Lūšis - sužaidybinta internetinė asmenybės stiprinimo erdvė. Pasitikėjimas savimi, santykiai, veiklos ir kasdienybės praturtinimas, tikslų siekimas

KAIP GIMĖ LŪŠIES IDĖJA?

Rodos, paskui mane visur sekiodavo Lūšies dvasia

Prieš paleidžiant Lūšį laisvėn, mane buvo užvaldę daugybė klausimų: kaip sukurti nepalaužiamas pokyčių link vedančias strategijas; ko reikia, kad žmonės greičiau ir lengviau sustiprėtų; kaip tą stiprėjimą supaprastinti ir paversti maloniu bei įtraukiančiu žaidimu? Kaip dažnai žmonės valgo, taip dažnai aš gilindavausi į tai, kaip vietoj trumpalaikės motyvacijos sukurti nepalaužiamą ir įdomią pokyčių strategiją, kaip sukurti kažką, kas įtrauktų labiau už feisbuką.

Rodos, paskui mane visur sekiodavo Lūšies dvasia, ji kaišiodavo savo smalsią uodegą į visas mano veiklas. Tam įkyriam žvėriui nerūpėjo, ar aš parduotuvėje, ar seminare, ar plaunu indus, ar net noriu miego – jis visada išdidžiai tupėjo šalia ir primindavo savo klausimus. Į dalį klausimų pavyko bent daugmaž atsakyti, apmąstyti iš įvairių kampų ir asmenybių perspektyvų.

Tada atėjo laikas sukurti gana savarankišką internetinę erdvę, jungiančią daugybę žmonių, kad jie galėtų džiaugtis gydančiu, įtraukiančiu ir įkvepiančiu bendruomenės poveikiu, o aš vienu metu galėčiau padėti šimtams ar net tūkstančiams. Taip 2012 m. gimė internetinė programa Lūšis. Šį žvėrį paleidau į laisvę po trečio psichologijos studijų VU kurso. Nors atrodo, kad esminius Lūšies dėsnius, idėjas savyje auginau jau nuo paauglystės ar net vaikystės.

Žinoma, tik dabar viskas skamba taip aiškiai ir nuosekliai. Prieš sukurdama Lūšį nenumaniau, kur link viskas krypsta, net nepastebėdavau, kaip aktyviai galvoju apie visus šiuos klausimus. Jeigu Lūšį būtų galima palyginti su vaiku – aš ilgą laiką nežinojau, kad laukiuosi.

KAIP SUMĄSČIAU LŪŠIAI TOKĮ PAVADINIMĄ?

O pavadinimą Lūšiai sukūrė akistata su šiuo žvėrimi. Norėjau programą pavadinti kokiu nors augalu, kažkuo gyvu, turinčiu dvasią ir formą, kad dalyviams būtų paprasčiau ir smagiau įsijausti. Pavarčius kelias knygas, minčių pavadinimui nekilo. Tada aplankiau šalia Telšių esantį Žvėrinčių. Ten sutikau Lūšį. Iš pradžių nieko. Paskui aš smarkiai paslydinėjau kojomis, o ji pribėgo ir man pasirodė, kad ėmė murkti. Priėjau arčiau ir ji priminė, kad yra žvėris, o ne koks katiniukas. Aš jai buvau tik dar vienas lankytojas, o ji man – įkvėpėja.

Beje, norėčiau atkreipti savo veiklos idėjos ieškančių žmonių dėmesį – gera idėja yra lyg skaudi mintis ar klausimas, kurie nuolat iškyla galvoje. Galbūt kartkartėmis pamąstote, kad žmonėms kažko trūksta, o jūs žinote, kaip tai suteikti? Galbūt matote visuomenėje ar savo artimoje aplinkoje kažkokią problemą, kurios niekas gerai nesprendžia? Ieškokite skaudžių vietų – jose slypi potencialas.

KODĖL LŪŠIS STIPRINA PASITIKĖJIMĄ SAVIMI, O NE KOKIĄ NORS KITĄ SAVYBĘ?

Pasitikėjimas savimi, vidinė švara ir laisvė, džiugesys, problemų sprendimo įgūdžiai, norimi įpročiai ir realybėje, o ne tik mintyse, apčiuopiami pokyčiai – pagrindiniai Lūšies uždaviniai. Ir man šie klausimai patys įdomiausi ir svarbiausi – tiek kaip savo gyvenimą gyvenančiai Rasai, tiek kaip Lūšies kūrėjai.

Pasitikėjimas savimi pasirinktas kaip vienijanti ašis, kaip pagrindinis tikslas, tačiau užduočių ir jų kombinacijų įvairovė sukuria daugybę augimo galimybių. Vis dėlto pasitikėjimui savimi skiriu ypatingą dėmesį. Jį vadinčiau daugelio pageidaujamų savybių ir įpročių šaltiniu, esmine sąlyga. Žinoma, kartu ir pasekme.

Jei pasitikime savimi, daug lengviau pasiekiame tikslus, veiksmingiau sprendžiame problemas, artimiau bendraujame su kitais ir savimi, tvirčiau mylime ir lengviau leidžiamės būti mylimi.

Kai jaučiamės stiprūs, išorinių pamokymų reikia daug mažiau – patys natūraliai randame savo problemų sprendimus ir kelius savo svajonėms. Tiesa, pasitikėti verta ne tik savimi, bet ir gyvenimu, kitais žmonėmis. To Lūšyje irgi mokomės.

Be pasitikėjimo savimi, Lūšyje didelis dėmesys skiriamas ir kasdienybei. Ji mus ištinka tarsi netikėtai, per mažai žmonės ją vertina ir dar mažiau dėl jos stengiasi. Iliuzija, jog laimei sukurti reikia daug pastangų, pasiekimų ar pinigų.

Dėmesys tikriems poreikiams, smulkmenoms, sąmoningumui, minimalizmui, atradimams, norimiems įpročiams, dienos ritualams, artumui su savimi bei kitais kasdienybę pripildo džiugesio, pilnatvės ir atsipalaidavimo.

Pavyzdžiui, daugybė sėkmingų žmonių savo rytą pradeda prasmingai. Benjaminas Franklinas nubudęs anksti (4 val.) aktyviai paklausdavo savęs, ką jis šiandien svarbaus ir vertingo turi nuveikti. Oprah Winfrey 20 minučių medituoja, Arianna Huffington – 30 minučių. Richardas Bransonas sportuoja ir valgo sveikus pusryčius. Šachmatų genijus ir pasaulio tai či čempionas Joshas Waitzkinas rašo dienoraštį, bandydamas suprasti pasąmoningus miegant patirtus atradimus. Lady Gaga užsiima joga ir skiria dėmesio teigiamoms afirmacijoms. Steve’as Jobsas žiūrėdavo į save veidrodyje ir paklausdavo: jei šiandien būtų paskutinė jo gyvenimo diena, ar jis norėtų veikti tai, ką suplanavęs, ir jei atsakymas kelias dienas iš eilės būdavo „ne“, jis imdavosi rimtų pokyčių. O ką tuo metu per pirmąsias 15 ryto minučių veikia 80 proc. 18–44 metų žmonių? Jie tikrina savo telefonus!

Tikiu, kad įkvepianti kasdienybė kartais gali gydyti geriau nei psichologas, saviugdos knygos ar mokymai.

KUO SKIRIASI „PASITIKINTI SAVIMI LŪŠIS“ NUO „VEIKLIOSIOS LŪŠIES“?

Pagal pavadinimą galima suprasti stiprėjimo kryptį: Pasitikinti savimi Lūšis stiprina pasitikėjimą savimi, o Veiklioji Lūšis praturtina kasdienybę ir veiklą, skatina problemų sprendimą.

Abiejų Lūšių forma ir gyvenimo girioje dėsniai iš esmės tokie patys, skiriasi tik užduočių turinys.

Tiesiog stiprindama pasitikėjimą savimi pajutau trauką kitai temai – praturtinti kasdienybę ir veiklą. Taip gimė Veiklioji Lūšis, kol kas vykusi tik vieną kartą.

KĄ MAN REIŠKIA LŪŠIS?

Lūšyje kiekviena mano praleista valanda virsta pagalba ir dėmesiu šimtams žmonių. Jaučiu didžiulę to prasmę, galią ir atsakomybę. Šie jausmai manyje kelia pakilimus ir atoslūgius. Vieną dieną atrodo, kad Lūšis galėtų būti dar ir dar geresnė ir padėti visiems žmonėms ryškiai keisti savo gyvenimą. Kitą dieną tokios idėjos atrodo labiau kaip utopija – juk nei aš, nei joks mano ar kieno nors kito kūrinys negali padėti labiau nei pastūmėti, nei suteikti naujų idėjų ar dovanoti laikiną pagerėjimą.

Gi Lūšis tik sistema, tik erdvė, tik gairės, o kaip visa tai veikia, priklauso nuo paties dalyvio. Tokios besiblaškančios mintys skatina mane ir toliau tyrinėti, ieškoti idėjų, kaip tą utopiją įžeminti ir paversti realybe. Jeigu ne Lūšis, daug idėjų liktų tik patiekalų receptais.

KAS TOLIAU?

Jaučiu, jog kurdama Lūšį kuriu ir naują asmenybės pažinimo ir stiprinimo teoriją. Kartais, rodos, jau įsivaizduoju, kas ir kaip. O kartais atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau kvailėju. Tad lieka laukti rytojaus.

Taip ambicingai aš jums būčiau atsakiusi prieš kelerius metus. Dabar mažai mąstau apie ateitį. Dabar džiaugiuosi gyvenimu, veikla ir poilsiu nuo tos veiklos. Prieš maždaug pusę metų net pajutau, kad jau jaučiuosi lyg atostogose ar pensijoje.

Žinot, kaip būna: žmogus stengiasi gyventi įdomiau, geriau, stengiasi kurti, įrodyti kažką sau ar kitiems, ieško kažkokių atsakymų, o kai jam tai pavyksta, etapas baigiasi. Iš vienos pusės, šis jausmas kvepia ramybe, pilnatve ir lėtai saldžiu džiugesiu. Iš kitos – nesinorėtų anksti baigti veiklos ir keliauti pensijon. Labiausiai norėčiau šią būseną išlaikyti ir pradėti kitą veiklos etapą. Sugalvoti kažką naujo. Kažką dar stipresnio.

Ko ir kaip jūs ieškote?

Aš ieškau įtraukiančių, džiugų ir genialių gyvenimo strategijų

Mes stengiamės surasti mėgstamą darbą, mylimą žmogų ir svaiginančią pilnatvę. Mes ieškome savęs ir savo svajonių. Viso to ieškoti galima kur kas paprastesniais, rezultatyvesniais ir džiaugsmingesniais būdais. Savo gyvenimą ir beveik visas jo kasdienybės akimirkas skyriau tokių būdų paieškai.

Image module

Rasa Norbutė (Venckutė)

Lūšies kūrėja, psichologė

Susisiekime

Laukiu jūsų norų, klausimų ir pasiūlymų