Kur gyvena laimė?
Visada galvojau, kad tam, kad būti laimingai reikia kad kažkas atsitiktų. Užsidirbsiu daug pinigų – busiu laiminga. Ištekėsiu – busiu laiminga. Turėsiu savo namus – busiu laiminga. Busiu laiminga su sąlyga… Bet kai sąlyga pasiekta, kažkodėl ta laimė neateina. Kur ji? Viena karta, žiūrėdama nuotraukų albumą iš kelionės po JAV, pagalvojau, kokia gi aš tada laiminga buvau. Bet ar tuo sykiu, aš jaučiausi laiminga? Atsakymas – ne. Nes buvo daug sąlygų. Kokiu? – Nepamenu.
Būtent tada atėjo suvokimas, kad laimė neįtakojama aplinkybių, tai tik tas, kas dedasi mūsų galvoje. Išėjau i balkoną, sėdėjau ir žiūrėjau i kiemą, kuriame žaidžia vaikai, žaliuoja medžiai, girdėjau paukščių čiulbėjimą ir supratau, kad aš esu laiminga DABAR. Reikia tik pagaut tą akimirką, kai jautiesi gerai, pastebėt dalykus, kurie priverčia nusišypsot ir pamiršti momentines problemas ir nuoskaudas, nes po metų tu jau jų neprisiminsi.
Gyvenkime taip, kad nereikėtų prisiminti laimės, bet džiaugtis ją kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Taigi kur gyvena laimė? Tik kiekvieno žmogaus galvoje ir širdyje.
.
Apie Saules blykstę
Aš esu atviras naujovėm, savęs ir savo gyvenimo džiaugsmo ieškantis žmogus. Iš prigimties esu labai jautri, todėl dažnai slepiuosi po nerūpestingumo ir šmaikštumo kaukėmis. Noriu geriau pažinti save, išsiaiškinti tam tikro savo elgesio priežastis, bandyt išeiti iš užburto rato, i kuri patenku tam tikroje situacijoje, atleisti senas ir įsišaknijusias nuoskaudas.
Labai primeni mane…. sutinku su Tavo mintimis… tikriausiai rastume apie ką pakalbėt prie arbatos 🙂
Dzin, smagu, kad yra taip pat mastanciu zmoniu, o prie arbatos as visai mielai pratesciau pokalbi 🙂
Atrodo, kad tu kalbi mano žodžiais. Seniau ir aš taip galvojau, kad būsiu laiminga tik su tam tikromis sąlygomis. Bet labai stipriai klydau ir praradau nemažai laiko, kad tai suvokčiau. Net kartais ir dabar papuolu į užburtą ratą, iš kurio būna pasiūtėliškai sunku kartais ištrukti. Bet visada savyme mes randame jėgų.
Sonno, sutinku, kad neretai pamurstam kur gi ta laime gyvena, o rutina sugeba numalsint visas svajones, bet as stengiuosi galvot, kad geriausios dienos musu dar tik laukia. Siandien isisukai i darba ir nematai prosvaisciu – ryt turesi tokia patirti, kurios kuti negauna per visa gyvenima. Noriu tik pasakyt, kad reik stengtis atsiriboti nuo aukos sindromo ir tiket, kad viskas bus 🙂
Viskas yra, mieloji Saulės blykste, ne buvo, ne bus, o yra. Pagauk šį jausmą kasdien nors keletą akimirkų ir pasijusi nuostabiai. Pamatysi dangum besirintančius debesis, skaisčią saulę ir dar daug daug ko… 🙂 Linkiu tokios nuolatinės būsenos ne tik tau, bet ir sau, ir visiems čia esantiems!!! Aš jus visus myliu 🙂