Ei, žmogau, pirmąkart sutiktas kelyje, gal paskutinįkart sutiktas šiame beveidžių ir varginančių dienų kaleidoskope, žmogau, norintis man papasakoti apie save, tapti ne atsitiktiniu, ne vienu iš daugelio – tapti mano, man
Mes negalime uždrausti paukščiams skraidyti virš mūsų galvų, bet mes neleisime jiems nutūpti mums ant galvos ir sukti ten lizdų. Taip pat mes negalime uždrausti blogoms mintims kartais ateiti mums
Tikėdami, kad žmonės yra geri, mes jų nepadarysime tokiais. Tačiau išsiųsime jiems galingą pakvietimą. Tikėdami žmonėmis smarkiai padidiname galimybes, kad jie elgsis teisingai ir augs dorybėse. Tai nėra naivus pozityvus
Tikrai esi tai patyręs – paklausei draugo ar pažįstamo patarimo ką daryti pirmame pasimatyme, darbo pokalbyje ar sakant viešą kalbą, o jie atsakė viena iš šių frazių: „Taigi būk drąsus,
Meilė taip pat reiškia gebėjimą atpažinti, ko reikia žmonėms ir ką aš galiu duoti. Aš negaliu duoti kito žmogaus dovanos, galiu tik atiduoti save. Yra dieviška dermė tarp dovanos ir
Laikas, kurį skiriu sau… Kodėl taip sunku rasti laiko sau? Laiko tiesiog būti, o ne veikti. Dažniausiai neatidėliotini kiekvienos dienos darbai paprasčiausiai užgožia viską, o tai, kas svarbu iš tikrųjų,
Didžiausia bendravimo problema ta, kad mes nesiklausome tam, kad suprastume. Klausomės tam, kad atsakytume. Autorius nežinomas Paruošė Emilija S.
Gyvenime yra tik trys taisyklės: paradoksas, humoras ir pokyčiai. Paradoksas. Gyvenimas paslaptingas. Nešvaistykite laiko stengdamiesi jį perprasti. Juokas. Humoro jausmas svarbu, ypač sugebėjimas pasijuokti pačiam iš savęs. Tai neįkainojama galia.
Jaučiant menkavertiškumo jausmą, norisi save bausti, uždrausti džiaugtis ir maloniai jaustis, o pasitikint savimi – apdovanoti. Šią jausmų seką galima pakeisti nuolat pasirūpinant teigiamais išgyvenimais, tada bus juntamas gyvenimo džiaugsmas,
Viena moteris skundėsi išminčiui, kad žmonės neatsako jai geru į gerą. – Kodėl taip atsitinka? – klausė ji. – Aš darau žmonėms gera, o jie to visai nevertina. Tarsi jie nemato
Platonas rašė: „Apie žmogų daugiau sužinosi su juo valandėlę pažaidęs, nei prasikalbėjęs ištisus metus.“ Žaisdami mes laisvai tyrinėjame pasaulį. Taip mokosi vaikai. Žaidimo priešas – baimė. Kai bijome, nustojame eksperimentuoti,
Snigo. Oras buvo ramus ir didelės pūkuotos snaigės, lėtai besisukdamos ratu, po truputį artėjo prie žemės. Dvi snaigės, kritusios greta, pradėjo pokalbį. Bijodamos pasimesti, jos susikibo rankomis ir viena iš
Katė grobuonė įsitikinusi, kad tiktai ji viską daro teisingai, o tie, kurie neseka jos pavyzdžiu, neturi jokių teisių gyvenime. Pamačiusi, kad kita katė elgiasi priešingai arba netiki tuo, kuo tiki
Pasitikėjimo savimi jausmas yra pirmapradis jausmas, su kuriuo kiekvienas iš mūsų ateiname į šį pasaulį. Vaikai, tyrinėdami aplinką, nejaučia gėdos ar nepasitikėjimo savimi. Tačiau šis jausmas ilgainiui yra sunaikinamas mus
Kai kurie žmonės tvirtina nežinantys, ko nori. Jie meluoja. Visada žinote, ko norite. Tik galbūt ne visada norite prisipažinti net sau. Mat išdėstę savo norus turite arba imtis juos įgyvendinti,
Stebėtina, kiek daug žmonių visą laiką tik analizuoja, planuoja, organizuoja, o iš tikrųjų reikėtų tik veikti, ir viskas. Kai tik imatės veikti, iš karto išjudinate daug tokių dalykų, kurie neišvengiamai
