Paskutinis patarimas, turint galvoje tą vidinę gerovę, kuri mus suartina su gyvenimu: įpraskime mąstyti ir jausti tai, kas gera, visada ir visur teikime pirmenybę teigiamiems dalykams, kuriuos gyvenimas pasėja pasaulyje, mumyse, kituose, mūsų darbo aplinkoje, tame, kas atsitinka arba yra atsitikę, ir iškelkime tai. Pratinkimės kreipti akis į tai, kas širdyje kelia džiaugsmą. Visų pirma džiaugsmas, kaip vidinis žvilgsnis į pasaulį.
Niekas neturi visko, bet visi turime kai ką ir, jeigu esame sąžiningi, dažniausiai turime pripažinti, kad turime daug daugiau negu daugybė kitų žmonių.
Teigiami dalykai yra gyvenimo epifanija. Kas teikia pirmenybę geriems dalykams, kuria gėrį, kas į pirmą vietą stato neigiamus, skleidžia blogį, o situacijos nepakeičia. Niekas neturi visko, bet visi turime kai ką ir, jeigu esame sąžiningi, dažniausiai turime pripažinti, kad turime daug daugiau negu daugybė kitų žmonių. Jeigu to nedarome, esame neteisūs ir nedėkingi gyvenimui.
Skaitytojui, kuris seka mano žodžius, norėčiau pasakyti: atmerk akis gėriui ir grožiui, esančiam tavo gyvenime ir tavo namuose, tai – tavo žmona, vaikai, darbas, meilė, kurią gali dovanoti ir kurią patiri iš pagarbos vertų žmonių. Įvertink sveikatą, įrangą ir baldus, kurie puošia tavo namus, spalvingus savo vaikų piešinius, pakabintus ant sienų, muziką, knygas, atradimus, ramius pasivaikščiojimus su brangiais žmonėmis.
Tai, ką mes darome, išplaukia iš to, kas esame, tačiau lygiai taip pat tai, kas esame, išplaukia iš to, ką darome. Esame savęs pačių mokytojai ir mokiniai, auklėtojai ir auklėtiniai.
Rūpinkis augalais, kurie yra tavo namuose, niekada nepagailėk jiems vandens, o jie niekada nepagailės tau žiedų ir bus tau draugai. Milijonai žmonių pasaulyje nežino, kas yra knyga, pagalvė, palangė.
Šis pasaulis yra toks suvargęs ir neramus todėl, kad nemoka branginti mažų dalykų. Ir jį išgelbės maži meilės gestai, maži gėrio daigai, o ne ginklai ir ne kultūra. Mylėk tai, kas yra tyra ir gražu. Atrodo neįtikėtina, kaip švelnus žvilgsnis arba rankos paspaudimas su meile gali pagydyti sielos – tiek to, kuris tai dovanoja, tiek to, kuris tai gauna, – žaizdas.
Kaip pozityvus mąstymas ir ypač pozityvūs jausmai gali turėti gydomąjį poveikį sielai? Mūsų mintys, jausmai, žodžiai, poelgiai sugrįžta su savo turiniu.
Atmerk akis gėriui ir grožiui, esančiam tavo gyvenime ir tavo namuose, tai – tavo žmona, vaikai, darbas, meilė, kurią gali dovanoti ir kurią patiri iš pagarbos vertų žmonių.
Šiuo atveju tai yra gėris. Mums to net nepastebint, gėris sugrįžta. Mintys ir žodžiai turi unikalią priminimo galią. Jie gimsta iš vaizdinių ir sukelia kitus vaizdinius, o šie mums kalba. Ir vis giliau įsirėžia atmintyje, išrausdami įsitikinimų ir įpročių vagas. Sakyti – tai išklausyti save, veikti – tai stebėti save. Diena po dienos mes tampame savo mintimis, savo jausmais, savo žodžiais. Tai, ką mes darome, išplaukia iš to, kas esame, tačiau lygiai taip pat tai, kas esame, išplaukia iš to, ką darome. Esame savęs pačių mokytojai ir mokiniai, auklėtojai ir auklėtiniai.
Daug dalykų yra pasakoma todėl, kad jais tikima, bet daugybe kitų patikima ir jie pradedami vykdyti tik todėl, kad jie kartojami. Mintis ir žodis pakaitomis vejasi vienas kitą, tarsi būtų uždarame rate: mintis virsta žodžiais, o žodžiai mums sugrįžta kaip mintys ir nėra aiškios ribos, kur baigiasi viena ir prasideda kita.
Giuseppe Colombero. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi.
Paruošė Aurelija K. ir Janina D.