, atskleis tau pačią žmogiškumo esmę, ir šis atradimas bus ne mažiau vertingas, nei bet kuris iki šiol nepastebėtas Šventojo Rašto žodis.
Ką tau reikštų atmintinai mokėti visą Šventąjį Raštą, jei net savęs nepažįsti ir tegyveni roboto gyvenimą?
Atradimas, kurį šis elgeta padės tau padaryti, taip praplės tavosios širdies ribas, kad joje atsiras vietos kiekvienai gyvai būtybei.
Dabar pasistenk suvokti tokį dalyką: jei pakviesi šį žmogų, elgetą iš gatvės, į savo namus, jis tau dovanos tai, ko dovanoti neišgali tavo žavingi, turtingi, malonūs draugai.
Ar gali būti nuostabesnė dovana už šią?
Dabar pažvelk į save, bei savo skleidžiamas negatyvias emocijas ir paklausk savęs:
I. Ar aš kaltas dėl šios situacijos, ar situacija kalta dėl mano būsenos?
Šių dviejų galimybių suvokimas yra pirmoji įžvalga. Iš jos kyla antroji:
II. Būti atsakingam už šią situaciją reiškia būti atsakingam už save patį, o dabar taip nėra.
Kaip tapti atsakingam už save patį?
A. Visa, ką privalai padaryti, – tai suvokti, kad pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie atsidūrę tavo situacijoje, šio žmogaus draugijoje nepatirtų jokių neigiamų emocijų.
B. Jie būtų atsakingi už situaciją ir ją kontroliuotų, o ne būtų jos valdomi, kaip tai atsitinka tau.
III. Tad tavo negatyvias emocijas nulemia ne šis asmuo, kaip tu klaidingai manei, tačiau tavo „programa“ – stereotipai. Tai trečia ir pagrindinė įžvalga.
Pasistenk pajusti pokyčius, vykstančius tavyje šių įžvalgų šviesoje.
Dabar pamąstyk, kaip šios įžvalgos atrodo žmoniškosios prigimties kontekste.
Toks kito žmogaus elgesys skatina tavo negatyvias reakcijas – ar gali įsivaizduoti, jog jis anaiptol nėra atsakingas už savo elgesį?
Savo negatyvius išgyvenimus tu patiri tik todėl, kad klaidingai manai, jog jis yra laisvas daryti vienaip ar kitaip ir todėl yra atsakingas už savo elgesį.
Tačiau kas ir kada sąmoningai siekė blogio?
Sugebėjimas kurti blogį ar būti blogu yra ne laisvės, bet ligos apraiška, nes atspindi sutrikusį suvokimo jautrumą. Tie, kurie yra iš tikrųjų laisvi, negali nusidėti, kaip negali nusidėti Dievas.
Prieš tave stovintis elgeta yra ligotas, luošas, tačiau anaiptol ne blogas, kaip tu sąmoningai ar pasąmoningai manei.
Suvok šią tiesą, žvelk į ją giliai, atkakliai ir pamatysi, kaip tavo negatyvios emocijos virsta švelnumu, bei užuojauta.
Staiga tavo širdyje atsiranda vietos žmogui, kurį kiti, o tarp jų ir tu, kažkada išvarė lauk ir išbraukė iš savo gyvenimo.
Dabar tikriausiai supranti, kad šis vargšas atėjo į tavo namus nešinas didžiule dovana – jis atėjo išplėsti tavo širdies ir užuojautos erdvę, jis atėjo išleisti laisvėn tavo sukaustytą dvasią.
Ten, kur iki šiol būdavai kontroliuojamas (tas ar kitas žmogus turėdavo galią priversti tave skleisti negatyvias emocijas bei pasukti į šalį, vengiant susitikimo su juo), dabar esi laisvas ir neturi nuo ko slapstytis, dėl ko pasukti šalin iš savojo kelio.
Kai suvoksi tai, patirsi, kad tavo širdyje įsižiebusi užuojauta pasipildė dėkingumo jausmu elgetai, kuris sykiu yra tavo geradaris. Ir patirsi dar vieną ligi šiol nepatirtą pojūtį.
Tai poreikis būti šalia dvasinį augimą skatinančių aklų, luošų ir ligotų žmonių, toks kaip noras ieškoti vandens ką tik išmokus plaukti: kiekvieną kartą, kai esi su tais žmonėmis, vietoje anksčiau kentėto dvasinio diskomforto ir negatyvių emocijų dabar jauti viską apimančią užuojautą ir dievišką laisvę. Ir vargiai begali atpažinti save, kai, paklusdamas Tėvo raginimui, eini į miesto gatves ir iš jų vediesi į savo namus vargetas, luošus ir neregius.
A. de Mello. Kvietimas mylėti.
Paruošė Egidijus.
"Tie, kurie yra iš tikrųjų laisvi, negali nusidėti, kaip negali nusidėti Dievas." Jei kalbama apie krikščioniškąjį Dievą, drįsčiau paprieštarauti, ar patikslinti.. Anot Biblijos, laisvas nuo nuodėmės žmogus nebėra jos vergas, tačiau jis nėra tobulas, todėl vistiek darys nuodėmes.