Žmogaus psichikai yra skirta nuolatos „augti”, tai yra įgyvendinti ką nors nauja ir gera savo paties idėjų, konkrečios veiklos, psichologinio bei moralinio tobulėjimo srityse. Pradėjusį eiti šiuo keliu žmogų šis nuotykis „pagauna” ir teikia jam malonumą. Reikia pabrėžti, jog tai – iš tiesų „nuotykis”. Juk augti – tai „keistis”. Tai reiškia iš dalies palikti visa, kas įgyta, ir leistis ieškoti – beveik visuomet nemačiomis – to, apie ką nuojauta kužda, jog tai pasiekiama, tačiau neįmanoma turėti akimirksniu. Tai reiškia palikti turtus, prie kurių jau esame pripratę, ir leistis į kelią ieškoti didesnio gėrio, kuriuo džiaugsimės vėliau, ne iš karto.
Taigi pasiryžus augti nepatogumai ir auka neišvengiami. Ir vis dėlto tas, kuris drąsiai stoja į šį kelią, veikiai atranda didžiulį gėrį, kuris jį lydės visą laiką: tai gilus pasitenkinimas, malonumas, o kartais net tikras džiugesys jausti, jog augi, jog tavo geriausioji dalis yra pabudusi, „gyva”, jog esi laisvas nuo visko ir gali įžengti į vertybių ir gėrio, dėl kurio vis aiškiau suvoki esąs sutvertas, karalystę.
Claudio Mina. Džiaugsmas augti.
Paruošė Janina D.