Kai buvo maža katytė, Miau Ling užpuolė didžiulis katinas ir sudraskęs paliko ją mirčiai. Vis dėl to ji liko gyva, pamažu sugijo žaizdos, tačiau gyvenimas buvo sugadintas. Jai liko jausmas,
Švedų poetas Gunnaras Ekelöfas, miręs nuo gerklės vėžio, taip aprašo savo kančią: Turi tai žinoti:kurčiam skausmui reikia draugijos;aštrus skausmas reikalauja, kad neliktume vieni.Tad neik gulti;geriau nelik patogiai išsitiesęs,net jeigu pajėgtum
Tad visai natūralu, kad ligonis rūpinasi vien tik savimi ir savo liga. Jis negirdi ir nemato nieko kita, išskyrus tai, kas jam skauda. Todėl lankant ligonį arba apskritai sutikus kenčiantį
Kančia yra tokia nepriimtina mūsų prigimčiai, kad mes ją visada suvokiame kaip prievartą. Dar viena jos privilegija – niekada neprivalo duoti pasiaiškinimų ir laikytis logikos. Mūsų pasipriešinimas skausmui yra dar
Negalime grąžinti laiko ir panaikinti ar pakeisti praeities įvykių. Bet pakeisti savo požiūrį į praeities įvykius, kad šie nustotų gadinti mums dabartį – galime. Visus slegia praeities našta: esame patyrę nepagarbą,
Viena priežasčių, kodėl jūsų gyvenimo aplinkybės kartais esti tokios skausmingos, sukrečiančios ir sunkios, yra ši: Visata visada smogia į silpniausią jūsų vietą, nes ją labiausiai reikia stiprinti. Tiesą sakant, mylinti Visata
Paprašiau išklausyti, o jūs pradedate man patarinėti, – man reikėjo visai ne to. Paprašiau manęs paklausyti, o jūs man sakote, kad neturėčiau taip jaustis, –paniekinate mano jausmus. Paprašiau, kad klausytumėt, ir
Kiekvieną kartą, kai jūs kažko išsižadate, būnate suklaidintas. Kaip Jums tai? Jūs suklaidinamas. Ko Jūs išsižadate? Kiekvieną kartą, kai kažko atsisakote, jūs tampate amžinai susietas su tuo dalyku, kurio atsisakėte.
Kas tavo gyvenime galėtų būti tas pagrindinis rąstas? Tėvas, motina, tavo broliai ar sesės galėtų būti visai nebloga pradžia. Jei tik sugebėtum suprasti, koks palaiminimas laukia tavęs, kai broliai ir
