Turbūt blogiausia tai, kad mes nesprendžiame laimės ar pasisekimo problemų, kol jos nepasidaro pakankamai didelės, kad skaudėtų kasdien, o ne tik penktadieniais ar sausio mėnesio pradžioje.
Nieko nedarant pasitikėjimas savimi ir energija visai išsenka ir tada dar sunkiau imtis veiksmų.
Įgavote naudingų žinių ir, rodos, tuoj pradėsite jas taikyti atsiradus palankiam metui? Laukiate įkvėpimo, milžiniškos motyvacijos bangos ir griaunančio vidinės stiprybės jausmo? Laukiate, kol tapsite pakankamai pasiruošę? Jei Jūs ar Jūsų draugas atidedate problemų sprendimą, tai tik gaištate laiką, per kurį jau galėtumėte būti laimingas (i).
Gal bandėte apsikrauti darbais, veiklomis ir būti užsiėmusiu viskuo, tik ne savęs stiprinimu ir tobulinimu? Jei taip, tai turbūt nudirbote jau daug darbų. Keli iš jų padarė jus laimingu?
Dažnas mūsų nesame linkę pripažinti sau, kad su mumis kažkas blogai, kad turime problemų. O jeigu pripažįstame, tai vietoj to, kad tas problemas spręstume, dažnas mūsų tik svarsto, liūdi, kaltina save ar aplinką. Kada paskutinį kartą kalbėjote su draugais apie tai, kad jaučiatės nepakankamai laimingas ar sėkmingas? Daug lengviau ir saugiau šį turtą pasilikti sau, atsisėsti prie televizoriaus ar pasilinksminti su draugais, užsimiršti. Pastebėjote, kaip trumpai tai veikia? Tokiu būdu prikaupiame nusivylimo savimi, savigraužos ir bejėgiškumo. Natūralu, kad tada mums trūksta motyvacijos, energijos, pasitikėjimo savimi, ir, svarbiausia, laimės. Nieko nedarant pasitikėjimas savimi visai išsenka ir tada dar sunkiau imtis veiksmų.
Rasa Venckutė
