Ar tikrai pasitikėjimas savimi veda tave į džiaugsmą? Pirmiausiai noriu padėkoti programos organizatoriai Rasai už nuostabias užduotis, bei nuoširdų tikėjimą mumis… Pasitikėtas savimi padeda mums judėti į priekį, siekti savo tikslų, tobulėti. Šį rytą susimąsčiau, ar pasitikėjimo savimi ugdymas mus ves į džiaugsmą, džiaugsmą savimi? Logiškai mąstant, taip ir turėtų būti: mes tampame drąsesni, išsiaiškiname savo baimes ir susiremiame su jomis… Tai tikrai suteiks mums džiaugsmo, trumpalaikio džiaugsmo. Kasdieniniame gyvenime, mes susiduriame su naujais iššūkiais, problemom. Tuomet prisiminsime programą ir jos išugdytus įgūdžius ir vienaip ar kitaip įveiksime iškilusią problemą. Ar tokiu nuolatiniu kovojimu mes džiaugsimės? Dauguma pasakys, kad tai ir yra gyvenimas: nuolatinė kova. Nenorėčiau sutikti. Žinoma, pritariu Jums, kad mums tenka kovoti, kad mes turime nuolat mokytis, tobulėti… Tačiau tai yra judėjimas, kuriuo ir reikėtų išmokti džiaugtis. Neverta prisirišti tik prie tikslo ar rezultato, reikia mėgautis ir procesu. Mano atveju tai moko ir padeda tikėjimas. Kasdien dėkoju Dievui už naują dieną, už iššūkius (kokie jie bebūtų: geri ar blogi), už žmones, kurie mane supa ir man padeda… Viliuosi, kad ir Tu išmoksi džiaugtis bet kokiomis aplinkybėmis – saulėtą ir lietingą dieną, bėdose ir išmėginimuose 😉
Apie Tomasu
Mano vardas Tomas ir esu labai paprastas zmogelis, nors daugumai atrodo kitaip 🙂 Esu tingus, taciau megstu aktyvu poilsi. Tiksliau galima butu pasakyti, kad megstu aktyvu gyvenimo buda. Taciau nemegstu verstis per galva, kad viska speciau. Todel visuomet atsargoje pasilieku laisvesnio laiko… Man patinka keliauti, sportuoti, bendrauti, uzsiimti su jaunimu…
Siekiu nuveikti ka nors gero, ka nors prasmingo, kam nors padeti, nors kaip jau minejau, esu tik paprastas zmogelis… Todel visuomet prasau Dievo pagalbos ir patarimo. O jis visuomet manim pasirupina ir ispildo mano norus (todel visuomet sakau: atsargiai su norais, jie pildosi).
Linkiu sėkmės geruose darbuose…. 🙂 Dažniausiai paprasti žmonės būna labai nepaprasti 😉
Tomai, aš su tavim visiškai sutinku. Nereikia užsiciklinti ant tikslo, o reikia mėgautis tomis paprastomis akimirkomis, kurios atsiranda tavo kelyje. Kiekviena dinea pilna džiaugsmo: šiandien lija lietus, aš kaip maas vaikas galiu šokinėti per balas; šiandien šviečia saulė ir šildo mane; šiandien krenta žvaigždės, tai mažas pasaulio stebuklas. Linkiu, kad tavo gyvenime tokių akimirkų netruktų.
Pritariu! Būdami vien strategais, nepajusim tikrojo džiagsmo.
Taip, taip…man atrodo šiais laikais leisti sau būti orientuotu į procesą tampa prabanga … bet būtina prabanga 😉