Kodėl nedžiugina balionėlis?

Ar esate girdėję istoriją apie Knysliuką, kuris norėjo grąžinti rožinį balionėlį? Pardavėja klausinėjo, kas negerai balionėliui – spalva, dydis, o gal forma nepatinka? O Knysliukas atsakė: „Viskas tinka, tiesiog nedžiugina“. Taigi, kodėl tas balionėlis nedžiugina, jeigu viskas su juo yra gerai? 

Kodėl mes tiek daug tikimės iš aplinkos, artimų žmonių, valdžios, Dievo ir viso pasaulio, o vėliau liūdime, pykstame ir kenčiame, kad jie nepateisino MŪSŲ lūkesčių?

Kai pradedu ieškoti atsakymų į šį klausimą, pirmiausia bandau visas strėles nukreipti į išorę. Juk turi būti kažkokia išorinė priežastis, kodėl nedžiugina ilgai laukta ir planuota kelionė su draugais į Ispaniją?! Gal netinkamai susiplanavome laiką ir atstumus? O gal kaltas darbas – taip pavargau bandydama užbaigti darbus prieš atostogas, kad niekaip nesugebu atsipalaiduoti? Dar tie draugai… Kažkokie keisti, nori visai kitų dalykų negu aš! Dar oras ne toks jau ir šiltas gegužės mėnesiui, o ir vaizdai nieko ypatingo – kaip ir visame Viduržemio jūros regione. Todėl ir nedžiugina balionėlis – juk tikėjausi kažko tokio įspūdingo, nepaprasto, dar niekad nepatirto ir nepamirštamo!
Lūkesčiai – štai ir atsakymas. Visiškai paprastas, o kartu ir labai sudėtingas. Kodėl mes tiek daug tikimės iš aplinkos, artimų žmonių, valdžios, Dievo ir viso pasaulio, o vėliau liūdime, pykstame ir kenčiame, kad jie nepateisino MŪSŲ lūkesčių? Juk lūkesčiai mūsų, o ne jų, tad kodėl kažkas turi juos atitikti, pateisinti? Ar nebūtų paprasčiau tuos lūkesčius formuoti ne į išorę, o į save, savo vidų? Juk tuomet nenusivilčiau kitais, o ir kitų nenuvilčiau. Nereikėtų lyginti, svarstyti, ieškoti priežasčių – galėčiau tiesiog mėgautis akimirka ir būti savimi. Manau ir balionėlio nenorėčiau grąžinti, nes jis tiesiog džiugintų.


Pienės Pūkas, Lūšies III dalyvis.
Paruošė  Laura N. ir Janina D.