Kas aš esu?

Sena legenda pasakoja apie žmogų, ant kelio radusį didelį akmenį su dailiai iškaltu užrašu: „Po manimi yra didelė tiesa“. Žmogus visaip bandė nustumti akmenį ir galiausiai jam tai pavyko. Po akmeniu buvo parašyta: „Kam tau reikia naujos tiesos, jei tu neįgyvendini to, ką jau žinai?“

Mes visi žengiame pažinimo keliu. Visi ieškome savo Kelio, visi bandome atrasti vienintelį gyvenimo Tikslą, kuris suteiktų mūsų gyvenimui Prasmę. Šioms paieškoms pasitelkiame psichologinę, filosofinę, religinę ir kt. lektūrą, lankome savęs pažinimo kursus, žiūrime įkvepiančius vaizdo įrašus, ieškome dvasinių guru, stengiamės koja kojon žengti su pulsuojančiu gyvenimu… Žodžiu, griebiamės visko, kas bent truputį padėtų mums nusiraminti šiame nerimastingame pasaulyje. Semdamiesi to, kas mums atrodo naudinga, tikimės, kad tada, kai iš tikrųjų „nušvisime“, išnyks visos mūsų problemos. Tačiau kiek to, ką gauname iš Pasaulio, lieka mumyse? Kiek tai keičia mus? Kiek tai padeda mums suprasti save pačius? Kokia paslaptis glūdi mūsų esybėje?..

Į šiuos klausimus aš atsakymus randu Rudyardo Kiplingo 1895 metais sukurtame eilėraštyje „Jei“, kuriuo norėčiau pasidalinti su Jumis:

Jei Tu ramus, kada kiti klejoja,

Pametę galvas kaltina Tave;

Tiki savim, kada kiti dvejoja,

Ir jų dvejonių nelaikai kalte;

Jei moki kantriai laukt ir nepavargti.

Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,

Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti

Ir nesidėt protingu nei geru;

 

Jei Tavo svajos remiasi tikrove;

O mintys – ne vedliai, o palyda;

Jei Tu, sutikęs Negandą ir Šlovę,

Gali bodėtis viena ir kita;

Jei kęst gali, kai Tavo tiesą šventą

Derglioja niekšai, siekdami klastos,

Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa,

Ir vėl pradėti viską iš pradžios;

  

Jei visa, ką anksčiau esi laimėjęs,

Gali lengva širdim ant kortos dėt,

Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko esi pradėjęs,

Ir niekada po to nesigailėt;

Jei savo raumenų ir dvasios galią

Gali valdyt taip, kaip sumanai,

Ir nepražūt, kai teturi tik Valią,

Kuri Tau tyliai kužda: „Privalai!“;

 

Jei su minia gali būt sąžiningas,

O su karaliais – paprastas, kuklus;

Jei priešams ir draugams esi teisingas

Ir su Tavim kiekvienas pagarbus;

Jei Tu jauti, kaip greitai bėga Laikas

Ir jį matuot sekundėmis gali,

Tada Tu būsi tikras žemės vaikas,

Tada, sūnau, tu tapsi Žmogumi.

„Būk sau šviesa“ – tai žodžiai, girdimi ne tik šiose eilėse. Tai – Didžioji Tiesa, kuri slypi kiekvieno mūsų širdyje. Mano drauge, BŪK SAU ŠVIESA – išvystyk savyje gebėjimą surasti Kelią tamsoje be vedlių, bendrakeleivių ar žemėlapių.

 

Aban, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė

Paruošė Valdona J. Ž