1. Beširdiškumas turi savo kainą
Žmonės, kuriems liepiama užgniaužti gailestį matant širdį veriančius vaizdus, jaučiasi turį mažesnius moralės principus.
Žurnale „Psychological Science“ (liet. Psichologijos mokslas) šiais metais buvo publikuotas tyrimas, kurio rezultatai turėtų priversti mus pagalvoti dukart prieš atsisakant duoti išmaldos ar ignoruojant benamį žmogų. Psichologai Darylas Kameronas ir Keithas Payne‘as nustatė, jog žmonės, užgniaužiantys užuojautos jausmus, vėliau jaučiasi mažiau moralūs. Esant tokiai situacijai žmonės jausdavo vidinį konfliktą, kurio metu prieštaraudavo jų vidiniai moraliniai principai ir realybė, kurioje jie bandydavo paneigti tuos sau svarbius principus. Toks savęs vertimas elgtis prieš savo moralinius nuostatus gali paskatinti amoralų elgesį ar net pakenkti mūsų moralinei tapatybei dėl sukeliamo vidinio streso. Dažniausiai manoma, kad užuojautos jausmo reguliavimą nulemia savų tikslų iškėlimas į pirmą vietą, ypač kai kalbama apie pinigų pasilikimą sau, o ne aukojimą kitam. Tačiau toks savęs vertimas eiti prieš savo įsitikinimus mums patiems ir mūsų moralės savivokai labiau kenkia, nei duoda kokią naudą.
2. Aukštas statusas – žema moralė
Nors aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės ir turi daugiau pinigų, tačiau jų moralė labai skurdi. Mokslininkai išsiaiškino, jog aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės yra labiau linkę laužyti visas taisykles nei žemesnio socialinio sluoksnio žmonės, pvz., važiuodami mašina kliudyti kitas mašinas ar pėsčiuosius, sau pasiimti saldainius, kurie yra skirti vaikams, sukčiauti žaidimuose, kuriuose galima laimėti daug pinigų ir pan. Kaip minėta, aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės yra mažiau dosnūs, mažiau gailestingi ir mažiau empatiški (šie teiginiai pateikiami straipsnyje apie nelygybę „Why Inequality is Bad for the One Percent“). Tyrimo išvados rodo ne tai, kad turtingi žmonės iš prigimties yra neetiški, bet tai, kad aukštas statusas padaro žmones per daug besirūpinančius vien savimi. Turtingi žmonės nėra savaime blogi, jie tiesiog gyvena izoliuotame pasaulyje, ir pirmiausia, ką reikėtų padaryti, norint sumažinti nelygybę tarp vargšų ir turtingųjų – tai užpildyti didžiulę užuojautos ir empatijos skylę, žiojinčią tarp šių dviejų barikados pusių.
3. Laimei svarbi pagarba, o ne turtai
Mokslininkai jau seniai teigia, kad pinigai nėra laimės šaltinis, tačiau liepos mėnesį publikuotas tyrimas ne tik patvirtina šį teiginį, bet ir duoda naujų įžvalgų. Įdomu yra tai, kad iš tiesų aukštas socialinis statusas yra susijęs ne su daug pinigų turėjimu, bet su pagarba ir susižavėjimu, kurį gauname iš aplinkinių. Tačiau ta pagarba ir susižavėjimas – jau sociometrinis, o ne socioekonominis rodiklis.
Vieno eksperimento metu buvo pademonstruota, jog studentai, kurie buvo pripažinti svarbūs savo grupėse ar draugijose buvo daug laimingesni nei tie, kurie turėjo daugiau pinigų. Panašūs rezultatai buvo gauti ir daug didesniu mastu vykdytame tyrime, kur buvo tirti patys įvairiausi žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių, gaunantys skirtingas pajamas ir išsilavinimu. Buvo išsiaiškinta, kad laimingiausi buvo tie, kurie jautėsi priimti, vertinami, laukiami ir įtraukti į savo bendruomenę, nei tie, kurie paprasčiausiai buvo turtingi.
Žmogus neturi būti turtingas, kad būtų laimingas. Jis tiesiog turi prisidėti prie didesnio savo aplinkos gėrio kūrimo.
4. Gerumas jau pats savaime yra atlygis – netgi vaikams
Per pastaruosius šešetą metų daryti tyrimai parodė, jog vaikai būdami tik 18 mėnesių laiko padeda tiems, kam reikia pagalbos. Kyla klausimas, ar jie tai daro dėl to, kad įsiteiktų suaugusiesiems? Panašu, kad ne. Naujausi tyrimai parodė, kad vaikus padėti kitiems skatina gilus, vidinis užuojautos jausmas kitiems. Buvo išsiaiškinta, kad kūdikių akių vyzdžiai išsiplėtė (susirūpinimo ženklas) jiems pamačius žmogų, kuriam reikia pagalbos, ir sumažėjo, kai asmuo gavo reikiamą pagalbą. Vaikų vyzdžiai susitraukė tiek kai jie patys padėjo, tiek kai žiūrėjo, jog kažkas kitas tam žmogui padeda. Šie rezultatai, publikuoti žurnale „Psychological Science“, parodo, jog šis kūdikių gerumas kyla iš nuoširdaus susirūpinimo, o ne iš to, kad jie rūpinasi asmenine nauda. Šią išvadą patvirtina ir tyrimas beveik tuo pačiu metu publikuotas internetinėje svetainėje PLOS ONE. Šio tyrimo metu drovūs dvimečiai tapdavo daug laimingesni atiduodami skanėstą nei jį gaudami. Taip pat, jie būdavo laimingesni, kai tas atiduodamas skanėstas būdavo jų pačių, nei kai būdavo leidžiama atiduoti kieno nors kito saldumyną. Kitais žodžiais, altruistiniai veiksmai, kai yra asmeniškai pasiaukojama, atnešė vaikams daugiau džiaugsmo, nei kai tokio pasiaukojimo nebuvo. Keleto tyrimų metu nustatyta, kad suaugusieji yra laimingesni, kai duoda ką nors kitam, o ne pasilieka sau ir kad vaikai yra nusiteikę padėti kitiems spontaniškai, tačiau čia yra pirmasis tyrimas, rodantis, jog altruizmas suteikia atpildą net mažiems vaikams ir todėl didesnis džiaugsmas patiriamas duodant, o ne gaunant.
5. Mes galime išmokti būti gailestingesni
Ne vieną dešimtmetį psichologai tiria, kaip sumažinti depresiją, lėtinį pyktį ar nerimą. Visai neseniai buvo sužinota, jog žmonės gali „išgyti“ ugdydami pozityvias emocijas ir elgesį; empatija ir laimė taipogi yra sąmoningai ugdomos. Tačiau kyla klausimas – kaip dėl gailestingumo? Ši sritis ilgą laiką buvo beveik netirta, todėl dabar gauti rezultatai yra itin svarbūs. Mokslininkė Hooria Jazaieri ir jos kolegos atsitiktinai išsirinko 100 suaugusiųjų, kurie turėjo dalyvauti devynių savaičių trukmės gailestingumo ugdymo programoje. Prieš kursus ir po jų dalyviai turėjo užpildyti anketas, tiriančias gailestingumą kitiems, gaunamą gailestingumą iš kitų ir gailestingumą sau. Tyrimo rezultatai išties įstabūs: visose trijose srityse dalyviai po kursų parodė didelę pažangą. Šiam klausimui nagrinėti dar reikalingi papildomi tyrimai, tačiau jau ir šie gauti rezultatai rodo, jog galima ugdyti žmones priimti bei suteikti gailestingumą.
6. Dėkingumas padeda išlaikyti santykius net sunkiausiu metu
Keletas senesnių tyrimų rodo, jog dėkingumas mylimajam gali pagerinti santykius. Tačiau šiais metais atliktas tyrimas parodė dar vieną labai svarbų faktorių: kiek gerai vertinami savo partnerio žmonės jaučiasi. Palyginus gautus rezultatus apie dėkingumą ir mokslą apie sėkmingus santykius buvo sukurtas naujas gerų tarpusavio santykių modelis. Buvo išsiaiškinta, jog mūsų partneris mus iš tiesų vertina, suteikia saugumo jausmą, ir tai leidžia sutelkti dėmesį į tai, ką mes jame vertiname – tai reiškia, kad mes labiau rūpinamės savo partneriu ir labiau įsipareigojame. Tas taipogi padeda mūsų partneriams jaustis labiau vertinamiems. Taigi šio tyrimo rezultatai rodo, jog esant santykių krizei dėkingumas skatina būti pažeidžiamesniems, labiau įsiklausyti į partnerio poreikius ir spręsti konfliktą užuot viską palikus ir pabėgus. Kai žmogus jaučiasi branginamas, yra lengviau išlaikyti tarpusavio santykius, nes žmogui suteikiamas trokštamas saugumo jausmas ir žinojimas, kad tai iš tiesų yra vertingi santykiai, kuriuos verta saugoti. Dėkingumo ugdymas yra galbūt būtent tai, ko reikia sėkmingiems santykiams.
7. Žmonės labiau linkę bendradarbiauti, o ne varžytis
Rugsėjo mėnesio pranešime, išspausdintame žurnale „Nature“ (liet. Prigimtis), Harvardo tyrėjų grupė iškėlė ilgaamžį klausimą – ar žmonės yra instinktyviai savanaudžiai ar linkę bendradarbiauti?
Tam, kad gautų atsakymą, tyrėjai paprašė daugiau nei 1000 žmonių žaisti žaidimą, kuriame reikėjo nuspręsti kokią pinigų sumą jie gali skirti bendram fondui. Tyrimo išvados neįprastos: žmonės, kurie priėmė sprendimą greitai – greičiau nei per 10 sekundžių – paaukojo beveik 15 procentų daugiau pinigų, nei žmonės, kurie svarstė ilgiau. Kitame tyrime, vieniems dalyviams buvo nurodyta priimti sprendimą greičiau nei per 10 sekundžių, o kitiems – pagalvoti ilgiau. Vėlgi, jie nustatė, jog greiti sprendimai yra dosnesni, o svarstymai veda link savanaudiškumo.
„Šie tyrimai teikia svarių įrodymų, kad žmonės paprastai turi pradinį impulsą bendradarbiauti, o samprotaudami – elgtis labiau savanaudiškai“, rašo mokslininkė Emiliana Simon-Thomas. Autoriai pažymi, kad tyrimų duomenys neįrodo, kad bendradarbiavimas yra labiau genetiškai įgimtas nei savanaudiškumas, tačiau jie atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų bendradarbiaujama dažniau.
8. Yra tamsioji laimės siekimo pusė
Kaip mes dažnai pranešame interneto svetainėje „Greater Good“ (liet. Aukštesnis gėris), laimingiems žmonėms geriau: jie turi daugiau draugų, jie sėkmingesni ir gyvena ilgiau bei sveikiau. Bet 2012 m. gegužę psichologė June Gruber parašė esė, reziumuodama „Keturis būdus, kuriais laimė gali pakenkti“. Remiantis moksliniais tyrimais, kuriuos per pastaruosius keletą metų atliko J. Gruber ir kiti, paaiškinama, kaip mums jaučiantis laimingesniems sumažėja mūsų kūrybingumas, saugumas ir, kai kuriais atvejais, gebėjimas bendrauti.
Vėliau, spalį, keli J. Gruber bendradarbiai išspausdino istoriją, kuri pagilino tamsiąją laimės pusę: atrodo, kad noras jaustis laimingiems gali didinti vienatvės jausmą.
Mokslininkė Iris Mauss ir jos kolegės ištyrė, kad skatindami žmones vertinti laimę, jaučiamės vienišesni.
Kodėl taip yra? Mokslininkai teigia, kad, bent jau Vakaruose, kuo labiau žmonės vertina laimę, tuo labiau jie susikoncentruoja į save – dėl to nukenčia bendravimas su kitais žmonėmis, o šie socialiniai ryšiai ir yra raktas į laimę. Todėl, kaip rašoma žurnale „Emotion“ (liet. Emocija), gali būti, kad norint gauti laimės privalumus, reikia jos norėti mažiau.
9. Tėvystė iš tikrųjų daro daugelį žmonių – bet ne visus – laimingesnius
Amerikiečių tėvai linkę sakyti, kad tėvystė yra įtempta ir sukelia sunkumų santuokoje – tai lyg ir patvirtinta daugeliu tyrimų. 2004 metais vienas tyrimas netgi nustatė, kad mamos mieliau renkasi žiūrėti televizorių, apsipirkinėti ar gaminti valgį nei auklėti savo vaikus. Šios išvados sukėlė didelį žiniasklaidos dėmesį, nes teigė, jog tėvystė gali sugadinti gyvenimą.
Bet daugelis šių tyrimų turėjo trūkumų: jie tiesiogiai nepalygino geros tėvų savijautos su tų žmonių, kurie neturi vaikų, savijauta. Be to, šiems tyrimams prieštarauja daugelis kitų tyrimų, teigiančių, kad vyrai ir moterys jaučia didžiulę prasmę ir pasitenkinimą tėvyste ir motinyste, nepaisant to, kad ji teikia daug streso.
Tam, kad pašalintų šiuos trūkumus, psichologė S. Katherine Nelson ir jos kolegos (taip pat ir mokslininkė Sonja Lyubomirsky) atliko tris tyrimus. Pirmajame buvo naudojamas masinis Pasaulio Vertybių Tyrimas (angl. World Values Survey) tėvų ir ne tėvų laimės palyginimui. Antrajame tyrime buvo matuojama kasdienė tėvų ir ne tėvų laimė. Trečiasis tyrimas konkrečiai lygino, kaip tėvai jautėsi rūpindamiesi savo vaikais, o kaip atlikdami kitus kasdienius darbus.
Šie trys tyrimai parodė, kad tėvai yra laimingi ir patenkinti savo gyvenimu ir jiems, kaip visuomenės grupei, tėvystė teikia prasmę ir kelia teigiamas emocijas.
Tačiau rezultatai, 2012 m. lapkričio mėnesį paskelbti „Psychological Science“ (liet. Psichologijos mokslas), pateikia kelis svarbius aspektus. Pirma, nors motinos laimingesnės nei moterys neturinčios vaikų, tėvystė vyrus daro laimingesnius nei moteris. Ir, priešingai stereotipams, vieniša tėvystė ar motinystė nebūtinai reiškia nelaimingumą. Vieniši tėvai nelaimingesni už vienišus ir vaikų neturinčius žmones, bet pirmieji patiria mažiau depresijos simptomų, nes jų gyvenimas, anot tyrimo, prasmingesnis.
10. Gerumas daro vaikus populiarius
Tam tikra prasme, tyrėja Kristin Layos ir jos kolegos yra kaip ir visi vidurinėje mokykloje: jiems rūpi „populiarieji“. Tačiau minėti mokslininkai atliko ypatingą tyrimą, kuris išaiškino, kodėl tie „populiarieji“ apskritai yra populiarūs ir visų mylimi.
Mokslininkai daugiau kaip 400 mokinių davė atlikti vieną iš dviejų paprastų užduočių: arba keturias savaites po kartą jie turėjo atlikti tris gerus darbus arba aplankyti tris vietas. Praėjus keturioms savaitėms, visi vaikai nuo 9 iki 11 metų, dalyvavę tyrime, pranešė, kad jaučiasi laimingesni nei prieš tyrimą ir daugiau jų bendraamžių norėjo leisti su jais laiką. Bet „gerieji vaikai“ buvo daug populiaresni – kiekvienas jų įgijo vidutiniškai du draugus, maždaug dvigubai tiek, kiek pirmosios grupės vaikai.
Kitaip tariant, rezultatai, paskelbti gruodį interneto svetainėje „PLOSS ONE“, skatina jaunuolius pasidalinti savo pietumis su kitais ar apkabinti susinervinusią mamą (du darbai iš aukščiau minėto tyrimo) todėl, kad draugiški vaikai yra populiaresni.
Taip pat K. Layous ir jos kolegos pažymi, kad, remiantis ankstesniais tyrimais, populiaresni vaikai beveik neskriaudžia kitų ir dažniau daro gerus darbus; taip pat klasė, kurios vaikų populiarumas vienodas, psichologiškai sveikesnė. Taigi pamoka mokytojams: dėl laimingų vaikų klasėje apsvarstykite galimybę įdėti į mokymosi programą tikslingą gerumo ir dosnumo praktiką.
Šaltinis: 10 Things Science Taught Us About Happiness in 2012. Jason Marsh, Lauren Klein, Jeremy Adam Smith.
Iš anglų kalbos vertė Irena L., Giedrė M.
Redagavo Emilija S.
jega… Idomios mintys.
pritariam…