Vieną kartą, švenčiant savo senėjimą, aš parašiau 42 pamokas, kurių mane išmokė gyvenimas. Tai populiariausia skiltis, kurią esu kada nors parašius. Rugpjūtį mano odometras persirito virš 90, taigi mano skiltis
Įsivaizduokite savo gyvenimą kaip tamsią girią, kurioje jūs pasiklydot. Kaipgi jums surasti kelią? Galbūt norėtumėte, kad girios ten nebūtų, bet ji yra. Galbūt jūs norėtumėte, kad kažkas stebuklingai įsikištų, bet
Sena legenda pasakoja apie žmogų, ant kelio radusį didelį akmenį su dailiai iškaltu užrašu: „Po manimi yra didelė tiesa“. Žmogus visaip bandė nustumti akmenį ir galiausiai jam tai pavyko. Po
Mėgaukis paprastumu; Kuo daugiau šypsokis; Gyvenk dėl šiandienos; Mylėk kitus; Stebėk saulėlydį; Skaityk šimtus knygų; Klausykis geros muzikos; Mylėk save; Mokykis iš savo klaidų; Suprask – nei vienas nėra tobulas;
Ar tu manai, kad aš ketinu padėti kiekvienam? Ne! O, ne, ne, ne, ne, ne. Nesitikėk, kad aš padėsiu bet kam. Tačiau aš ir nesitikiu niekam pakenkti. Jei tu esi
Nagi tais laimingais laikais, kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį, minkštutėlį Švelnukų maišelį. Vos panorėjęs, žmogus galėjo įkišti į jį ranką ir išsitraukti Šiltą Švelnuką. Šiltų Švelnukų visiems labai reikėjo, nes
Įsitaisiau jaukiai prie židinio… Šilta… Gera… Įsijungiau mėgstamą muziką ir atsiminiau neseniai išgyventą savo istoriją… Kuri iki šiol kelia šypseną… Tai pasakojimas apie kai ką daugiau nei nuodėmę. Tai pasakojimas
Ilgai svarsčiau, ką turėčiau parašyti… Atrodo, kad neturiu pakankamai gyvenimiškos patirties, nes esu dar jauna . Visgi pasilikau prie žmogiškos temos. Mes kiekvieną dieną konkuruojame tarpusavyje, vadovaujamės stereotipais, slepiamės po
Keistas sutvėrimas yra tas žmogus. Žmogus su savo mintimis norais, troškimais ir svajonėmis. Žmogus visą gyvenimą laukiantis, kada gi pagaliau jis bus laimingas. Tai yra pirmasis mano straipsnis apie tai,
Dėkoju už gyvybės dovaną ir meldžiuosi už tuos, kurie negalėjo ateiti į šį pasaulį. Dėkoju už tėvelių meilę ir meldžiuosi už tuos, kurie jos nepatyrė. Dėkoju už gyvenimo džiaugsmą ir
Pakalbėkime apie meilę. Tai gali būti meilė vyrui ar moteriai, vaikui, Dievui, artimui, draugui, gamtai, gyvūnui, pasauliui, sau pačiam, nepažįstamąjam ar netgi priešui. Šiuo atveju mane labiausiai domina meilė sau.
Visą naktį sapnavau kirmėles, krentančias iš duonos kepalo… Susirūpinau – gal mano pasąmonėje glūdi kažkas, kuo esu nepatenkinta ir pati to nesuvokiu?.. Pamąsčiau – o kiek kartų pakilau iš niekur,
Nėra kito jausmo, turinčio tiek daug skirtingų apibūdinimų bei išraiškų, kaip meilė. Kiekvienas ją suvokiame ir suprantame, bei patiriame kitaip. Mano meilės suvokimas keitėsi su amžiumi ir patirtimi. Pati pirmoji
Besiaudama batus geriu kavą ir trinkteliu duris, vėl nepasisveikinusi su kaimynu. Pasignalizuoju prieš mane važiuojančiai mašinai – tik kažkoks nevykėlis gali taip vilktis! Sustoju prie perėjos ir jau pasigailiu, nes
Vieną kartą pas dvasinį mokytoją Shri Ramakrishna (1836-1886) atėjo jo buvęs mokinys. Didžiuodamasis jis sako: -Mokytojau, atėjau Jums padėkoti. Jūsų paskatintas aš stengiausi tobulėti, ir, įsivaizduojate, pasiekiau tai, ko net
Visi žinom tą istoriją su dviem pelytėm, įkritusiom į pieną. Viena buvo optimistė ir rado išeitį – suplakė grietinę ir išlindo iš puodynės. O kita gi, pesimistė, taip ir paskendo
