Kai aplanko liūdesys

Emocijos – kaip natos muzikoje. Harmoningi akordai ir melodijos vingiai teikia malonumą, praturtina sielą ir praskaidrina kasdienybę. Vis dėlto, per garsūs akordai ar nesuderintas instrumentas gali sugadinti net genialų muzikos kūrinį, o netinkamai reiškiami jausmai apkartinti mūsų pačių gyvenimą.

Liūdesys – tai tarsi tiltas tarp dviejų gyvenimo etapų. Išmokime, eidami liūdesio „tilteliu“, jį išjausti.

Mūsų gyvenimas pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės yra baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis. Emocijų reikia, nes pagal jų raišką galime pažinti kitą žmogų, suprasti kas darosi su juo. Emocijos – tai lyg kelio ženklai tiems, kas mus supa ir mums patiems. Išvengti neigiamų emocijų neįmanoma, o ir nereikia. Liūdesys – tai tarsi tiltas tarp dviejų gyvenimo etapų. Išmokime, eidami liūdesio „tilteliu“, jį išjausti.

Vis tik kas yra liūdesys? Kam jis reikalingas? Kas jį sugalvojo? Ir kas jį pavadino Liūdesio vardu?

Liūdesys nesvetimas bet kuriam iš mūsų. Jis pajėgus apversti mūsų gyvenimą aukštyn kojomis. Žmogaus gyvenimas kupinas iššūkių ir pokyčių, galinčių sukelti liūdesį… Kiekvieną užklumpa slogus jausmas, nesėkmės. Ištvėręs jas, žmogus tampa dvasiškai stipresniu.

Liūdesys yra psichologinė reakcija, dvasinė būsena, kai žmogus jaučiasi prislėgtas, jam nesinori šypsotis, norisi susisukti į kamuoliuką ir tūnoti kamputyje. Dažnai liūdėti norisi vienai. Tada imi slėptis. Bet dar liūdniau, kai šis jausmas užpuola minioje. Visi šypsosi – tu taip pat privalai šypsotis, bet negali, nes tavyje tūno liūdesys. Kiti žmonės nėra verti matyti tavo liūdesio. Šis jausmas tik tavo, nes tu gali būti visoks, koks tik nori – linksmas, piktas… Tačiau ne viskas priklauso vien nuo tavęs. Būna akimirkų, kai liūdesys ima viršų net be priežasties. Ryte sunku galvą nuo pagalvės atplėšti, norėtųsi antklode užsikloti ir laikinai dingti nuo žemės paviršiaus. Nesinori niekur eiti,nieko matyti. Pasaulis visai nemielas.

Jaustis liūdnai yra visiškai normalu. Tačiau jei liūdesys ilgą laiką nepraeina, tai gali tapti problema.

K.Gibranas labai gražiai rašė apie liūdesį:
„Jūsų džiaugsmas – tai jūsų liūdesys be kaukės.
Ir tas pats šulinys, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būdavo pilnas jūsų ašarų.
Kuo giliau į jūsų esybę įsismelkia liūdesys, tuo daugiau džiaugsmo galit savyje sutalpinti.
Kai džiaugiatės, pažvelkit gilyn sau į širdį ir suvoksite, jog dabar jus džiugina tai, kas anksčiau liūdino.
Kai kurie sako „džiaugsmas stipresnis už liūdesį“, o kiti sako „ne, liūdesys stipresnis“.
O aš sakau jums – jie neperskiriami, kartu jie ateina, ir kai vienas iš jų sėdi prie stalo, atminkite, kad kitas miega jūsų lovoje“.

Kai pasaulis nusidažo pilka ar juoda spalva, reikia pažiūrėti Discovery reklamas. Pažiūrėjus supranti, koks gražus yra gyvenimas ir kiek daug visko galima patirti. Tik tereikia truputį atsitraukti nuo savo situacijos ir pažiūrėti į viską plačiau.

NUSIŠYPSOK IR PASAULIS NUSIŠYPSOS TAU!

Motina Teresė teigė, kad netgi didžiausią liūdesį pagydo meilė, apkabinimas, geras žodis.

Ir štai keletas patarimų, kaip malšinti liūdesį.

Džiaugiasi žmonės dažniau negu liūdi. Tačiau džiaugsmas daug trumpesnis. Liūdesys kamuoja ilgai, stipriai, reikalauja daug jėgų. Liūdesys žmones užgrūdina, todėl nuo jo bėgti nereikia. SUSIDRAUGAUKITE SU LIŪDESIU.
Netekę artimo žmogaus, jaučiame begalinį liūdesį, skausmą, širdgėlą. Kai liūdna, reikia nebijoti verkti. Ašaros lyg lietus nuplauna vidinį skausmą. TAD NEBIJOKITE VERKTI.
Užgriuvus bėdoms, rūpesčiams dažnai atsiribojame nuo pasaulio. Uždarome duris patiems artimiausiems. Be reikalo, nes jie gali padėti. Priėmę jų pagalbą, užuojautą, jausime, kad esame ne vieni. NEUŽTRENKIME DURŲ ARTIMIEMS.
Daug kartų nusivylus, suklupus būna sunku keltis, eiti tolyn ir tikėti. Tikėjimas daro stebuklus. Tikėdamas ne vienas pasveiko nuo sunkių ligų ir pasiekė ko norėjo. Be tikėjimo sunku svajoti, o be svajonės žmogus negali gyventi. TIKĖKIT.
Slegiant blogai nuotaikai, kankinant blogoms mintims gali padėti skaitymas. Skaitydami išmintingų žmonių mintis, lengviau išgyvename liūdesį. SKAITYKIT.
Įvairi veikla praskaidrina gyvenimą. Namų ruošos darbai, meditacija, pasivaikščiojimas gali nuvyti slogias mintis. Aplankius liūdesiui patartina kuo daugiau dirbti, nes taip užsimirštame. Imkitės patinkančios veiklos ir liūdesys pasitrauks. IMKITĖS VEIKLOS.
Labai svarbu suprasti save, pabūti tyloje, vienumoje. Savo emocijas reikia pajausti, o tai geriausia daryti vienumoje su savo mintimis ir jausmais. Tai padės geriau pažinti, suprasti save, viską apmąstyti ir rasti sprendimą. PABŪKIT SU SAVIMI.
Manoma, kad daug kas užkoduota žmogaus gimimo datoje. Kiekvienas, ateidamas į šį pasaulį, atsineša savo likimą. Ne veltui sakoma, kad nuo likimo nepabėgsi. Visi įvykiai, išgyvenimai reikalingi, kad taptume stipresni. NEBĖKIT NUO LIKIMO.
Kai apima liūdesys, pravartu nueiti į mišką, apkabinti storą ąžuolą ir pajausti jo energiją. Stebėti gamtą, kiekvienas metų laikas savitas ir labai gražus. Ruduo kelia liūdesį. BŪKIT GAMTOJE.
Mokslininkai nustatė, kad glostant katę nusiraminama, o būnant su šunimi užplūsta teigiamos emocijos. Nors gyvūnai nekalba, tačiau jaučia kartu su mumis ir kartais mus supranta geriau negu žmonės. Stebėti reikia ne tik save, bet ir naminius gyvūnus. Jie mūsų ateities pranašai ir sielos gydytojai. SKIRKIT DĖMESĮ GYVŪNAMS.
Aplankė liūdesys – išsivirk diiiidelį puodelį kavos, pažiūrėk gerą filmą, pasivaikščiok gryname ore, susirask hobį, pamiegok pietų miego, išsikepk pyragą, susitik su draugais, piešk (mandalas), kurk eiles, svajok, kuo daugiau bendrauk su aplinkiniais, o svarbiausia – DAUG DAUG ŠYPSOKIS! Šypsena užkrečia kitus.
NELEISK LIŪDESIUI TAVĘS UŽVALDYTI, IŠMOK DŽIAUGTIS GYVENIMU!

Pelkių Ragana, Lūšies III dalyvė.
Paruošė Laura N. (redagavimas) ir Janina D.