Reikia šiek tiek motyvacijos praktikuojant dėkingumą? Robertas Emmonsas, žymus mokslininkas ir Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius, dėkingumo srities ekspertas, atskleidžia, kodėl dėkingumas naudingas mūsų kūnui, mintims ir santykiams.
Mokslininkas pasakoja: „Daugiau nei dešimtmetį studijuoju dėkingumo poveikį fizinei sveikatai, psichologinei gerovei ir mūsų santykiams su kitais. Daugelyje studijų aš ir mano kolegos sistemingai padėjome žmonėms ugdyti dėkingumą paprasčiausiai rašant „dėkingumo dienoraštį“, kuriame jie reguliariai įrašo dalykus, už kuriuos yra dėkingi. Dėkingumo žurnalai ir kiti dėkingumo pratimai dažniausiai atrodo paprasti ir elementarūs. Mūsų tyrimuose žmonės turi rašyti tokį dienoraštį tik tris savaites. Rezultatai buvo stebinantys. Mes tyrėme daugiau nei tūkstantį žmonių, kurių amžius buvo nuo 8 iki 80 metų. Pastebėjome, kad žmonės, kurie praktikuoja dėkingumą, nuolat praneša apie daugybę privalumų:
Fiziniai
- Stipresnė imuninė sistema;
- Patiria mažiau skausmo;
- Žemesnis kraujospūdis;
- Daugiau mankštinasi ir labiau rūpinasi savo sveikata;
- Daugiau miega ir pabudę jaučiasi žvalesni.
Psichologiniai
- Daugiau teigiamų emocijų;
- Budresni, gyvybingesni ir išsibudinę;
- Daugiau džiaugsmo ir malonumų;
- Daugiau optimizmo ir laimės.
Socialiniai:
- Naudingesni, dosnesni ir labiau užjaučiantys;
- Atlaidesni;
- Draugiškesni;
- Jaučiasi mažiau vieniši ir atsiskyrę.
Socialinė nauda ypač svarbi, nes dėkingumas yra socialinė emocija. Aš laikau tai santykį stiprinančia emocija, nes ji mus skatina suprasti kaip mus vertina ir priima kiti žmonės. Mano dėkingumo apibrėžimo esmė turi dvi dalis.
Pirma, tai gerumo patvirtinimas. Mes patvirtiname, kad pasaulyje yra gerų dalykų, dovanų ir privilegijų, kurias gauname. Tai nereiškia, kad pasaulis tobulas, jame nėra skundų, sunkumų ir kivirčų. Tai reiškia, jog kai žiūrime į pasaulį kaip į visumą, dėkingumas skatina mus pripažinti dalį gėrio mūsų gyvenime.
Antra dėkingumo dalis yra suvokimas, iš kur tas gėris ateina. Mes atpažįstame jo šaltinius išorinėje aplinkoje. Gėris neatsiranda iš kažko, ką mes padarėme, dėl ko galėtume didžiuotis. Mes galime vertinti teigiamus savo pačių bruožus, bet, manau, tikras dėkingumas yra priklausomybė nuo kitų: mes pripažįstame, kad kiti žmonės – ar aukštesnės galios, jei kalbėtume apie dvasingumą – davė mums daug dovanų, didelių ir mažų, dėl kurių mes pasiekėme gėrį savo gyvenime.
Kuo naudingas dėkingumas?
- Dėkingumas leidžia švęsti dabartį. Jis padidina teigiamas emocijas. Emocijų tyrimai rodo, kad teigiamos emocijos greitai praeina. Mūsų emocinei sistemai patinka naujumas, neįprastumas, pokyčiai. Mes prisitaikome prie teigiamų gyvenimo pokyčių, ir, jei jie trunka per ilgai (naujas automobilis, naujas namas, naujas sutuoktinis), nebėra tokie nauji ir jaudinantys.
- Dėkingumas užkerta kelią nuodingoms, negatyvioms emocijoms, kaip pavydui, pasipiktinimui, gailėjimuisi – emocijoms, kurios gali gadinti mūsų laimę. Naujausiais duomenimis (pvz., psichologo Alexo Woodo tyrime „Asmenybės tyrimo dienoraštyje“) dėkingumas gali sumažinti liūdesio priepuolių dažnumą ir trukmę.
- Dėkingi žmonės labiau atsparūs stresui. Galybė tyrimų rodo, kad esant rimtai traumai, nelaimei ir kančiai, žmonės, kurie yra nusiteikę dėkingai, pasveiksta daug greičiau.
- Dėkingi žmonės labiau save vertina. Manau, kad taip yra todėl, kad kai žmogus jaučiasi dėkingas, jis jaučia, kad kažkas kitas jį saugo. Kažkas kitas užtikriną jo gerovę; socialinis tinklas, esantis ir buvęs, padeda žmogui atsidurti ten, kur jis yra dabar.
Dėkingumo iššūkiai
Tik todėl, kad dėkingumas yra naudingas, dar nereiškia, kad jis visada lengvas. Dėkingumo lavinimas gali būti savotiškas ir sudėtingas su dideliais psichologiniais polinkiais.
Vienas iš jų yra savę gelbsintys įsitikinimai. Tai reiškia, kad kai mums nutinka kažkas gero, mes sakome, kad tai nutiko dėl to, ką mes padarėme. Bet jei nutinka kažkas blogo, mes kaltiname kitus žmones ir aplinkybes. O dėkingumas skatina mus laurus už savo sėkmę dalintis ir su kitais.
Dėkingumas taip pat prieštarauja mūsų poreikiui kontroliuoti aplinką. Kartais su dėkingumu turime tiesiog priimti gyvenimą tokį, koks jis yra ir būti dėkingiems už tai, ką turime.
Galiausiai, dėkingumas prieštarauja „toks gyvenimas“ hipotezei, kuri teigia, kad gyvenime gauname tai, ko nusipelnome. Geri dalykai nutinka geriems žmonėms, blogi dalykai nutinka blogiems žmonėms. Bet ne visada taip būna, tiesa? Blogi dalykai nutinka geriems žmonėms ir atvirkščiai.
Dėkingumo lavinimas
- Pirmiausia reikia rašyti dėkingumo dienoraštį. Tai gali reikšti išvardyti penkis dalykus, už kuriuos esate dėkingas kiekvieną savaitę. Šis pratimas veikia todėl, kad sąmoningai, tyčia sutelkia mūsų dėmesį į dėkingų minčių plitimą ir taip naikina nenaudingas mintis.
- Panašiai, kitas dėkingumo pratimas, yra reguliariai (pvz., rytais arba vakarais) išvardyti dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Už ką jūs esate dėkingas šiandien? Nebūtina šių užsirašyti į dienoraštį, tiesiog išvardyti juos mintyse.
- Taip pat galite naudoti konkrečius priminimus, kurie primins ugdyti dėkingumą. Šis pratimas efektyvus dirbant su vaikais, kurie negalvoja taip abstrakčiai kaip suaugusieji.
- Galiausiai, yra svarbu mastyti nestandartiškai. Motina Teresė kalbėjo apie tai, kokia ji yra dėkinga žmonėms, kuriems ji padeda, segantiesiems ir mirštantiems Kalkutos lūšnynuose, nes jie padėjo jai augti ir stiprėti dvasiškai.
Šaltinis: Robert Emmons. Why Gratitude Is Good. 2010.
Vertė Giedrė M.
Redagavo Emilija S.
