Atsirado didesnis sąmoningumas gyvenime- kuo labai džiaugiuosi 🙂 Jaučiuosi žymiai tvirtesnė ir laimingesnė, labiau pasitikiu savimi. Saulė Visagalė, 40 m.
Sugrįžo entuziazmas ir gyvenimo džiaugsmas. Esu tobulesnė ankstesnė savęs versija, pati sau patinku, džiaugiuosi ir didžiuojuosi savimi.
Susigyvenau su įprotinėmis užduotimis. Įvyko kažkoks Lūžis, radau savyje vidinę ramybę, pasitraukė ankščiau aplankydavęs nerimas, taip gera ir ramu. Prisiminiau, ką reiškia mėgautis. Pavyksta efektyviau atlikti dalykus, būti čia ir dabar ir mėgautis tuo ką darau duotuoju momentu, pašalines mintis nustumiant/atidedant į šoną, kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti dėmesio tam žmogui, su kuriuo esu tuo metu.
Paleisti ir nekontroliuoti. Yra dalykų, kurie tiesiog nuo manęs nepriklauso, tad neverta dėl to nerimauti. Vadovaujuosi posakiu: „Jei kas nors nepatinka – pakeisk tai. Jei negali pakeisti – pakeisk požiūrį”.
Lengviau įlipti į kito batus ir pamatyti vaizdą iš jo perspektyvos.
Prisiminiau, kad žalinga eikvoti duodą gyvenimo laiką ir energiją žmonėms, kurie to neverti, kurie nenori suprasti, pamatyti, patikėti, kurie laikosi ribojančių nepalaužiamų įsitikinimų ir nemato kitų galimybių, kurie yra negatyvūs ir tuo negatyvumu užkrečia bando užkrėsti kitus. Tam tikrų žmonių tiesiog naudinga vengti, kad savo nuodų neskleistų į aplinką. Labai naudinga 5 minučių taisyklė.
Įspūdžiai labai geri bendrai. Priėmiau vieną skaudų sprendimą, bet jis buvo labai reikalingas ir naudingas. Ir dar labai norėjau ir maniau pasieksianti 7-ąją Lūšies stadiją, bet likau 6-oje. (žinoma, ir toks rezultatas labai geras, tačiau esu tokia, kad visad noriu pasiekti maksimaliai geriausią rezultatą). Katė Sumanioji, 26 m.
1. Gavau įrankius, kaip spręsti problemas.
2. Vis dar darau planą tolesnės savo veiklos.
3. Pažinau savo vidinę šeimą. Prakalbinau vidinį vaiką.
4. Išmokau, kaip prasiskaidrinti dieną.
5. Pažinau savo vertybes.
6. Dabar žinau, kiek daug laisvo laiko turėjau iki Lūšies.
7. Labiau pažinau save.
8. Emocijų išliejimas ant popieriaus man labai gerai suveikia, bet aš vis iki tol tai pamiršdavau. Dabar jau turiu dienoraštį 2017 metams.
9. Skaudulių išrašymas ir sudeginimas buvo labai gera patirtis.
10. Sužinojau, kad savo vertybes, stiprybes reikia tręšti. Neužtenka tiesiog žinoti, kad jos tokios yra.
11. Darbo ir poilsio balansas yra a must dalykas. Voverė Skraiduolė, 38 m.
Suvokiau, kad įmanoma sulėtėti – iš to gimsta kokybė ir pasimėgavimas. Iš žolėdžio, priklausomo nuo aplinkos salygų, tapau į tikslą orientuotu plėšrūnu. Supratau, kad geras planas – pusė darbo, kita pusė – metodikos laikymasis. Pamačiau aiškų žemėlapį, kaip susiję mano savybės, vertybės, svajonės ir siekiai – dar mažiau galimybių blaškytis ir pasiklysti. Gervė Baltoji, 38 m.
Prieš programą turėjau gana žemoką savivertę, pasitikėjimo savimi stoką ir ne vieną baimę. Tačiau po programos jaučiuosi daug tvirčiau, nes radau man reikalingus atsakymus ir būdus, kaip tvarkytis. Blogis turbūt būtų vienintelis, kad tokią programą galėjau atrasti anksčiau 🙂 Saulė Pavasario, 39 m.
Tik patvirtino, ką jau žinojau ir, ko man trūksta, kur turiu pasitempti.. Pūkuotoji Pienė, 45 m.
Ėjau link tų atsakymų savo gyvenime jau ilgai, tačiau dalyvavimas programoje sudėliojo viską į vietas, greitai ir gana efektyviai, net pati nesupratau, kad pokyčiai įvyko, tik apsižiūrėjau, kad įvyko. Ir taip supratau ne apie vieną pokytį. Taip pat sužinojau ir naujų dalykų. Liūtė Smalsioji, 36 m.
Po programos net ir esant stresinei situacijai gyvenime, palaikoma ramybė ir pasitikėjimas savimi. Spiečius pačių įvairiausių minčių, siekių, abstrakčių pamąstymų susidėliojo į „lentynėles” ir įgijo aiškų formatą. Skaitant ir atliekant užduotis, lengva ir paprasta atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Liūtukas Ugningasis, 42 m.
Išmokau labai daug gerų įprotinių dalykų, kaip įpinti nesunkiai ir nesudėtingai į kasdienybę. Ir atradau savo ryto ritualą! Verbena Purpurinė, 31 m.
Manau, kad pasiekiau tai, ko čia ir atėjau- įgauti pasitikėjimo, sustiprėti, paaugti. susiformavo tam tikri geri įpročiai, kurie, tikiuosi ir toliau lydės mane ir padės toliau tobulėti. tai čia- gerai. o blogai- na, ne pati programa bloga, o blogai buvo, kai reikėjo perlipti per save ir įveikti tai, ko anksčiau nedrįsau daryti…:) Lakštingala Dangaus, 30 m.
Supratau, kad daug daugiau savo gyvenie valdau aš, mano mintys, nusiteikimas ir mano nuotaika. Supratau, kad labai svarbu yra kasdienis darbas su savimi. Programos metu akivaizdžiai pamačiau, kad galima keisti savo gyvenimą, nieko iš esmės lyg ir nepakeičiant, tačiau pakeičiant labai daug kažkur giliai savyje. Vasara Spalvingoji, 38 m.
Šį kartą Lūšies programa pajudino užsistovėjusią kasdienybę. Man pavyko būti sąžininga pačiai sau ir suvokti, ko aš noriu. Atmesti kitų norus ir poreikius savo gyvenime ir išgryninti savo pačios. Pokyčiai prasidėjo nuo santykių su vyru ir tęsiasi kasdien. Man labai patiko Zen habits patarimai produktyvesniam ir kokybiškesniam gyvenimui. Svarbiausias pasiekimas, tai kad aš nusprendžiau gyventi čia ir dabar, kokybiškiau. Neužstrigti praeityje ar ateityje, sumažinti savo lūkesčius ir priklausomybes (nuo maisto, socialinių tinklų). Laumė Žalioji, 32 m.
Išmokau ieškoti atsakymų, kai priešais yra užvertos durys, ieškoti galinio įėjimo ar net lango. Kažkaip savaime, randasi atsakymai, ką daryti toliau. Jaučiuosi lyg gavus visraktį. Kai kurios užduotys ir jų pasekmės vis dar tęsiasi. Akis Skvarbioji, 32 m.
Pasitikiu savimi, myliu save ir aplinkinius, esu atlaidesne, tolerantiškesne. Džiaugiuosi šia akimirka, kuri yra tikra! Nelaukiu rytojaus kaip stebuklu meto. Čia ir dabar!!! Ieva Pievoje, 41 m.
Sužinojau savo stipriąsias puses, jas įsivardinau sau. Pamačiau, kas iš tiesų man padeda, o kas tik iliuzija ir trukdo man veikti produktyviai. Tapau drąsesnė ir labiau užtikrinta savimi. Rūta Budrioji, 22 m.
Pasikeitė požiūris į gyvenimą. Nebijau kalbėti atvirai, nebijau pasakyti, kas nepatinka, ką daryti kitaip. Aš esu pasikeitimų įpusėjime. Manau, kad greitai daug kas pasikeis mano gyvenime: tiek veikloje, tiek gyvenimo būde. Giedra Gintarinė, 30 m.
Į viską pradėjau žiūrėti paprasčiau, labiau save vertinu ir myliu. Mažiau save ir kitus baru. Kava Aromatingoji. 35 m.
Aš pradėjau sportuoti, pasidariau ramesnė, supaprastėjau daugeliu klausimų. Išmokau nuostabaus dalyko, neapsikrauti nereikalingais darbais ir nebebandau viską spėti, išsirenku tik pačius svarbiausius darbus ir juos atlieku pasimėgaudama. Pradėjau daugiau mėgautis eiliniais darbais, nes stengiuosi nieko nebedaryti automatiškai. Kuosa Žvitrioji, 32 m.
Atradau save iš naujo, tiksliau pažvelgiau į save iš šono ir kartu turėjau galimybę save tobulinti, išsigryninau stiprybes, savo vertybes, gavau naujų žinių apie save, tad dabar lengviau atpažinti kada ir kuri mano asmenybės dalis veikia, kalba ir pnš. Išmokau, kad jei labai noriu, galiu bet kokiomis aplinkybėmis atrasti laiko svarbiam man dalykui ir aplinkiniai mano pasirinkimui tam skirti laiko nedaro įtakos. Gaivinantis Lašas, 26 m.
Susiformavo nauji įpročiai: anksti keltis ir anksti eiti miegoti, reguliari kasdieninė mankšta, kasdien susitvarkau ir pagražinu vieną namų kampelį. Sustiprėjo valia, pasitikėjimas savimi, tapau aktyvesnė, veiklesnė, drąsesnė, dažniau išsakau savo nuomonę. Daugiau minčių ir idėjų ateičiai. Išmokau naują būdą keisti mintis norima linkme su slaptažodžiais. Geriau suprantu save. Vaivorykštė Žėrinti, 38 m.
Išmokau labiau mylėti save. Suvokiau kas svarbu man, pavyksta dažniau reikšti savo nuomonę, nebijant aplinkinių reakcijos. Lūšiukas Anonimas, 38 m.
Pasikeitė požiūris į sudėtingas situacijas, savo vertybių deklaravimas vs. realybė, pasikeitė suvokimas apie tikslus gyvenime. Išmokau suderinti nesuderinamus dalykus, rasti laiko, kai jo atrodo nebėra ir iš visų jėgų siekti tikslo. Po programos jaučiuosi ramesnė, labiau suprantanti save ir aplinką, jaučiuosi patobulėjusi ir brandesnė. Nendrė Lanksčioji, 27 m.
Atsisveikinau su mirusiu tėčiu, kurį šalia savęs laikiau metų dvidešimtį…
Nuėmiau svarbą nuo norų/svajonių/tikslų. Žvėriškas gyvenimo palengvinimas!!!!!!
Stengiuosi nemultitaskinti, nors anksčiau tai maniau esant privalumu. Efektyvumas auga nerealiai!
Jei galiu nedaryti, NEDARAU!!!! 🙂 Štai dabar, parašau atsiliepimą ir einu skaityti knygą, nes tikrai galiu neplauti grindų ir iš pareigos nekviesti kavos kaimynės.
Negaliu sakyti, kad tobulai paleidau, bet sumažinau nuoskaudas, skaudulius.
Supratau, kad natūralus tiesus nepatinkančių dalykų išsakymas padeda palaikyti sveikus santykius. Nes kai juos nutyli ir kaupi, pratrūkusi jų lavina viską griauna. O po truputį jie veikia, kaip vitaminai 🙂
Dažniau sakau gražius/gerus dalykus žmonėms. Nebūtinai patiems artimiausiems.
Didžioji dalis mano santykių smarkiai pasikeitė į geresnę pusę. Net tie, kur, atrodo, dar nieko neinvestavau, nes dar neradau atsakymų.
Buvo velniškai sunkių užduočių, kai tris paras gyvenau be miego, geliančia galva, tarsi kosmose. Labai sunku kapstyti skaudulius iš po betono.
Kartais skaudino reakcijos žmonių, kuriuos maniau esant labai artimais. Pašaipa ir man svarbių dalykų nurašymas kiek žeidė. Tačiau tai tik leido pervertinti savo požiūrius. Liepsna Spragsinti, 39 m.
Išmokau jausti aplinką. Nežinau kaip kitaip pasakyti.. mėgautis darbu, sūnaus šypsenom, draugų vizitais, snaigių sūkuriais, skaniais sumuštiniais 🙂 gyventi čia ir dabar ir atvirai, optimistiškai nusiteikus kurti savo ateitį. Ežiukas Rūke, 33 m.
Man labai sunku įvardinti konkrečius pokyčius, nes tokių labai didelių nejaučiu, o gal pajausiu dar ateityje. Bet aš džiaugiuosi, kad labai daug ką sužinojau apie save ir suvokiau, kad tikrai esu nuostabus žmogeliukas. Suvokiau dalykus ar net jie pasitvirtino, su kuo turiu dirbti toliau. Galbūt net įrodžiau sau, kad tikrai galiu pasiekti tai, ko noriu iš tiesų. Aš tapau labiau sąžininga su savimi. Aš nepykstu ant savęs už liūdnumo akimirkas ir stengiuosi, jų neužvalgyti. Iš man artimų žmonių sužinojau labai fainių žodžių, atsiliepimų apie save. Suvokiau, kad jie mane mato daug geriau nei aš save. Save tiesiog nuvertinu. Manau, kad didžiausias dalykas, kas gero nutiko mano savivertė padidėjo ir labiau myliu save. Be to sugebėjau atsispirti pagundai išduoti savo vertybes. Buvo man atsiųsta tokia situacija ir aš pasirinkau savo vertybes ir savęs neišdavimą. Luna Aikštingoji, 33 m.
Jau ilgą laiką savo gyvenime atidėliojau savęs pažinimą ir pokyčius, į pirmą planą vis iškildavo karjera ir pasirūpinimas kitų poreikiais, kol pajutau, kad toliau nuo savęs bėgti nebegaliu, Dalyvavimas Lūšyje privertė mane susidurti su savimi, geriau save pažinti, įsisąmoninti tam tikrus dalykus, užrašyti juos ant popieriaus. Taip, viskas buvo mano viduje, tačiau reikėjo tai iškelti į paviršių, ir tai ne visada būdavo lengva, o kartais netgi skausminga. Tačiau esu patenkinta, kad neužmečiau programos jos viduryje (sistema labai motyvuojanti), o dabar galiu džiaugtis pagerėjusia nuotaika, atvirumu su kitais, gebėjimu nusistatyti ir apginti savo ribas, protingesne reakcija į kritiką ir tiesiog kasdienybe! Migla Lengvoji, 28 m.
Po programos pradėjau aiškiau suprasti ko aš noriu ir kokius mano norus man sugalvoja aplinkiniai. Supratau/man paaiškėjo kas yra mano gyvenimo variklis/tikslas/esmė, kas mane verčia rytais keltis iš lovos ir judėti pirmyn. Naujo neišmokau nieko, tačiau tai, ką mokėjau – smarkiai patobulinau, „nupūčiau dulkes” nuo senų žinių, jas daugiau pradėjau taikyti, pažadinau savo kūrybingumą. Ne visada yra gerai siekti naujų žinių kai pagrindinės, senosios žinios yra primirštos ir nenaudojamos. Kai kurios užduotys privertė susimastyti, kai kurios juoktis ir džiaugtis, kai kurios verkti. Po itin sunkių užduočių padarymo palengvėjo dvasiškai – čia kaip po juodos nakties ateina šviesus rytas. Be sunkių užduočių nėra dvasinio tobulėjimo rezultato. Žvaigždė Ryškioji, 32 m.
Pakeičiau įgrisusio darbo pobūdį (su bosu suderinau naują, man labiau tinkančią ir patinkančią poziciją), susipažinau su daug svarbių mano veiklos žmonių, rečiau aplanko bloga nuotaika ir tuo pačiu geriau sutariu su vaikinu, žengiau pirmus žingsnius svajonių karjeros link, pastebiu daugiau dalykų apie save, savo aplinką ir kitus žmones. Banga Galinga, 25 m.
Pasikeitė gyvenimo kokybė: mažiau streso, daugiau džiaugsmo ir meilės, pasitikėjimo savimi ir pozityvumo. Kuosa Smalsioji, 48 m.
Išmokau nemažai. Tai pastebiu kasdieniniame gyvenime. Kartais ne iš karto, bet kai pastebiu , – būna labai smagu 🙂 Pvz. toks dalykas kaip prieštaravimas. Man labai būdingas. Dabar pradedu prieštarauti, dar vis, bet prisimenu, kad geriau „tekėti pasroviui” 🙂 ir pakeičiu kursą. Kitiems duotas lentelių pildymas buvo labai naudingas. Kai kurios savybės labai išryškėjo, nes visi parašė tą patį, tik kitais žodžiais. Man būdingas savęs menkinimas, nuvertinimas. Dabar stengiuosi niekad savęs nekritikuoti, priimti save su geromis ir blogomis savybėmis. Tikrai labiau išmokau būti čia ir dabar. Tai suteikia didelį palengvėjimą. Pasidariau ramesnė. Išmokau būti atviresnė. Išmokau neskubėti. Būti mažiau negatyvi kitų žmonių atžvilgiu. Dar ne visada pavyksta, tiesa. Dar labiau sustiprino motyvaciją tobulėti, ieškoti savęs ir būti savimi.
Ačiū. Kalva Stačioji, 50 m.
Susiformavo įpročiai, kas man yra žiauriai keista 😀 galbūt sugebėjau savyje atrasti ir teigiamų dalykų, aišku savęs nuvertinimas ima viršų, bet stengiuosi su tuo tvarkytis. Teko pasigilinti į tuos dalykus, nuo kurių bėgu. Tyla Jaukioji, 21 m.
Visų pirma mąstymas ir požiūris į save ir į viską, kas su manimi vyksta. Nuo Lūšies pabaigos – aš moku pasakyti NE, atleidau ir paleidau, esu atsparesnė pokyčiams, tai didžiausi mano nuopelnai sau. Akmuo Švelnusis, 35 m.
Labai džiaugiuosi, jog mano gyvenime atsirado tvarka – tai, kam ryžausi kasdien, išliko. Tinkamai atsikelti, skirti laiko sau, sustoti ir pažiūrėti į ką nors, pabūti su savimi ramybėje. Svarbiausia, ką išmokau šioje programoje – daryti tai, ko noriu. Prasidėję santykiai su man patinkančiu žmogumi man parodė, jog aš galiu būti geresniu savimi. Dabar aš patinku sau, turiu daugiau drąsos, priimu save tokiu, koks esu. Tikiu savimi po labai skaudžio gyvenimo duobės, o to, manyčiau, man trūko labiausiai. Ąžuolas Platusis, 26 m.
Labai džiaugiuosi, jog mano gyvenime atsirado tvarka – tai, kam ryžausi kasdien, išliko. Tinkamai atsikelti, skirti laiko sau, sustoti ir pažiūrėti į ką nors, pabūti su savimi ramybėje. Svarbiausia, ką išmokau šioje programoje – daryti tai, ko noriu. Prasidėję santykiai su man patinkančiu žmogumi man parodė, jog aš galiu būti geresniu savimi. Dabar aš patinku sau, turiu daugiau drąsos, priimu save tokiu, koks esu. Tikiu savimi po labai skaudžio gyvenimo duobės, o to, manyčiau, man trūko labiausiai. Ąžuolas Platusis, 26 m.
Pradėjau pastebėti aplink mane supančius dalykus, pagaliau savo pačios nuotaikas, emocijas, įsiklausyti į jas, stengiuosi gyventi ne praeitimi ir ateitimi, o čia ir dabar. Be to, įgijau kelis įgūdžius: rytinę mankštą, dėkojimą už viską, ką matau ir gaunu kasdien. TIK programos dėka mūsų namuose atsirado mažas šuniukas, kuriam priešinausi trejus metus, buvo akimirkų, kai gailėjausi dėl šio įsipareigojimo, bet tikiuosi ateity viskas bus gerai. Bagira Juodoji, 42 m.
Labai vertinga – nauji kasdieniai įpročiai, kuriems iki tol vis „nerasdavau laiko”. Jie iš esmės didina pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą kasdienybe, nes ji tampa labiau vertinga. Taip pat labai pravertė požiūrio į laiką, asmeninį efektyvumą ir darbų planavimą pasikeitimas, daug naudingų žinių ta tema. Žemė Besisukanti, 39 m.
Į viską pradėjau žiūrėti kur kas paprasčiau. Mažiau kaltinu kitus žmones dėl jų pasirinkimų, nes tik programos dėka supratau, kad kitas žmogus negali būti atsakingas už mano laimę. Tik aš pats galiu laimę kurti, džiaugtis ir ją skleisti. Viskas priklauso tik nuo manęs. Išmokau atleisti ir paleisti. Išmokau džiaugtis. Liepsna Paklydusi, 33 m.
Tiesa sakant gyvenimas nepasikeitė. Sužinojau, jog išrėžus teisybę į akis, palengvėja ant širdies. Sužinojau, jog rašant ant lapo apie savo problemas, galima rasti problemos sprendimą, bet gyvenimas vis dėl to nepasikeitė. Blogo nieko nepatyriau, tik kažkiek liūdna, jog lūšies programa nepadėjo. Šuo Baltasis, 35 m.
Pagrindinis dalykas, ką programoje sužinojau, kad turiu daugybę barjerų savo galvoje. Išmokau juos identifikuoti ir nuspręsti, kaip toliau elgiuosi. Sunkiausia dalis ir diena buvo savo sopulių, „akmenų” įvardinimas ir nešiojimasis, žinoma, tempas ir jausmas, kad tik „palaižiau” programos. Bet labai nudžiugau sužinojusi, kad visa mokymų medžiaga ir toliau lieka prieinama. Didžiausias „wow” buvo tai, kad patvirtinau sau, kad „čia ir dabar” gyvenu savo svajonių gyvenimą. Versmė Skaidrioji, 45 m.
Gyvenime atsirado daugiau sąmoningumo, geriau suvokiu savo jausenų priežastis, mokausi paprastėti (man tai labai reikalinga), stengiuosi pastebėti net ir mažiausias priežastis džiaugsmui…Suvokiau, kad galiu gyventi savo svajonių gyvenimą jau dabar, nereikia įkopti į aukščiausią kalną, kad pasiekčiau savo Laimės žiburį, tiesiog turiu apsidairyti, ištiesti ranką ir paliesti tai, kas gali džiuginti čia ir dabar!!!Tai be galo džiugina ir įkvepia jaustis laiminga nieko nelaukiant! Zylė Smalsioji, 36 m.
Po dalyvavimo programoje jaučiuosi labiau pasitikinti savimi, laisvesnė bendravime. Atradau savyje daugiau drąsos būti savimi, pradėjau labiau savimi džiaugtis. Pradėjau labiau priimti ir mylėti save. Atradau nuostabių bendraminčių, praplėčiau akiratį. Katė Laukinė, 46 m.
Prieš kokį porą savaičių atėjo toks aiškus suvokimas, kad aš ne kažkokia „retardė” ir galiu ramiai nueiti tvarkyti reikalų pvz. į valstybines institucijas, galiu gražiai pakalbėti su nepažįstamais ir pan. Na tiesiog turbūt suvokiau, kad nereikia be reikalo panikuot, kuklintis, savęs nuvertint. Tiesiog pajutau kažkokią keistą savo vertę, kurios seniau nejaučiau. Melisa Pilkšvoji, 27 m.
Tapau ramesnė, gavau įrankius problemų sprendimams, išmokau jas spręsti. Lūšiukas anonimas, 47 m.
Buvau pasiruošusi pokyčiams, buvau pasiruošusi dėl to padirbėti, tad išvardinti viską, kas pasikeitė, ką patyriau ar ko išmokau programos metu neužtektų vietos, laiko, žodžių… Pagyvenus Lūšyne iš naujo atrandi save, pasikeičia nuotaika, gyvenimas pasidaro ženkliai įdomesnis ir malonesnis, baimės išnyksta ar bent jau jų apmažėja, išmoksti gyventi savo svajonių gyvenimą ar bent jau prie jo priartėji. Kaip kažkas minėjo „Lūšynas – tikras lobynas” 🙂 Žuvėdra Klajojanti, 31 m.
Programa mane, tarsi, užvedė, suteikė naują kvėpavimą, esu nusiteikusi gyventi kitaip. Pakeičiau požiūrį į tam tikrus dalykus, įsitikinau, kad neverta graužtis ar bandyti kažką keisti ten, kur asmeniškai nieko negali pakeisti, gali pakeisti tik požiūrį ir savo elgesį tose aplinkybėse. Supratau, kad turiu išmokti atsirinkti, kokių žmonių elgesys, pamokymai, reakcijos mano atžvilgiu, man yra svarbu ir į juos įsiklausyti, o visų kitų paklausyti ir paleisti, neleidžiant užsibūti manyje. Kaip daugelis mėgsta sakyti, kad gyvenimas yra sudėtingas, po programos dar labiau įsitikinau, kad gyvenimas yra paprastas, tik mes, žmonės, jį padarome sudėtingu, nemokėdami būti paprastais (paprastėti, anot Lūšies). Programos gėris dar buvo ir tas, kad turėjau galimybės bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie iš gyvenimo nori daug daugiau nei buitinių ar materialių dalykų, jiems svarbus vidinis pasaulis, jausmai, išgyvenimai ir pan. Kasdieninėje aplinkoje tokių žmonių nėra labai daug, todėl šis poreikis lieka nepatenkintas, o programoje jų labai daug ir su visais jais gali bendrauti į valias. Blogo nepatyriau nieko, net nenumanau, kas tokio galėjo ir būti? Taip, buvo tokių užduočių, kurias atlikdama verkiau, buvau panirusi į liūdesį, labai buvo sunku grįžti į praeitį, skaudžius prisiminimus, vėl viską išgyventi, ką bandei pamiršti. Bet taip, turbūt, turi būti juk ne be priežasties tokios užduotys 🙂 Aušra Rytinė, 48 m.
Supratau, kad mano gyvenimas arti mano svajonių gyenimo, atradau daugiau vidinės ramybės ir taikos su savimi pačia. Kai kurios užduotys veikė, kaip nuskausminamieji, dienomis, kai budavo liūdna, kai buvau praradusi tikėjimą savimi. Skaudžiausia patirtis – suvokimas, koks stiprus vengikas gyvena manyje, išsigandęs manžas vaikas, kuri tereikia apkabinti ir padrąsinti tyrinėti pasaulį! Žaltvykslė Magiškoji, 24 m.
Po šios programos supratau, kiek daug galiu nuveikti, ir kad kai kuriems dalykams nereikia skirti visos valandos per dieną, kartais pakanka 3-10minučių per dieną, kad artėtume prie savo tikslo. Išsigryninau savo vertybes, stiprybes ir išsikėliau aiškias idėjas, kaip galiu jas dar pastiprinti, skirti daugiau laiko kasdien.
Buvo itin naudinga išsigryninti savo svajonių gyvenimą – viską aiškiai užrašyti, tai labai padėjo, nes viskas tapo realiau, konkrečiau, tad dabar eiti link svajonių yra lengviau, nes jos visos įamžintos, konkretintos. Bijūnas Kvapnusis, 19 m.
Atsirado dar didesnė savistaba. Kada, kaip ir kodėl pasireiškia vieni ar kiti elgsenos niuansai, kaip juos galima valdyti ar transformuoti. Įsitikinimas ir suvokimas, kad kai visa esybe neri į norą/darbą keistis, pradeda vykti stebuklai. Patyriau daug džiugių akimirkų, išgyvenau daug savimi pasidžiaugimo jausmų…buvo ir sunkumų, bet jie tik parodo, kuriose vietose reikia padirbėti stipriau. Bet svarbiausia, po ilgo klaidžiojimo savyje ir aplink ,atsirado judėjimo krypties aiškumas, supratimas, noras ir pajautimas ko gi aš iš tiesų noriu šiame gyvenime. Erdvė Atgimusioji, 47 m.
Turiu daugiau drąsos būti atvira ir nuoširdi, t. y. būti savimi.
Kasdienybė tapo linksmesnė ir lengvesnė.
Susitaikiusi du savo vidiniais Vaikais, atrodo, tampu suaugusi. Cho cho cho – mano tai metuose… Pagaliau… Plaštakė Rudeninė, 57 m.
Sužinojau daug naujo apie save, pasijaučiau labiau pasitikinti savimi, supratau, kad jau gyvenu savo svajonių gyvenimą ir dirbu savo svajonių darbą ir, kad viskas ko reikia, tai tik mėgautis tuo. Pantera Švelnioji, 44 m.
Pradėjau gyventi dabartyje, džiaugtis tuo ką turiu, daugiau ilsėtis, palaipsniui išmokstu paleisti situacijas, nekontroliuoti. Sunkiausia buvo, kai reikėjo ištraukti skaudulius į paviršių tam , kad juos pagydyti. Esmė ne užmiršti ir sugrūsti juos į tamsiausią kertę, bet susitaikyti su jais, priimti, paglostyti, kaip mažus vaikus, kad jie (skauduliai) jaustųsi ne atmestaisiais, o mylimaisiais, jie juk ugdo, saugo. Žemė Atgimstančioji, 38 m.
Nusiraminau, nustojau bėgti, skubėti, nervuotis dėl nepadarytų darbų, bėgti nuo savęs ir savo minčių. Dabar darbai, buitis, kitos veiklos atliekamos ramiai ir su džiaugsmu. Atsirado pasitikėjimas savimi, pradėjau priimti save tokiu koks esu, nustojau save „ėsti”, pradėjau džiaugtis savimi, savo gyvenimu. Išmokau save mylėti ir rūpintis savimi. Išmokau ir leidžiu sau ilsėtis. Išgryninau savo vertybes, stiprybes, pagrindinius tikslus. Žinau kur einu, kodėl einu. Audra Nerimstanti, 39 m.
Tapau stipresnė, tvirtesnė, daugiau pažįstu save, paįvairinau savo kasdienybę, priėmiau tam tikrus ryžtingus sprendimus, kurių sieksiu ateityje. Vaivorykštė Ugnies, 46 m.
Dalyvaudama Lūšyje išmokau priimti save, labiau džiaugtis aplinka, prisiminiau ką reiškia save palepinti be sąžinės graužaties. Atsikračiau kai kurių įkyrių minčių. Kai ką sau atleidau. Pasidariau veiklesnė, pajudėjau iš sąstingio, kuriame buvau. Sužinojau naujų įdomių dalykų. Apskritai atėjo palengvėjimas, tarsi kokį akmenį būčiau nusiridenus nuo savęs 🙂 Vilkė Girioje, 26 m.
Pradėjau daryti kai kuriuos veiksmus (medituoti, dėkoti), kuriuos jau seniai norėjau pradėti bet nebuvo pakankamai motyvacijos. Iš naujo įsigilinau į save, prisiminiau vėl tai, ką buvau pamiršusi apie save, bet ko turėčiau niekada nepamiršti. Buvo visokių jausmų ir potyrių, peržengiau per save kai kuriose užduotyse, kitos buvo gana lengvos ir daug energijos nereikalaujančios. Virš mėnesio laiko pasinėriau į kitą realybę ir tai leido nepasiduoti negatyvumui, kuris jau buvo susikaupęs, leido patyrinėti aplinką kitokiomis akimis, džiaugtis mažais dalykais iki pilno jų išgyvenimo – elementarų arbatos gėrimą išgyventi iki pat pat .. pilnai, viską pajusti ir nurimti. Leido sustoti, šiek tiek aprimti ir viską daryti lėčiau. Nors motyvacija pradėjo kristi nuo vidurio, tačiau tikiu, kad daugelis užduočių dar bus ne kartą pakartotos (nes jos labai patiko), o kitos atliktos tada, kai viduje bus pasiryžimas. Nes ne visoms užduotims buvau pasiruošusi, nesinorėjo per save lipti per smarkiai, nes žinau save – geriau iš lėto, kai viduje ateina pasiruošimas. Plunksna Šokanti, 28 m.
Pradejau praktiskai taikyti savo zinias (kasdien rastu dekoti uz dalykus aplink save, paprasciau i viska ziureti (maziau jaudintis, plaukti pasroviui). Svarbiausia, kad Lusis parode, jog daug dalyku yra arciau musu nei mes galvojam (laime, dziaugsmas, ramybe). Tyla Audroje, 27 m.
Pasikeitė požiūris į save. Išmokau objektyviau save vertinti.
Gera – tas objektyvumas į save. Bloga – kaip vis dėlto AŠ PATI nenoriu į save adekvačiai žiūrėti. Amarilė Rimtoji, 36 m.
Aš iš tiesų ramesnė, t.y. mažiau chaoso minčių sraute. Atlikdama pasirinktas įprotines užduotis, randu laiko sau. Jau programos metu suvokiau, kad noriu veikti, kurti ir judėti į priekį. Rūkas Vėsusis, 43 m.
Išsiugdžiau (tikiuosi, kad taip) keletą naudingų įpročių; pažinau savo svajonių gyvenimą; supratau, kad tikrai ne viskas taip blogai su ta kasdienybe; supratau, kad man tikrai sudėtinga susikoncentruoti ir reikia daug pastangų susikaupti ir daryti. Voverytė Smalsioji, 25 m.
Atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, labiau sau patinku, jaučiuosi energingesnė, atsirado daugiau kūrybiškų minčių, idėjų, daugiau gyvenimo džiaugsmo. Katė Nuoširdžioji, 43 m.
Šįkart pokyčiai minimalūs. Galbūt aš tam nebuvau pakankamai atvira, nes tik ką pajutau ramybę ir šiuo metu man nereikia pokyčių, galbūt per mažai širdies įdėjau, galbūt yra tie pokyčiai, tik dar jų nejaučiu, o gal prieš dvejus metus įvykę pokyčiai buvo tokie ryškūs, kad dabar jau nebėra kur ir kaip keistis… Žvaigždė Tolimoji, 42 m.
Prieš programą buvo užvaldęs jau praktiškai nebekontroliuojamas nuotaikų svyravimas, liūdesys, apatija, o programos užduotys padėjo prasiblaškyti, suvokti, dėl ko patiriu tokias emocijas ir būsenas; tikrai pralinksmėjau – tą pastebėjo ir aplinkiniai; geriau supratau save ir susidraugavau su savo įvairiomis pusėmis, kurios įtakoja mano mintis, jausmus, elgesį; pasidariau ramesnė viduje; pasidariau pastabesnė geriems dalykams, džiuginančioms smulkmenoms; vėl atnaujinau įprotį mankštintis rytais ir kitų gerų įpročių (ketinu pabandyti ugdytis ir kitus gerus įpročius, kurių nebuvau pasirinkusi); išmokau (supratau), kad jau dabar galiu gyventi savo svajonių gyvenimą, susitelkdama į smulkmenas, kurios būdingos mano svajonių gyvenimui; išmokau ramiau reaguoti į erzinančią aplinką/įvykius/ situacijas/ žmones; sužinojau, kaip išsigryninti savo tikslus, norus, svajones, kokiais būdais, jų galėčiau siekti; išmokau pasiremti savo stiprybėmis ir kaip stiprinti jas, kad padėtų sunkiais savigraužos momentais. Nuostabiausia ir gražiausia patirtis šioje programoje – kad esu ne vienintelė su tokiomis mintimis, kurios sukasi kasdien, su tokiomis vertybėmis, kurių laikausi, su tokiomis baimėmis, kurios kartais užkerta kelią pokyčiams ir kad galiu atvirai, be baimės jaustis kvaila ar naivia pasidalinti nuomone, patyrimais, patarimais su kitais dalyviais. Ir nesvarbu, kokio amžiaus esi – programoje jautiesi to paties amžiaus tik skirtingų ir panašių patirčių, todėl labai įdomu skaityti kitų istorijas ir ko nors pasimokyti iš jų, smagu, jei kas nors gali pasimokyti ko nors ir iš manęs.
Vieninteliai sunkumai man buvo – bandyti perlipti per kai kurias savo baimes (tikrai nepavyko jų atsikratyti, bet sumažinti ir pažiūrėti į jas kitaip – tikrai taip) ir išlaikyti tempą įpusėjus ir besibaigiant programai. Norint kuo daugiau pasisemti iš šios programos, reikia ir laiko pakankamai skirti. Nors ir atrodo gąsdinančiai tas laiko radimas, bet viskas yra įsipynę į kasdieną, todėl tereikia pamatyti galimybes, o ne ieškoti pasiteisinimų (kas naudingiau – 10 min žaisti telefonu ar skirti tas pačias 10 min meditacijai ar tiesiog ramiam arbatos išgėrimui). Ypač tinkama programa tiems, kurie nuolat skundžiasi ar mąsto, kad „va, aš tiek dirbu, tiek darau dėl kitų, o niekas net ačiū nepasako/ o jiems vis dar negerai ir negerai”. Tai pirmas ženklas, kad pamiršote apie save – svarbiausią asmenį savo gyvenime. Katė Tylioji, 32 m.
Kasdieneigės mokė punktualumo ir atsakingumo. Mokiausi labai nedrąsiai pasidalinti apie save viešoje erdvėje. Man buvo iššūkis parašyti Lūšiai laišką. Rašydama kitiems lūšiukams supratau, kad man rūpi žmonės, kad dar ne viską užgožė apatija. Patyriau, kad po truputį galiu gyventi jau dabar savo svajonių gyvenimą. Ir bandymai tą daryti nuramino mano vidų, labiau atsipalaidavau. Pradėjau kasdienybėje dėmesį nukreipti ne tik į darbus, bet ir į santykius su šalia esančiais, pastebėti daug dalykų aplinkui. Supratau, kad neverta apsikrauti kitų nuomonėmis apie mane, kad mano įsivaizdavimai dažnai trukdo jaustis laimingai ir stipriai, ir kad jie tik muilo burbulai.
Nuostabu buvo atrasti naują tvarkymosi būdą, kuris nevargina. Teikia džiaugsmą ir aplinką daro sava.
Pagerinau santykius, atsivėrė naujų galimybių, iššūkių. Supratau, kad iššūkiai nėra baisūs, tik reikalauja daugiau pastangų, nei įprasta veikla.
Nustebino atradimai apie spinduliuotę, pamačiau kaip galiu apsaugoti save. Stipriausiai išgyvenau susitikimą su vidine šeima. Gera buvo sužinoti, kad visi gyventojai stengiasi dėl manęs, tai dabar kylant įvairiems jausmams, klausiu kas kalba ir nuo ko nori apsaugoti – tai man labai padeda ir įneša daug ramybės. Geriau suprantu save.
Žingsnis kitų ir savęs link buvo pildymas lentelių apie ryškumą. Labai įdomu buvo stebėti žmonių reakcijas. Suvokiau, kad tai kas man lengva gali būti sunku tiems, kurie man atrodė stiprūs ir pasitikintys savimi. Suvokiau, kad ir kiti, ne tik aš turi ribas.
Nežinau kodėl, bet buvo sunkios užduotys apie darbą programos pabaigoje, nesupratau jų. Bet tada atlikau apie vidinį vaiką. Supratau, kad dažnai jį pamirštu.
Supratau, kad neateina norimi dalykai savaime, kad reikia jų siekti ir sužinojau kaip tai padaryti.
Pasikeitė mano dienos rėžimas. Lavėjau darbe, pradėjau daugiau įsigilinti ko iš tikrųjų aš noriu, ko man trūksta ir įgyvendinti. Versmė Gilioji, 38 m.
Išsiugdžiau kelis įpročius, kurie man palengvino darbą, santykį su aplinka ir savimi. Pamačiau save giliau, aiškiau, suvokiau savo baimes iš kurių gimsta pasiteisinimai, suvokiau savo stiprybes, kurias laikiau savaime suprantamomis ir niekada už tai savęs nevertinau. Aš baigusi „Lūšies” programą pirmą kartą įveikiau savo pačios priešą – uždarumą. Pamačiau, kad nei kiek neskauda, kai tampi atviru su aplinka. Labiausiai skaudino ir vargino mano pastangos savęs kitiems neparodyti, neatverti, norėjosi, kad mane kiti vertintų tik taip kaip aš noriu. O realybė tokia, kad visi viską mato ir supranta. Kai aš nusimečiau šitą naštą, man PALENGVĖJO. Aš vis dar noriu šypsotis dėl šito pokyčio. Aš padėjau sau. Galiu drąsiai sakyti, kad pagerėjo ir mano santykis su aplinka.
Dar vienas pokytis – tai paprastėjimas. Aš mokausi nebe taip sudėtingai viską matyti ir vertinti. Tai padeda man darbe ir namų aplinkoje. Aš save „gaudau” ir prisimenu vieną paprastą žodžių junginį „žiūrėk paprasčiau”.
Mokinuosi deleguoti darbus savo bendradarbiams, tai palengvina mano kasdienį darbo krūvį ir santykį. Jie man ne kartą yra pasisiūlę, bet aš dėl kažkokių savo psichologinių priežasčių – vis atsisakydavau. O dabar tai nuėmė įtampą nuo manęs: darbai padaryti, bendradarbiai jaučiasi, kad jais pasitikiu ir viskas vyksta toliau daug papraščiau.
Po šios „Lūšies” programos aš save pradėjau vertinti, pamilti, gerbti, saugoti, rūpintis, priimti. Tai pradiniai žingsniai mano asmenybės tobulinime, bet aš jais labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi.
Dar „Lūšis” atskleidė mano pareigingumą, azartiškumą ir užsispyrimą. Gavau vieną apsileidimą ir jo man pakako, kad metusi viską skirčiau laiką užduočių atlikimui, kasdieneigės pildymui, nes tvirtai žinojau, kad daugiau apsileidimų aš nenoriu ne dėl to, kad mane gali išmesti, bet pačiai prieš save buvo gėda ir dėl to vieno. Jeigu visas tavo laikas yra inkštimas ir bambėjimas, kad nori keistis, bet neįspiri sau į pasturgalį – tai eik po grybais ir miegok. Nes esi vertas to. Programos gėris dar buvo ir tas, kad turėjau galimybės bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie iš gyvenimo nori daug daugiau nei buitinių ar materialių dalykų, jiems svarbus vidinis pasaulis, jausmai, išgyvenimai ir pan. Kasdieninėje aplinkoje tokių žmonių nėra labai daug, todėl šis poreikis lieka nepatenkintas, o programoje jų labai daug ir su visais jais gali bendrauti į valias. Liūtė Stebėtoja, 33 m.