Pradžioje gali pasirodyti, kad mano klausimai kilę iš tradicinio savanaudiško požiūrio. Tačiau iš tikrųjų jie skirti paskatinti jus susimąstyti apie tai, kaip jūsų elgesys veikia jūsų partnerį. Atsakydami į kiekvieną iš jų, pasvarstykite, kaip jūsų elgesys veikia poros santykių „meilės ekologiją“.
Pažymėkite tuos klausimus, į kuriuos nedvejodami galite atsakyti „taip“.
1. Ar tvirtai žinote, kiek dėmesio jūsų partneris tikisi iš jūsų sulaukti; ar stengiatės jo tiek suteikti net ir nežinodami, kodėl jam reikia tiek daug?
2. Ar priimate savo partnerio požiūrį į namų ruošą ir padarote daugiau, nei jums atrodo turėtų būti iš jūsų reikalaujama?
3. Ar patylite ir nepasakote ko nors vien todėl, kad tai galėtų įžeisti jūsų partnerio jausmus?
4. Ar pritariate partnerio sampratai apie higieną ir bandote ją priimti, kai ji nesutampa su jūsiške ar tiesiog atrodo kvaila?
5. Ar mėginate rengtis taip, kaip patinka jūsų partneriui, nors pats mieliau rengtumėtės kitaip?
6. Ar stengiatės gyventi pagal savo partnerio punktualumo supratimą?
7. Ar sutinkate priimti savo partnerio bendravimo taisykles – klausytis jo tiek, kiek jis nori, kalbėtis apie tai, apie ką reikia kalbėtis, – net jeigu tai pareikalauja daug jūsų energijos, dėmesio ir pastangų slepiant nuobodulį?
8. Ar imatės kokios nors veiklos (kaip apsipirkimas, sporto laidų žiūrėjimas, darbas darže) vien todėl, kad jūsų partneriui labiau patinka, kai darote tai kartu?
9. Ar susilaikote nuo mėginimų pataisyti savo partnerį netgi tada, kai lengvai ir teisėtai galėtumėte tai padaryti?
10. Ar stengiatės būti geru miego partneriu, vengdamas prižadinti partnerį, atiduodamas savąją paklodės dalį, išjungdamas šviesą ar televizorių, nors dar nesinori, prisiderindamas prie partnerio gulimosi ar kėlimosi ritmo?
11. Ar žinote, kas jūsų partnerį prajuokina, ar mėginate pralinksminti jį, ar juokiatės iš partnerio juokų netgi tada, kai girdite juos šimtąjį kartą?
12. Ar esate atsargus komentuodamas ar juokaudamas netgi tada, kai žinote, kad partnerio jautrumas kai kurioms temoms yra perdėtas? (Santuokinio humoro taisyklė: jis turi būti padorus, pasakytas laiku ir skoningas).
13. Ar esate pasidomėję, kas jūsų partneriui svarbu seksualiniame gyvenime, ir ar stengiatės į tai atsižvelgti?
14. Ar „meluojate“ partneriui girdami jo patiekalą arba projektą, kuris jums asmeniškai atrodo „tragedija“?
15. Ar manote, kad jūsų partneris noriai tuoktųsi su jumis antrą kartą?
TEIGIAMŲ ATSAKYMŲ SUMA
Kuo daugiau surinkote teigiamų atsakymų, tuo labiau tikėtina, kad esate vertas meilės. Šį testą panaudojau tirdamas poras, atėjusias į mano paskaitas. Iš 173 porų, kurias galėjau stebėti ilgesnį laiką, 58 poros išsiskyrė. Visų išsiskyrusiųjų teigiamų atsakymų skaičius šiame klausimyne nesiekė 15.
Vien pamąstymas apie šiuos klausimus ir pasikalbėjimas apie tai su partneriu galėtų padėti judviem užmegzti dialogą, vedantį į ilgalaikę meilę. Greičiausiai tuomet galėtumėte mėgautis pranašumais, kuriuos teikia santykių, o ne savojo „aš“ vertinimas.
Niekas iš mūsų tikriausiai niekada nebus mylimas tiksliai taip, kaip norėtume būti mylimi. Jeigu tikimės sukurti ilgalaikius, pasitenkinimą teikiančius meilės santykius, pirmiausiai turime stengtis ne ieškoti tinkamų partnerių, bet patys tokie tapti.
Paul Pearsall. Psichologai irgi klysta.
Paruošė Loreta L.
Rasos V. papildymas
Esti dvi, mano supratimu, stiprios pozicijos: 1) mylėti reikia besąlygiškai (ir tuo pačiu aukojantis), nes tokia ir yra meilės esmė ir visas grožis; 2) stengtis pačiam būti vertam meilės ir ieškoti tokio žmogaus, kuris irgi norėtų meilės nusipelnyti ir stengtųsi kartu – antraip žmogui tik pakenksime, laikydami jį auka, trukdydami išmokti gyvenimišką „viską reikia užsitarnauti“ pamoką. Kurią poziciją renkatės jūs? Aš auksinį vidurį tarp šių dviejų.