– Aš džiaugiuosi savimi.
– Savimi? Tai tu save įsimylėjęs narcizas?
– Aš tiesiog žiūriu į save ir viską, kas yra aplink mane, su supratimu, dėkingumu ir užsispyrimu augti. Aš turiu daug trūkumų, bet tai nėra kliūtis, trukdanti save mylėti, ar priežastis, mesti savo svajones. Aš stengiuosi augti kiekvieną dieną, atkakliai dirbti, net kai man nesiseka ar lenda galvon įkyrios baimės.
– Tai dabar visada tik sėdi save apsikabinęs?
– Kai ėmiau džiaugtis savimi, ėmiau džiaugtis ir kitais žmonėmis, ir visu pasauliu. Iš naujo įsimylėjau savo žmoną, ėmiau sutarti su kolegomis ir pajutau viso pasaulio palaikymą man siekiant savo svajonių. Iki tol aš jaučiau nerimą, kad negyvenu tobulo gyvenimo, kad man nepavyksta gauti to, ko noriu, kad aplinka man šalta ir nepadedanti. Dabar aš jaučiu pakilią ramybę, atrandu netobulo gyvenimo žavesį, ir mane supanti aplinka pasidarė tokia šilta ir draugiška.
– Hmm… O kaip pasiekti tą džiaugsmą savimi?
– Aš nežinau ir neieškau stebuklingo atsakymo. Tiesiog stengiuosi kasdien būti vis geresnis nei vakar, pamatyti aplink save ką nors teigiama ir padaryti ką nors gera kitiems. Pavyksta, žinoma, ne visada, bet jausmas, kad augu, viską atperka.
– Tau pasisekė…
– Kai džiaugiesi ir stengiesi, visada sekasi… O dabar jau turiu eiti. Noriu susirašyti 20 savo bruožų, už kuriuos jaučiuosi dėkingas, ir dar 40 dalykų, už kuriuos esu dėkingas savo žmonai.
Sukūrė Rasa Venckutė, „Džiaugiuosi savimi“ įkūrėja ir kūrentoja