Žodžiai ir veiksmai sugrįžta.
Norite įrodymo? Stabtelėkime kelioms minutėms ir aiškiai bei įdėmiai dešimt dvidešimt kartų pakartokime negatyvumu persmelktus žodžius, pavyzdžiui, neapykanta, skausmas, mirtis, karas, žiaurumas, kalėjimas, kerštas, pyktis sarkazmas, akiplėšiškumas… tarkime lėtai ir palaukdami, kol jų kraupus turinys prasiskverbs į protą, jį užlies ir persunks tarsi kartus vanduo.
Arba pamėginkime penkias dešimt minučių pabūti agresyviai, priešiškai nusiteikę, sugniaužtais kumščiais, suraukta kakta, akis įsmeigę į įsivaizduojamą priešą, įtempę veido ir kūno raumenis, kupini žiaurumo. Paklausykime, kas vyksta mūsų viduje. Pastebėsime, kad tie žodžiai ir nusiteikimai, nepriklausomai nuo mūsų valios, vien tik prisiminimus keliančios galios dėka pažadina mumyse pražūtingą atgarsį, kuris apima visą mūsų protą ir sielą, palikdamas visoje esybėje išplitusį negerumo jausmą, blogio nuodus. Tarsi tie žodžiai ir priešiški gestai būtų atėję iš kitų ir mus paveikę.
Dabar pabandykime priešingą dalyką: ištarkime ramiai, susikaupę teigiamą reikšmę turinčius žodžius. Tarkime iš lėto, tarsi norėdami pasigardžiuoti. Tarp vieno ir kito žodžio įterpkime pauzes, palaukime. Leiskime, kad jie atliktų mumyse savo darbą; netrukus pamatysime jų poveikį. Kaip pavyzdį pateiksiu sąrašą žodžių, kuriuos psichiatras ir psichologas, psichoterapijos mokyklos, pavadintos psichosinteze, įkūrėjas Roberto Assagioli (1888-1974) nurodo kaip priemonę išvalyti vidiniame pasaulyje esančius nuodus. Jis pats šį metodą vadina „Asociacijos sukeliančių žodžių metodu“:
Meilė – branginimas – harmonija – linkėjimas gero – gera nuotaika – rimtis – užuojauta – supratimas – drąsa – drausmė – energija – entuziazmas – pasitikėjimas – dosnumas – džiaugsmas – dėkingumas – šviesa – kantrybė – atsinaujinimas – išmintis – ramybė – tyla – budrumas – gyvybingumas – noras – tikėjimas – broliškumas – tvarka – tarnavimas – šypsena.
Pastebėsime, kaip mūsų jausmai keičiasi, o su jais kartu ir mes patys. Pasikeičia ir savijauta – tampa gera, labai artima ramybės būsenai.
Taip pat pabandykime keletą minučių pabūti tyloje, patogiai atsisėdę, atsipalaidavę, giliai ir lėtai kvėpuodami, rankų delnus sudėję tarsi kriauklę ar taurę. Tokia poza reiškia svetingumą, beginklį ir kitus nuginkluojantį atvirumą, kviečiantį į broliškus santykius. Dabar pažvelkime į savo vidų. Pastebėsime, kaip mūsų jausmai keičiasi, o su jais kartu ir mes patys. Pasikeičia ir savijauta – tampa gera, labai artima ramybės būsenai, gal ir gerumui. Tada mus atstumiančiai veiks bet kokia prievartos forma žmonių ir daiktų atžvilgiu, trokšime vienybės, stengsimės sušvelninti tai, kas skiria, norėsime, kad visi džiaugtųsi ir visi kartu dalytųsi tuo, ką mums dovanoja žemė ir gyvenimas.
Tai mūsų pačių žodžiai ir gestai sugrįžta pas mus ir nepaprastai įtikinamai kalba mums, sužadindami mums gėrio kupinus vaizdus ir emocijas.
Giuseppe Colombero. Vidinio išgijimo kelias: Kad geriau sutartume su savimi.
Paruošė Aurelija K. ir Janina D.
puikus straipsnis