„Chicken soup for the gardeners soul“ knygoje Jaroldeen Edwards aprašo, kaip vieną dieną jos duktė Carolyn nuvežė ją prie Arovhedo ežero pasižiūrėti gamtos stebuklo – gelsvųjų narcizų laukų, kurie driekiasi
– Aš džiaugiuosi savimi. – Savimi? Tai tu save įsimylėjęs narcizas? – Aš tiesiog žiūriu į save ir viską, kas yra aplink mane, su supratimu, meile ir dėkingumu. Aš turiu
– Aš pasitikiu savimi. – Tai gal tu tobulas? Gal nematai savo trūkumų? – Ar aš turiu būti tobulas ir neturėti jokių trūkumų tam, kad galėčiau pasitikėti savimi? Kad galėčiau
Visi mes daugiau ar mažiau tikime stebuklais. Kai kurie sako, kad stebuklų nebūna. Viską mes pasiekiame savo jėgomis. Tokiu atveju man kyla klausimas – ar žmogaus gimimas ir gyvenimas nėra
Kur gyvena laimė? Visada galvojau, kad tam, kad būti laimingai reikia kad kažkas atsitiktų. Užsidirbsiu daug pinigų – busiu laiminga. Ištekėsiu – busiu laiminga. Turėsiu savo namus – busiu laiminga.
Tiek daug nežinomybės ir tiek daug informacijos. Gali rinktis iš tūkstančio būdų, kaip maitintis, kaip laikytis dietos, kaip sportuoti, kaip kvėpuoti, kaip piešti, kaip dainuoti, kaip gyventi.. Tiek daug profesionalų,
Mes pažįstami? Kiekvienas turime dešimtis pažįstamų. Šeimos nariai, draugai, kolegos, kaimynai, giminės, visus juos pažįstame. Apie vienus žinome daugiau, apie kitus mažiau. Net neabejoju, jog kiekvienas galėtų atsakyti kuo domisi