Patarimas: Negaišk laiko – neskaityk!
Reikia parašyti, tai rašau, ką daugiau begaliu padaryti šioje situacijoje. Kadangi nežinau, kuo čia su tavimi pasidalinus, paprasčiausiai įlįsiu į savo minčių srautą ir ką nors iš ten išgriebsiu.
Kažkodėl naudingos ir reikalingos mintys yra pačios baikščiausios ir greičiausios. Kai jų man prireikia – neprisišauksi.
Tos mano MINTYS…Velnio neštos ir pamestos, kad jas kur! Ir su jomis negerai, ir be jų ne kas.
Mintis. Kokia ji? Tų minčių pilna galva. Jos zuja, sukasi visą dieną toje galvelėje. Ir kokių tik nerasi… Įkyrios ir baugščios, prieštaringos ir maištaujančios, greitos ir vangios, grėsmingos ir švelnios, įdomios ir nuobodžios, reikalingos ir bevertės. Jos pasakoja apie tai, kas vyksta išoriniame pasaulyje, ir apie tai, kas vyksta vidiniame pasaulyje. Aplanko ir praeitį, ir ateitį. Aplanko namus, šeimynykščius, draugus ir visokias kitokias aiškias ir nelabai personas bei vietas. Lenda iš visur ir lenda į visur. Užveda begalines vidines diskusijas arba visai nuščiūva.
Kažkodėl naudingos ir reikalingos mintys yra pačios baikščiausios ir greičiausios. Kai jų man prireikia – neprisišauksi. Kai reikia ką protingo pasakyti, sugalvoti, pasiūlyti – galvoje nė su žiburiu nerasi. Tuščia tuščia… Arba taip greitai išsilaksto kaip vištos į visas puses, kad nespėju pagauti. Arba jų būna tiek daug, kad negaliu išsirinkti, kuria čia dabar pasinaudojus. O mintys, kurių nereikia, svečiuojasi bet kiek ir niekaip jų neišprašysi lauk. Erzins, nervins, gadins nuotaiką, grauš, ės, tiesiog iki beviltiškumo privarys. Nekontroliuojamos ir nevaldomos. Padėties šeimininkės.
Aišku būna ir gražių, nuostabių, pakilių minčių, bet jas nustelbia tos nenaudėlės. Tai va, vargau aš su tomis savo mintimis – kovojau su jomis, išgyvenau jas, verkiau, pergyvenau, švaisčiau savo laiką ir energiją bandydama sutramdyti jas, išmesti, kad negadintų gyvenimo. Niekas nepadėjo. Kaip įtrauks į savo verpetą, tai nežinai ir kas daryti – bėgt ar rėkt?
Ačiū jums, mintys, kad aš jus turiu. Aš jus myliu.
Ačiū Dievui, radau būdus, kaip tas mintis sutramdyti, nes nežinia kuo viskas būtų pasibaigę. Nustojau kreipti į jas dėmesį. Kai nebekreipiu – tai nėra prieš ką maivytis ir apsiramina. Nustojau jas atstūminėti ir joms priešintis. Kai niekas nesipriešina, nėra prieš ką sukilti. Nesureikšminu ir neįsigyvenu. Jos ten kokį nori burbulą gali išpūsti, užtenka pasakyti „na ir kas?“ ir jis subliūkšta. Išmokau ramiai ir teigiamai į jas reaguoti. Susitaikiau. Jei turiu laiko, išklausau, pasidomiu kaip gyvena. Jei neturiu laiko, užsiimu savais reikalais, o joms leidžiu būti sau. Nevarau. Taip jos nesijaučia nereikalingos ir ramiai sau kamputyje šurmuliuoja, bet užtai į akis nelenda. Nelabai jos man ir betrukdo. Netgi būna labai įdomu stebėti jų gyvenimą. Liko tik išmokti pasinaudoti jomis.
Tai tiek apie tas mano įkyruoles muses. Tfu… mintis. Ačiū jums, mintys, kad aš jus turiu. Aš jus myliu. Na prisipažink, ką nors čia supratai? Sakiau – neskaityk.
Varla, Lūšies III – pasitikėjimo savimi stiprinimo programos, dalyvė.
Nuotraukos autorius: Vilius Paškevičius.
Paruošė Laura N. ir Janina D.
Saunus straipniukas 😉 Saunuole !
Saunus straipniukas ir manau ji supras daugiau zmoniu nei galvoji 😉 Saunuole !