Nesu didelė rašytoja, nes painiai dėlioju mintis ir rašymo poreikis nelabai kyla, nebent keliaujant, patiriant daug ir stiprių įspūdžių, tuomet savaime žodžiai liejasi ant balto lapo. Šiuo metu galva visai tuščia, norėtųsi su jumis kažkuom pasidalinti, tik nežinau kuom, nes pati jau ilgą laiką esu savęs tobulinimo, pažinimo ir paieškos kelyje. Bandau prisijaukinti vienatvę, mėgautis gyvenimu ir džiaugtis juom kad ir vienatvėje, bet tai pavyksta tik kurį laiką, o paskui vėl krenti, vėl lipi iš duobės. Meilė… meilė yra svarbiausia gyvenime, nes be jos tuščia, nyku ir sunku ir labai svarbu išmokti mylėti ta neegoistine meile, mylėti ir nieko nelaukti bei nesitikėti, dauoti ir dalinti savo meilę, nelaukinat atsako. Va šito aš ir mokausi ir man tai nėra labai paprasta. Taigi linkiu visiem meilės ir laimės:)
.
Apie Zizu
Prisistatymas trumpas-siekiu rasti save ir dvasine ramybe, padidinti savo savivertę bei pamilti save.
O dėl ko krentate į duobę? Kas nutinka? Kas tai nulemia?
na, gal per stipriai pasakyta, kad į duobę, tiesiog pavargsti būti viena ar vieniša, pasiilgsti tos meilės ir kurį laiką viskas būna gerai, nesvarbu, smagu ir tt..bet ateina laikas kai užklumpa liūdesys, klausimai kodėl ir kas, kada mane aplankys meilė, kada pasitrauks vienatvė ir pan:) būna baisiai liūdna žodžiu kurį laiką, o paskui vėl save suimi, vėl bandai džiaugtis ir tt
Būdavo ir man taip. Maniau, kad man trūko meilės… Meilės iš kitų. Suprantu jus, jums taip pat trūksta meilės. Bet niekas negalės jums jos duoti tiek, kad mylėtų kaip už du. Jums reikia išmokti pamilti save. Tuomet meilės stygiaus nebejausite. Taip, artumo vis dar gali trūkt, nes pats sau žmogus to nesugeba suteikti. Save mylinčiam žmogui nėra būtina kito asmens meilė (žinoma, nesakau, kad jos nereikia, tik sakau, jog save mylintis žmogus nėra nuo jos gyvybiškai priklausomas). Kaip jums sekasi pažinti save? Savęs pažinimas yra tiesiausias kelias į meilę sau. Mylinti save žmogus tampa daug laimingesnis, o laimingi žmonės traukia kitus, tad antrą pusią susirasti tampa visai nesudėtinga.
Dėkui Archangel už žinutę:) Taip, bandau pažinti save, bandau pamilti save, nežinau ar teisingu keliu einu, bet einu tuo, kuriuo įsivaizduoju kad reiktų eiti:) Tiesiog gal tas kelias ne toks trumpas ir lengvas kaip aš norėčiau:) Bandau pažinti save, įsiklausyti į save, toli gražu ne visada ir viskas man sekasi, bet aš bandau, o ar teisingai tai darau ar ne, nežinau, nes mano mokytojai tik knygos ir praktikos:)
Dėkui Archangel už patarimus:) Bet kiek teko girdėti geras koučeris labai brangus.