Lūšies dienoraštis: apie mano vasarą ir kaip aš viską spėju rudenį

Plius: teksto pabaigoje paskelbsiu šių metų Lūšies datą (mhm, pagaliau).

Mūsų internetinės girios gyventojai dažnai smalsinasi apie mano kasdienybę ir asmeninę gyvenimo strategiją, bet riebioms kalboms programos metu nei aš, nei jie neturim laiko. Šiandien į mane atsitrenkė noras apie tai išsamiau papasakoti visiems, ne tik ir taip mane gerai pažįstantiems Lūšiukams.

Matot, mano metų tėkmė kitokia nei jūsų. Mano nauji metai atsitinka rudens pradžioje, kai išlendu iš savo asmeninio gyvenimo, augimo ir sulendu į kitų gyvenimus, kitų auginimą – imuosi naujos Lūšiukų vados veisimo. Taigi, šios savaitės man it naujametinė šventė, kuri paskatina apsibendrinti gyvenimą. Lūšies pradžia manyje pabudina žvėrišką energiją, visą mano tūrį pripildo skysta meile ir tvirta galia.  Galėčiau intensyviai dirbti (bet nedirbu) po 16 valandų per parą ir nepavargti.

Nors savo tekstus mėgstu išdailinti ir pribrandinti, šįkart noriu tiesiog pasidalinti tuo, kas šiandien sukasi ant uodegos. Net redaktorei šio teksto nerodžiau, matyt vasara mane tikrai labai atpalaidavo 🙂

–

Mano vasara

Ana prasideda dar pavasarį, kai baigiasi antroji Lūšies pakopa (it magistras baigusiems nors vieną Lūšį). Iš esmės turinio prasme mano vasara nėra kažkokia labai išskirtinė: daug gamtos, kelionių, ramaus poilsio, meilės ir juoko, asmeninio augimo įvairiomis kryptimis ir tuo pačiu visai mažai darbo. Bet gi svarbu ne tik, ką darai, o kaip darai, todėl patyrimo prasme kiekvieną vasarą aš ypatingai stengiuosi:

• Siurbti žalią spalvą medžiuose ir ryškiaspalvius spindesius gėlėse. Ne kartais, o beveik kiekvieną dieną. Pabandykite ir jūs dažniau jaustis ne gamtos stebėtojais, o prisiminti, jog esate jos dalis. Pabandykite pasijausti it tuščias indas, kuris godžiai siurbia žalią aplinkos energiją. Bent kelis kart per savaitę. Tiek rudenį, tiek žiemą – ir būsite pilni magiškų jėgų.
• Spontaniškai ir paprastai keliauti. Ilgai planuotos, dėliotos, prisūdytos riebių lūkesčių prieskoniais kelionės jau pabodo, tad šią vasarą kaip niekad daug spontaniškai keliavau be rimto plano ir nusiteikimo. Kiekviena kelionė buvo it siurprizas ir neplanuotas džiaugsmas. Pabandykite ir jūs dažniau po darbo ar savaitgalį tiesiog išlįsti ar išvažiuoti kažkur vos tik kils tokia mintis ir džiaukitės nemokamais planų nesutryptais endorfinais.
• Pasirūpinti asmeniniais klausimais ir augimu. Lūšies maratono metu visas mano dėmesys giriai, tad vasarą ir pavasarį aš atsigriebiu – gilinuosi į tą savo psichologiją, sveiko maisto niuansus, kūno gydymą ir kt. Pakraunu baterijas. Pabandykite ir jūs kasmet skirti po kelias savaites ar net mėnesį (po darbo valandų ir savaitgalius) būtent tiems svarbiausiems, atidėliotiems gyvensenos ir sveikatos klausimams. Sistemingai surinkta info paskatins pagaliau priimti sprendimus gyventi sveikiau, aktyviau ir prasmingiau. Gi feisbuke ar pavieniuose straipsniuose randami sveikos gyvensenos patarimų trupinėliai tiesiog ištirpsta tarp kitų reikalų.

Užteks apie vasarą, nors čia buvo ir ne vien tik apie ją. Gamtos džiaugsmai prieinami visais metų laikais.

 

–

Kaip aš viską spėju ir džiaugiuosi gyvenimu rudenį?

Lūšies dalyviai kasmet žvėriškai (negi žmogiškai jie tą darys) stebisi kaip aš su jais visais (pvz., pernai atranką įveikė 786 smalsios uodegos) spėju – visa giria blizga, sukasi kaip laikrodis, užduotys aukščiausio lygio (dalyvių žodžiai), kiekvienam girios gyventojui skiriu tiek laiko, kiek ans nori, ir šalia to spėju pamiegoti, išlįsti į realią girią ir būnu pilna kvapnaus lengvumo. Kartais ir mane tas pastebina, bet man taip gaunasi natūraliai ir lengvai. Kokie nors dvasingumo mokytojai galbūt tai įvardintų kaip visatos paramą. Bet mes pažiūrėkim paprasčiau, užmeskime uodegą į kelias mano elgsenos detales. Jos gali padėti ir jums. Ypač jeigu dalyvausite Lūšyje, mat ji greičiausiai pareikalaus esamos gyvenimo situacijos ir tolimesnės strategijos permąstymo beigi perkrovimo.

Taigi.

Aišku liūto dalį pasiima sutvarkyti kertiniai laimingo ir rezultatyvaus gyvenimo elementai – mėgstamas IR prasmingas darbas IR geri to darbo rezultatai, meilė kūnui (jo maistui, judesiui ir poilsiui), meilė šalia esantiems santykiams ir aplinkai. Visi žinom tų elementų svarbą, todėl lįskim detaliau, juoba, kad tuos kertinius elementus keisti kur kas sunkiau nei kasdienę elgseną, kuri (siurprizas, siurprizas!) ir pasuka tuos kertinius elementus reikiama linkme. Kažkokių ultra kosminių sudėtingų praktikų čia nepristatinėsiu, nes jos nėra mano laimės ir sėkmės esmė ir, šiaip, kasdienybės sėkmė priklauso ne nuo mandrų praktikų kiekio ar jų mandrumo lygio, bet nuo reguliarumo ir nuoširdumo įpročiuose. Taip pat nepaliesiu kognityvinių ir kitokių sofistikuotų situacijos ir savęs keitimo metodikų – visas dėmesys tam, ką galim pasidaryti kiekvienas ir pasidaryti jau čia ir dabar (beje, magiškas čia ir dabar – tai viena iš labiausiai nuzulintų Lūšies girios frazių). Pavargę, pasimetę, emociškai išsiderinę žmonės ar kartais iš didelio rašto iš krašto išėjusieji kartais įtiki, jog situaciją keisti galima tik ilgai ir nuobodžiai dirbant su savimi, save visaip kaip laužant, tobulinant ir permokant (beje, dirbti su savimi – vienas man atgrasiausių lozungų). Tas nėra tiesa. Yra daug jaukesnių, praktiškesnių ir lengviau įkandamų būdų, nuo kurių galima pradėti jau… čia ir dabar.

Taigi, ką aš darau, kai…

(jeigu mano idėja jus sugundė, padėsiu ją įžeminti: kiekvieno punkto gale pateiksiu kelis klausimus, kurie padės įsivertinti savo rutiną, paplanuoti norimus pokyčius)

1. Kai lauke gražus oras, aš lendu į gamtą ar tiesiog gražias miesto vietas. Greitai vaikštau arba skaitau knygą. Kartais su gera muzika ausyse. Tai savotiška meditacija, grįžimas į gydančią gamtą, poilsis ir dar gi sportas. Daug zuikių viename! Nebūtina išsiruošti į rimtus miškus. Parkas ar graži miesto alėja – gal bent tai supa jus? Kiek reguliariai jūs išlendate į lauką ir džiaugiatės gamta? Galbūt jau čia ir dabar gimė idėjų kaip padaryti, kad jūsų veiklos patenkintų po kelis poreikius iškart? 

2. Kai aš pradedu nerimauti dėl darbo ar kitos veiklos rezultatų, prisimenu, kodėl visą tai darau, kad stengiuosi dėl konkrečių žmonių, o ne dėl skaičių ar medalių ir juoba ne dėl kitų žmonių lūkesčių. Tada skaičiai grįžta į jiems priklausančios svarbos vietą. Jeigu jūsų darbas jums neatrodo prasmingas, reiktų keisti darbą arba požiūrį. Dar galima tiesiog sudalyvauti Lūšyje ir pažiūrėti, kas keičiasi lengviau. Beje, ta tikroji prasmė nebūtinai turi būti kažkokia dangiška misija – jūsų esamas darbas jums šiuo metu labai tinka, padeda jums siekti kažkokių tikslų, mokytis tam tikrų dalykų ir išaugti seną kailį. Labai gerai pagalvokite apie tai, ką ką tik parašiau – jeigu darbas jus užknisa, pamedituokite ties šiomis idėjomis kelias dienas ir situacija tikrai gali išsijudinti… Taigi, kaip jaučiate savo darbo tikrąją prasmę ir kiek dažnai atsiremiate į ją, kai sunku? Jeigu vis tik atrodo, kad prasmės darbe stinga, kaip galėtumėte ją labiau pajausti, apčiuopti?

3. Kai mane patraukia spurga ar traškučiai, aš pasistengiu geriau įsiklausyti į kūno poreikius. Ar aš tikrai to noriu? Kaip aš jausiuosi įsileidusi tave į savo vidų? Ar aš  t-i-k-r-a-i   noriu, kad šis maistas taptų mano dalimi? Kuo tu mane vilioji šią minutę (žiūrėti į gundantį kąsnį)? Galbūt yra kažkas kitas, kas būtų panašiai skanus, bet kur kas labiau atlieptų tikruosius kūno poreikius? Toks tardymas tinka ne tik kąsniams, bet ir laiką švaistančioms veikloms.

4. Kai aš kažko nežinau, vietoje to, kad priimčiau sprendimą jau dabar, aš kaupiu žinias, o priklaupusi pakankamai žinių mokausi susitaikyti su informacijos ribotumais. Dauuug dauuug žinių stengiuosi sukaupti. Darbe tas skaniai perfekcionizmu kvepiantis smalsumas mane įkvepia, bet kituose gyvenimo klausimuose kartais pradeda varginti. Todėl darbe aš stengiuosi būti dešimtukininkė ir kartais devyntukininkė, kitose gyvenimo srityse pagal poreikius ir galimybes – septyntukininkė, aštuntukininkė ar kt. Aišku, išgirdę už ką sau rašyčiau septynetą, beveik visi jūs labai nustebtumėte, nes net septyntukas pas mane laaabaiii reiklus. Kai kurie tai vadina nesveiku perfekcionizmu, aš tai vadinu gyvenimo pilnatve ir džiaugsmu – džiaugsmu man ir džiaugsmu kitiems, kurie godžiai ryja mano užaugintus vaisius. Per vasarą teko pabendrauti su kitų sričių aukštai vertinamais profesionalais, tai mane blykstelėjo jų žemoka kartelė savo darbui. Spėju, jog dėl tos žemokos kartelės prikuriamų pasekmių specialistai dar labiau pavargsta nei pavargtų labiau besistengdami kurti vertę. Kokia jūsų kartelė, kada jūs sau rašote dešimtuką? Galbūt kai kuriose srityse jums užtektų ir penketo ar septyneto, ypač dabar, kai dabar taip sunku darbe / kai sergu / kai patiriu daug streso?

5. Kai aš noriu kažką gyvenime pagerinti, aš tai darau tik su meile, džiaugsmu ir supratimu kodėl. Visus savo gyvenimo pagerinimus aš darau tik iki tol, kol jie mano kūnu tekina malonumą ir lengvumą. Ar tai būtų sveika mityba, ar sportas, ar gerai atliekamas darbas, ar detali naujo pirkinio paieška. Ilga kančia tik labai retais atvejais yra būtina, ji per retai atsiperka. Šito dalyko labai sistemingai mokomės Lūšyje ir rezultatai f-a-n-t-a-s-t-i-š-k-i, nors pradžioje ir tenka susidurti su stipriai kojomis trypti verčiančia frustracija. Kiek jūs patiriate džiaugsmo iš savo gyvenimo pagerinimų, galbūt per dažnai stengiatės pro sukąstus dantis? Galbūt verta atsisakyti dar vieno savęs tobulinimo tikslo arba, priešingai, akyliau patyrinėti savo mintis, kurios sako, jog ta bandelė yra visai okey?

6. Kai mane apninka slogi nuotaika, jog tas ar anas gyvenime dar nepadaryta, aš visų pirma prisimenu, kiek jau daug turiu ir kiek jau daug padariau. Kaip aš ar jūs galime būti tobuli, šitame netobulame pasaulyje? Kaip jūs ar aš galime maitintis tobulai sveikai, jeigu šiais laikais parduotuvėje daugiau batų tepalo rūšių nei sveiko maisto? Jeigu pagerinimas pasirodo tikrai reikalingas ir ne per daug sudėtingai pasiekiamas, sėdu prie lapo ir dėlioju kam, kaip, kada ir t.t. Arba vėl sulendu į gamtą arba muziką. O ten man visko užtenka! O kur tūno jūsų džiaugsmo šaltinis? Ar tikrai tas naujas noras vertas savo kainos (pinigų, pastangų ar šiaip minčių energijos)? Galbūt kartais per dažnai galvojate vien tik apie savo ribotumus ir trūkumus, užmiršę, jog aplinka irgi ribota?

7. Kai aš jaučiu, jog su darbais nespėju, bet mane sugundo kažkas kitas įdomesnis, aš imu tą įdomesnį! Labai gerai pamenu vėlyvo rudens dienas: žinau, jog šiandien darbo tiek, kad reiktų net kelių uodegų, o aš tik viena uodega, bet jeigu už lango šviečia saulė – aš jau maunuosi kedus ir einu į parką. Žinau, kad Lūšiukai laukia, kad jiems manęs reikia, bet nieko negaliu sau padaryti, labai mėgstu džiaugtis gyvenimu ir saule! Kaip jums sekasi balansuoti tarp reikia ir noriu, kam ir kodėl teikiate pirmenybę ir ar toks pasirinkimas jus džiugina?

8. Kai aš imu nepasitikėti savimi, gyvenimu ar dėl kažko pergyventi, papurtau galvą ir atsipeikėju. Mokausi atskirti, kur aš, o kur ne aš – kur mano mintys, o kur tik kažkokia įkyri neigiamos minties skruzdėlė. Pabandau prisiminti gyvenimo faktus, o ne emocijas. To irgi stipriai mokomės Lūšyje. Aišku, kartais to neužtenka, tada reikia meditacijų, gamtos, sveiko maisto, papildomų augalų ir kt. Kiek jūs atidžiai sekate ir klausotės savo minčių?

9. Kai aš nežinau, ką veikti / kai man liūdna / kai susiduriu su sunkia problema ar nepatenkintu poreikiu – aš vėl lendu į lauką, į gamtą, pamedituoju po medžiu ar namie lovoje arba tiesiog gyvenu pagal mėgstamą muziką. Gryname ore ir aplink medžius, visos bėdos išsisklaido arba išsigrynina jų esmė. Gal todėl tie medžiai ir yra tokie dideli ir stiprūs, kad suryja mūsų emocijas… Kad ir dabar, imu jausti, šis tekstas galėtų būti detalesnis ir geresnis, bet pro kompo ekraną man jau mojuoja medžiai, tad jau greitai baigsim šį pokalbį.

10. Kai aš dirbu prie kompiuterio, stengiuosi kuo dažniau prajudinti kūną ir išvengti sąstingio. Tai padeda išlaikyti gyvą tekančią energiją ir smagumą darbe. Sėdžiu ant kamuolio, dirbu stovėdama (būna tokių reguliuojamo aukščio stalų), pasidarau pertrauką smulkiam buitiniam veiksmui, atlieku akių mankštą, veido masažą, tempimo pratimus, pravoluoju fascijas ir, žinoma, išeinu apie valandai į lauką. Kokius smulkius prasijudinimo džiaugsmus ir jums norėtųsi padaryti reguliariais?

Pripasakojau daug dalykų. Ne visada jais reguliariai džiaugiuosi. Kartais labai stengiuosi. Kartais, priešingai, tingiai paleidžiu viską laisva vaga. Man patinka savo gyvensenoje patirti viską – ir sustygavimą, ir produktyvumo viršūnę, ir šiltą liūdesį, kad šiandien nieko ypatingo nenuveikiau. Man patinka tyrinėti visus potyrius, visas savo charakterio subtilybes, elgtis kaip visai skirtingi žmonės. Tai išlaisvina, prajuokina, padeda geriau suprasti skirtingų žmonių gyvenimus. Man patinka jaustis kažkokiu nuolat kintančiu ir neapibrėžtu padaru, neprisirišti prie charakterio rėmų. Pabandykite ir jūs, bus įdomu prasiplėsti savo asmenybės ribas.

Beje, galbūt perskaitėte visus punktus ir sukate uodegą, kad čia viską jau žinojote ir taikėte, o gyvenimo muzika vis tiek turi per daug liūdnų natų? Jeigu taip, pabandykite šias idėjas įžeminti dar dažniau, dar nuoširdžiau, su dar didesne meile. O jeigu vis tiek nepavyksta, permąstykite savo kertinius gyvenimo elementus: santykiai, darbas, aplinka ir gyvensena. Galbūt pats laikas priimti atidėliotą, bet žvėriškai svarbų sprendimą?

Norėjau trumpai, o gavosi visai išsamiai. Ar buvo įdomu? Ar man verta dažniau dalintis savo mintimis? Lūšyje tiek daug visko pripasakoju, kad bendram FB srautui rašinėti neturiu didelio poreikio, tad jūsų nuoširdus valgomas įvertinimas gali paskatinti mane dalintis dažniau.

–

Artinasi Pasitikinti savimi Lūšis 2019

Šiais metais mano vasara buvo dar ilgesnė, dar ryškesnė, ir su dar daugiau asmeninių iššūkių, tad tik dabar pilnu krūviu sėdu prie Lūšies ir tik dabar skelbiu Lūšies apytikslią datą. Žinoma, neužmirštu ir jūsų aukštų lūkesčių turėti gerą programą. Ji tokia ir bus, gal net geresnė nei įprastai.

Taigi.

Registracija į šių metų Lūšį prasidės spalio pirmosiomis dienomis. Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sužinosite pirmieji. Kuo anksčiau užsiregistruosite Lūšin, tuo greičiau gausite pasiruošimo atrankai ir dalyvavimui būtiną raidžių pluoštą.

Registracija kaip visada truks apie mėnesį. Planuojama, jog Lūšis bėgios nuo lapkričio pradžios iki gruodžio vidurio – taip, ji bus dar ilgesnė! Ir truputį mažiau intensyvi, ypač artėjant pabaigai, nes užleidžiu vietą Kalėdoms ir dalyvius užgriūvantiems metų pabaigos darbams. Kiekvienais metais Lūšiukai draugiškai guosdavosi pro sukąstus nasrus skųsdavosi, jog programos užduotys toookios geros, kad žvėriškai norisi suryti jas visas, o laiko joms, o paskui ir miegui, pristinga. Tai šiemet bus truputį kitaip – lėčiau ir ilgiau. Krūva Lūšį kartosiančių Lūšiukų apsiseilės iš džiaugsmo, bet turbūt labiausiai džiūgaus stokojantys laisvo laiko žmonės, kurie būtų išviję šį intensyvų žvėrį iš savo gyvenimo jau pačioje mokslų pradžioje.

Lauksiu jūsų giroje. Paklausinėkite savo draugų, galbūt jie dalyvavo ir papasakos, kaip būna faina ir verta.

Jeigu turite klausimų, rašykite FB arba e.p. [email protected]. Viską skaitau ir atrašinėju pati.

P.S. gali būti, jog kitais metais Lūšies nebus arba ji bus kitokiu metu arba bus dar kažkaip kitaip. Ne iš blogos valios ar tingumo, tiesiog asmeniniai planai gali keisti darbo planus.  Dalyvaukite šiemet ir nereikės gailėtis klausant draugų pasakojimų.

 

~ Grįžtanti prie darbų Lūšis