Paklausta, ką veikiu gyvenime, atsakau: perkeliu žmones mėnesiui į naują realybę ir išmokau joje pasilikti, arba auginu lūšiukus – t. y. kuriu Lūšies erdvę. Programos kūrimas ir kiti psichologiniai ieškojimai yra persmelkę viską, ką darau. Visur keliu klausimus, ieškau idėjų ir čia pat jas griaunu. Tyrinėju kaip mažas vaikas, o atradimus tikrinu kaip griežtas mokslininkas.
Svajoju apie visko, ką turiu galvoje ir širdyje, sudėjimą į naujo saviugdos būdo, keisiančio milijonų žmonių gyvenimus, išradimą. Jaučiu, jog kurdama Lūšį kuriu ir naują asmenybės pažinimo bei stiprinimo teoriją. Kartais, rodos, jau įsivaizduoju, kas ir kaip. O kartais rodosi, kad kuo toliau, tuo labiau kvailėju. Tad belieka laukti rytojaus.