Žinote, koks svarbiausias mano pastarųjų kelių metų atradimas? Tiek dirbdama su tūkstančiais Lūšies dalyvių, tiek privačioje psichologės praktikoje, tiek analizuodama literatūrą, nuolat skaudžiai susiduriu su tuo, kad dauguma žmonių neišnaudoja paprastų, lengvai prieinamų veiklų, kurios patenkintų jų giluminius, egzistencinius poreikius, kuriuos jie bando patenkinti siekdami didžių dalykų. Skubanti, dėmesį ištaškiusi, prie ateities pasiekimų prisirišusi šiandienos visuomenė ne(be)supranta šiandienos svarbos. Ji gyvenimo džiaugsmus projektuoja į ateitį, suka pokyčius mintyse ir tingi bent paprastus dalykus daryti šiandien, kasdien. Ji nemoka atsipalaiduoti, pilnavertiškai įsijausti ir mėgautis tuo, ką patiria čia ir dabar. Negelbsti net ir dažnokai pasirodantys moksliniais tyrimais, metaanalizėmis paremti straipsniai. Prastai miegantis žmogus medituos? Ne! Ans geriau nusipirks cbd lašiukų, melatonino ar triptofano. Žinoma, kalbu ne apie visus žmones, tik apie ryškias tendencijas.
Nieko ypatingai naujo čia nepasakiau, tiesa? Tiesa, bet siekiu jus ne nustebinti naujais negirdėtais atradimais ir patarimais. Siekiu paskatinti jus rūpintis kasdieniais įpročiais. Įsisąmoninę ir kasdien praktiškai taikydami kelias idėjas, galime kurti pokytį daug lengviau nei tikimės. Daug lengviau. Kalbu ne vien iš savo asmeninės patirties, kalbu iš tūkstančių mano kuriamos Lūšies dalyvių patirties.
Pateiksiu kelis gyvenimiškus pavyzdžius. Pamatysite, kad kalbu apie paprastus dalykus. Tokius paprastus, kad jums turbūt kils pagunda eilinį kartą nieko nedaryti. Taigi, pasižiūrėkime, kaip gyvena Ana ir Almantas. Ana labai mėgsta keliauti. Ji daug dirba, taupo, skiria daugybę laiko kelionių paieškai, planavimui, o iškeliauja tik kartą ar du per metus. Jeigu Ana pasigilintų į tai, kodėl ji taip mėgsta keliauti, jis suprastų, kad keliavimo poreikį patenkinti galima ir paprasčiau. Iš esmės gi Ana siekia tam tikros būsenos ar patyrimo, kurią jai suteikia keliavimas.
- Galbūt ji mėgsta būti gamtoje?
- Pamatyti naujas neatrastas vietas?
- Atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių?
- Pabūti viena su savimi?
- Leistis į nuotykius?
- Pailsėti? Palepinti save?
Nebūtina prisirišti prie kelionės tam, kad patenkintum šiuos poreikius, pasiektum jų teikiamą būseną. Panašų efektą galima pasiekti ir kasdien ar kelis kartus per savaitę leidžiantis į mažus žygius miške, vaikštinėjant po gretimo miesto senamiestį ar netoliese gyvenantį parką, dėmesingai kasdien prieš miegą po 15 minučių žiūrint laidas apie gamtą ar keliones ir kt. Skyrusi daugiau dėmesio tam, kas ranka pasiekiama, Ana būtų laiminga ne tik išsiruošusi į rimtas keliones, bet ir visus metus. Anai tereikia išsityrinėti, kodėl ją žavi kelionės, kokią būseną jos jai padeda pasiekti, ir tada ieškoti vertingų atitikmenų kasdienybėje. Taip, sutinku, vietinis miškas Tailando džiunglių neatstos, o Vilniaus rotušės fontanas irgi nusileidžia Romos Trevi vandens šedevrui, tačiau kasdienės laimės būsena šalia dviejų savaičių kelionės džiaugsmo kasmet irgi neprastas grobis, tiesa?
Keliaukime prie antro pavyzdžio. Almantas daug dirba ir taupo pinigus svajonių namams. Bet ar Almantas susimąsto apie tai, kad jis aukoja savo dabartį dėl ateities lūkesčių? Dėl lūkesčių, kurie net nebūtinai taps realybe arba, tapę realybe, užaugs arba išvis pasikeis? Kaip dažnai Almantas susimąsto, jog ir esami namai gali atrodyti kur kas geriau ir džiuginti jį jau dabar? Jeigu vyras detaliai aprašytų savo svajonių namų vaizdą, pastebėtų, kad dauguma akcentų yra ranka pasiekiami.
- Galbūt tai nauja tvarka, minimalizmas?
- Meniškas, besikeičiantis apšvietimas?
- Pagalvėtos, spalvotos erdvės?
- Vijokliniai augalai?
- Įkvepianti darbo vieta, su kelionių nuotykių nuotraukomis?
Net jeigu Almantui labai svarbu stilinga prabanga, ji taip pat nėra tokia brangi ir tolima, kaip atrodo. Mažos interjero detalės gali sukurti didelį skirtumą. Jeigu Almantas kreiptų daugiau dėmesio į erdves, kuriose dabar praleidžia daug laiko, ir jas praturtintų, jis galėtų savo poreikius patenkinti ir būti laimingas jau dabar.
Saviapgaulė, kad laimei sukurti reikia daug pastangų, pasiekimų, kardinalių gyvenimo pokyčių ar pinigų. Prisiminkite, kiek ilgai jautėtės laimingi, kai pasiekėte svarbų tikslą, buvote paaukštintas darbe ar gavote didesnį atlyginimą. Jau po kelių savaičių ar mėnesių laimės būsena grįžta į buvusį lygį. Daug mokslinių tyrimų tokias tendencijas patvirtina. Laimės jausmas yra mūsų sprendimas ir kasdienių veiksmų, įpročių, o ne kažkokių didžiulių gyvenimo įvykių pasekmė. Ar įsivaizduojate ką tai reiškia? Viena vertus, kaip gera, kad viskas mūsų rankose. Kitą vertus, daug lengviau pasvajoti apie ateitį nei skirti 20 minučių kasdien jos kūrimui, tiesa?
Registracija į priėmimą greitai baigsis
KASDIENIS DĖMESYS POKYČIAMS IR DŽIUGESIUI
Kasdieniai įpročiai: ką veikti kasdien, kad būtum laimingas?
Ką veikiate tik pabudę? Kaip ir kur valgote? Kaip dirbate? Ką veikiate prieš pat miegą? O kaip įsivaizduojate savo svajonių dieną? Galbūt ramiai geriate savo mėgstamą žalią arbatą, linguojate krėsle ir ramiai žiūrite pro langą? Galbūt mokotės šokti arba groti smuiku? Su džiaugsmu lėtai gaminate maistą? Skaitote ar pats rašote knygą? Ramiai vaikštote miške? Bėgate maratoną? Iki paraudonavimo juokiatės su draugais? Kiek jūsų svajonių veiklų tapo jūsų kasdienėmis?
Daugumai veiklų reikia tik jūsų sprendimo, dedikuoto laiko ir kantrybės tęsti. Kasdieniai ritualai padeda taupyti laiką ir energiją. Sutinku su psichologu Roy’umi Baumeisteriu, teigiančiu, jog visi turime ribotą valią, ribotą energijos kiekį sprendimams priimti ir jeigu kiekvieną dieną vis iš naujo sprendžiame, ką vertingo nuveikti, švaistome savo energiją ir išgyvename sprendimų nuovargį (išsamiau anglų k. decision fatigue). Kas rytą šiandiena mus ištinka netikėtai, nepasiruošusius ir mes nespėjame išnaudoti jos potencialo. Kurdama Lūšį, internetinę sužaidybintą asmenybės stiprinimo erdvę, ir konsultuodama klientus šimtus kartų įsitikinau, jog jeigu žmogus įsitrauks tik į vienkartines užduotis, seminarus ar paskaitinės knygas, jis esminių pokyčių nepasieks. Būtina keisti kasdienes mintis ir įpročius. Žemiau pateiksiu universalius, daugumai žmonių tinkančius vertingus kasdienius įpročius.
Dėmesys rytui
Gera pradžia – pusė darbo. Daugybė sėkmingų žmonių savo rytą pradeda prasmingai.
Steve’as Jobsas žiūrėdavo į save veidrodyje ir klausdavo, jei šiandien būtų paskutinė jo gyvenimo diena, ar jis norėtų šiandien veikti tai, ką yra suplanavęs, ir jei atsakymas būdavo „ne“ kelias dienas iš eilės, jis imdavosi rimtų pokyčių.
Benjaminas Franklinas anksti nubudęs (4 val.) aktyviai klausdavo savęs, ką jis šiandien svarbaus ir vertingo turi nuveikti. Oprah Winfrey 20 min. medituoja, o Arianna Huffington – 30 min. Richardas Bransonas sportuoja ir valgo sveikus pusryčius. Joshas Waitzkinas (šachmatų genijus ir pasaulio tai či čempionas) rašo dienoraštį, bandydamas suprasti pasąmoningus miegant patirtus atradimus. Lady Gaga užsiima joga ir teigiamomis afirmacijomis. O ką tuo metu per pirmąsias 15 ryto minučių veikia 80 proc. 18–44 metų žmonių? Jie tikrina savo telefoną!
Darbo praturtinimas
Nebūtina dirbti svajonių darbo, kad būtum laimingas. Kasdien praturtinti savo esamą darbą, t. y. padaryti jį džiugesnį, įdomesnį ir labiau įtraukiantį – dar vienas būdas būti laimingam. Pavyzdžiui, paprastas, lengvai įgyvendinamas žingsnis, padėsiantis greitai padaryti savo darbą įdomesnį, yra stebėti ir vertinti savo pažangą. Pasisemti idėjų galite straipsnyje apie savęs stebėjimą ir vertinimą. Nusistačius kriterijus, kas būtent bus stebima, ir reguliariai vertinant pažangą, darbo rezultatyvumas taip pat stipriai išauga – o tai dar labiau įkvepia.
Pastebiu, kad, siekdami savo darbą padaryti įdomesnį arba produktyvesnį, dauguma laukia auksinių, dar niekur neskaitytų patarimų. Tačiau net ir olimpinių žaidynių sportininkai naudojasi paprastomis technikomis: planavimu, prioretizavimu, vizualizavimu, poilsio ir darbo balansavimu ir kt. Net plaukimo legenda Michaelis Phelpsas vizualizaciją apie sėkmę laiko esminiu sėkmės raktu. Jei olimpiniai sportininkai nekuria dviračio iš naujo, tai mums išbandyti paprastus būdus, juos įvaldyti ir kasdien taikyti neabejotinai yra puiki pradžia.
Be to, verta praturtinti ne tik darbo procesą, bet ir augti pačiam: kasdien mokytis, ugdyti savo kompetencijas. Tai, į ką investuojame savo laiką ir dėmesį, kur jaučiamės stiprūs, mus įkvepia, sudomina ir įtraukia. Kuo dažniau (kasdien!) ir stipriau augsime savo darbe, tuo jis mums labiau patiks.
Refleksija
Minčių ir būsenų reflektavimas, apibendrinimas padeda geriau suvokti save, sudėlioti viską į vietas, gerina nuotaiką, įkvepia ir įgalina veikti. Mąstykite vonioje, tyloje, mintyse arba popieriuje. Kasdien klauskite savęs jums svarbių klausimų. Štai keli universalūs pavyzdžiai. Kaip jaučiuosi? Kokios mintys sukasi galvoje? Ką šiandien dariau gerai? Kada ir kodėl man buvo sunku? Ką turėčiau nuveikti rytoj, kad dar priartėčiau prie savo tikslo? Klausimų gali būti labai įvairių, jie priklauso nuo jūsų siekių.
Dėmesys kūno pojūčiams
Šiuolaikinės visuomenės darbo pabūdis ir saviugdos įrankiai labiausiai įdarbina mūsų kognityvines galias, bet kūnas irgi turi savo poreikius ir terapinę galią. Jis nori užuosti, paskanauti, paliesti, pažiūrėti, išgirsti, pasidžiaugti. Pabandykite išsirinkti kokią nors kasdienę savo veiklą ir jos metu džiaukitės visais minėtais pojūčiais.
Poilsis
Mes daug dirbame, siekiame savo tikslų, tobulėjame, tenkiname kitų žmonių poreikius, tvarkome namus ir taip k-i-e-k-v-i-e-n-ą dieną. Užmirštame, kad iš tikro mes dažnai vietoj to norėtume tiesiog pailsėti. Tiesiog pabūti ir pasidžiaugti gyvenimu. Poilsis yra tikra magija: jis padeda įsijausti į tai, kas vyksta, padeda išsigryninti, ką iš tikro verta veikti ir ko ne, padeda atgauti jėgas ir gerą nuotaiką. Pabandykite: visą dieną v-i-s-k-ą veikite tarsi per atostogas, tarsi paskutinį kartą gyvenime ilsitės, tarsi nuo rytojaus dirbsite vis daugiau ir daugiau ir per šiandieną reikia atsiilsėti už visus ateinančius metus.
Dėkingumas
Daugybė mokslinių tyrimų rodo dėkingumo naudą. Pavyzdžiui, Robertas Emmonsas, Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius ir vienas žymiausių dėkingumo srities ekspertų, daugiau nei dešimtmetį studijuoja dėkingumo poveikį fizinei sveikatai, psichologinei gerovei ir mūsų santykiams su kitais. Daugelyje studijų R. Emmonsas su kolegomis sistemingai padėjo žmonėms ugdyti dėkingumą paprasčiausiai rašant „dėkingumo dienoraštį“, kuriame jie tris savaites aprašė, už ką jaučiasi dėkingi. Nors dėkingumo žurnalai ir kiti dėkingumo pratimai dažniausiai atrodo paprasti ir elementarūs, jų rezultatai įspūdingi: geresnė nuotaika, žvalumas, optimizmas, stipresnė imuninė sistema, kokybiškesnis miegas, sumažėjusi vienatvė ir kt. Taigi, rašyti dėkingumo dienoraštį – paprastas ir veiksmingas įprotis. Pabandykite kiekvieną dieną užsirašyti po penkis naujus dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingas. Vėliau ieškokite konkretesnės dėkingumo ugdymo krypties.
Sąmoningumas ir minimalizmas
Stebėkite savo mintis ir veiksmus. Skirkite savo dėmesį tik svarbiausiems darbams, o viso kito tiesiog atsisakykite. Pabandykite stebėti ir išvalyti savo kasdienybę. Surašykite viską, ką joje pastebite.
- Daiktai, erdvės. Kokie daiktai yra aplink jus? Kaip atrodo jūsų namų, darbo, laisvalaikio erdvės?
- Veiksmai, veiklos, įpročiai. Ką kasdien ir kiek laiko veikiate? Kokie jūsų įpročiai? Kaip esate įpratęs gyventi?
- Įvykiai, patirtys. Kas jūsų gyvenime dažnai vyksta? Kokios patirtys jus dažniausiai lydi?
- Būsenos, nuotaikos. Kokios būsenos dažniausiai jumyse gyvena? Kaip dažniausiai jaučiatės?
- Žmonės, santykiai. Su kuo dažniausiai bendraujate? Ką apie tuos žmones manote? Kaip tie žmonės jus veikia?
- Mintys. Apie ką dažniausiai mąstote? Kokios mintys dažnai jums ateina į galvą apie save, savo gyvenimą? Ką kasdien sau kartojate?
Po tokios krūvos klausimų atversite pandoros skrynią, bet gi nebūtina visko iškart iškuopti. Aktyvus kasdienybės stebėjimas, tendencijų užsirašymas – tai pirmas žingsnis. Sekantys: kasdienybės išvalymas, išgryninimas, papildymas. Duokite savo pakankamai laiko. Iš pradžių pabandykite kasdien nors kelioms savaitėms atsisakyti vienos jus slegiančios minties, daikto, patirties, santykių ar įpročio. Atlaisvinkite vietą naujiems ir džiugiems pasirinkimams.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip galima lengvai ir paprastai kurti svajonių gyvenimo kasdienybę. Taip pat verta išbandyti meditaciją, atpalaiduojantį namų tvarkymą, struktūruoto dienoraščio rašymą, į aplinkos stebėjimą nukreiptus pasivaikščiojimus gamtoje, dėmesingą bendravimą su kitais.
Galiausiai
Atminkite, jog veikiantys tik mintyse rezultatus irgi turi tik mintyse. Tad jei norite apčiuopiamų pokyčių čia ir dabar, praktiškai išbandykite tai, ką perskaitėte, ir domėkitės toliau. Jeigu trūksta jėgos pradžiai, pradėkite nuo paprasčiausių ir lengviausių dalykų. Jie duos greitą efektą ir įkvėps judėti pirmyn. Ir atminkite, kasdieniai džiaugsmai negali apimti visko, ką apima didelės svajonės. Tad svajokime drąsiai, ryškiai, iki kosmoso!
Kviečiu perskaitytas ir kitas idėjas išbandyti mano kuriamoje Lūšyje, sužaidybintoje internetinėje asmenybės stiprinimo erdvėje. Šiemet Lūšyje mokysimės KASDIEN be atidėliojimų siekti mažų ir didelių pokyčių bei sukursime rezultatyvią, jūsų svajones ir giluminius poreikius atliepiančią kasdienybę
