Atrinkome įdomesnius, įvairesnius atsiliepimus. Jų kalba netaisyta, bet Emilja negalėjo susivaldyti ir ištaisė bent didžiąsias klaidas.
Kokius pokyčius jaučiate po dalyvavimo programoje?
Jaučiuosi lyg po generalinės tvarkos: daugiau tvarkos, švaros, drąsos, pasitikėjimo savimi, apskritai visokeriopo komforto.
Pantera, 45 m.:
Aš esu geresnės emocinės būsenos. Negaliu pasakyti, ar čia vien programos nuopelnas, nes dar keletą dalykų dariau lygiagrečiai. Bet pokyčiai yra. Viduje šviesiau, ateina suvokimai, ramybė, kažkoks lengvumo jausmas kartais. Yra silpnumo akimirkų, neslėpsiu. Tada sėdu ir išgyvenu. Leidžiu savo apleistam vidiniam vaikui paliūdėti, paraudoti, išsekti ir nusiraminti. Turiu namuose tam skirtą vietą. Apskritai lengviau paleidžiu emocijas. Dar neseniai net išsiverkt normaliai negalėjau. Tiek jau visko buvo prikaupta… Jaučiu kažkokį virsmą – atsiskiria žmonės ir draugai, vietoj jų atsiranda kiti. Ir tai manęs jau nebegąsdina. Suprantu, kad toks yra vidinio augimo procesas. Šiuo metu neturiu plano. Kvėpuoju. Pasitikiu. Leidžiu tam būti, priimu. Ir laukiu, kas iš to išeis 😉
Lygumų erelis, 32 m.:
Pasikeitė požiūris, t.y. visada žinojau, jog jį reikia keisti ir keisdavau, tačiau tai nedavė itin efektyvių rezultatų, o dabar laimė ir džiaugsmas užplūsta širdį, vien tik dėl to, jog išmokau būti čia ir dabar, suvokti, jog ir negandos jeigu būsiu pikta nepasikeis, o aš galiu likti pozityvi, tačiau su tuo pozityvumu aš dirbau gan ilgai, gal porą savaičių vis dėjausi sau į dienos tikslus. Taigi pozityvumas išliko, aš labai laiminga 😉 Tačiau jau programos gale jaučiau žiauriai didelį nuovargį, galbūt dėl to, jog vos ne kasdien praėjusios dienos B užduotį dėjausi sau į ko linkiu sau rytojui 😉 Taip dirbdavau dvigubai, mąstydavau, klausdavau savęs ar savo Dieviškosios pusės 😉 Ir gaudavau atsakymus ir realius patyrimus, tarsi nušvitimas nusileisdavo man į aurą, ir suprasdavau, jog tai tas pojūtis, kurio niekada nejutau, tai nuostabu 😉 Ir tai mane varė vis pirmyn ir pirmyn :). Norėjau užtvirtinti, kad neišblėstų, neišeitų, viena iš baimių ir buvo, kad paaiškėtų, kad tai nepagydoma liga, t.y. nepasitikėjimas savimi. Tačiau šiai dienai, t.y. mano vienas iš tikslų, nes tik per jį gali pasijusti pilnavertiškai laimingas, t.y. realizuoti save, geriau save pažinti. Supratau vieną esminį dalyką buvau pikta ne ant Pasaulio, ne ant kitų.
Lūšiukas:
Stambūs: išaugo antra galva ant pečių. Smulkūs: išaugo po papildomą pirštą ant rankų ir kojų. Dabar turiu iš viso 24 ir galiu skaičiuoti valandas paroje.
Džiaugiuosi, kad šiaip ne taip ištvėriau iki pabaigos. Galiu savim didžiuotis. Džiaugiuosi savimi.
Vėjas, 42 m.:
Pats didžiausias pasiekimas, tai buvimas su bendraminčiais. Kiekvienas šioje programoje atsiradome dėl skirtingų priežasčių, bet visi norime to paties – Džiaugtis savimi. Pojūčiai nerealūs − gyvenime pradeda išnykti pilka spalva (nykumas), kad ir koks sudėtingas ar sunkus jis būtų – po programos atrodo, kad tai laikina.
Lūšiukas, 33 m.:
Dalyvavimas programoje man davė labai daug 😉 Jei anksčiau mąstydavau daug… […] tai programa mane paskatino veikti, daryti, o ne laukti kol aš pasikeisiu, pasitikėsiu labiau ar dar šimtas dalykų nutiks mano gyvenime. Oi, o kiek aš vis laukiau, dabar kaip pagalvoju, net bloga nuo tokio laukimo pačiai sau… Konkretus įsivardijimas vertybių, tikslų, planų nupiešė puikias ateities gaires. Pažiūrėjimas į baimes man davė ramybės, supratau, kad tai nėra taip baisu kaip maniau esant. Pradėjau daugiau juoktis, tapau laimingesnė, pradėjau labiau vertinti save ir tai kas esu. Atsirado didesnis suvokimas, kad didžiausia savo gyvenimo šeimininkė vis dėlto esu aš pati. Mano ateities planai neatrodo tokie neįveikiami ir baisūs, kažkoks vidinis žinojimas atsirado, kad aš viską sugebėsiu ir padarysiu, nors dar tiksliai ir nežinau kaip. Bet kaip nuostabu tai žinoti ir nebejausti viduje įtampos, baimės. Toks lengvumo pojūtis 😉 Santykiuose su žmonėmis atsirado daugiau šilumos.
Aš pradėjau labiau mylėti save, o man to labai reikėjo.
Jacintas, 36 m.:
1. Vidinė ramybė. Į viską žiūriu daug ramiau arba tiesiog būnu, atėjo suvokimas, kad labai daug dalykų išsisprendžia be mano įsikišimo.
2. Pasitikėjimas savimi.
3. Atsirado noras save užprogramuoti dienai, o vakarais apmąstyti ką ir kaip padariau iš numatytos savo programos.
4. Pradėjau tiesiog būti.
5. Šypsausi daugiau ir žinau, kad visi žmonės geri 😉
Vakarė 33, 33 m.:
Dar net nepasibaigus programai gavau daug daugiau nei tikėjausi: ramybę, džiaugsmą savimi ir pasauliu. Programa patvirtino, kad mano sprendimai teisingi, kad einu tinkamu keliu, kad nesu vien tik savo gyvenimo stebėtoja. Esu pagrindinė herojė, priimanti sprendimus ir esanti čia ir dabar.
Programa padėjo pastebėti kiekvienoje smulkmenoje esantį gerumą: kaip pradėsi dieną, kaip nusiteiksi, tokia ir bus ta diena. Labai daug ką lemia mūsų pačių mąstymas. Žmogaus prigimtis yra būti geram, tačiau kasdienybė, rutina, skubėjimas visa tai užgožia. Programa padėjo pakilti nuo rutinos ir prisiminti savo prigimtinę pareigą: būti gera, mylėti save, savo artimą, savo aplinką ir dovanoti švelnumą bei džiaugsmą kitiems.
Net netikėjau, kad savo iki minučių suplanuotoje dienoje rasiu minučių užduoties atlikimui. Tačiau fantastika: viskam laiko atsirado, stebuklingai. Ir, svarbiausia, kiekviena užduotis įtraukė, norėjosi kuo daugiau ir kuo ilgiau ją atlikti.
Viskas priklauso nuo mūsų pačių, tik gaila, kad dažnai mums reikia, kad mums kas nors įspirtų į minkštą vietą, kad pajudėtume pirmyn 😉
Raskila, 46 m.:
Pojūtis nerealus – pasitikėjimas savimi pakilo ypač aukštai. Šią savaitę buvo geras to išbandymas. Buvau trypiama kaip niekam tikusi, tačiau tai neturėjo man jokios reikšmės. Tiesiog šypsojausi ir džiaugiausi savimi. Ir (bet taip ir turėjo būti) visi maišę mane su žemėmis pradėjo man šypsotis (nes matė mano šypseną ir gerą nuotaiką, o ne išsigandusį žmogų). AČIŪ visai komandai už tokią DOVANĄ. MYLIU JUS VISUS 😉
Stepių vilkė, 20 m.:
Svarbiausias dalykas, kurį jaučiu, tai jausmas, kad esu ir visada buvau laiminga. Programa mane privertė atsigręžti į kai kuriuos dalykus, kurių seniau neįvertindavau. Myliu gyvenimą. Myliu save. Tiesiog…
Ugninis Vienaragis, 47 m.:
Kaip tik šiandien kalbėjau apie tai su viena savo pažįstama. Buvau jai užsiminusi, kad dalyvauju savęs pažinimo programoje ir ji paklausė: „Kaip tu jautiesi po programos?“
Ir aš pasakiau tai, ką jausti pradėjau jau įpusėjus programą, o dabar jaučiu dar stipriau – aš jaučiu viduje šitą šviesą. Nors dar prieš programą prasidėjęs sunkus gyvenimo etapas dar neišspręstas iki galo, neaiškus ir nesibaigęs, bet aš jaučiu viduje nuostabą, mane labai tvirtai pripildančią, ramią šviesą. Tai yra mano mintys, kurios yra… ne, jos ne baltos, jos spalvotos, kaip ir aš dabar 😉
Už lango lyja, o man vis tiek atrodo, kad šviečia saulė, darbe be galo sunku, bet aš žinau, kad aš gyvenu ir darbas yra tik dalis mano gyvenimo, aš ryte atsikeliu ir žinau, kad šiandien vėl bus man gera diena, mano asmeniniame gyvenime vyksta labai skaudūs ir sunkūs pokyčiai, bet juk aš gyvensiu ir mylėsiu save.
Aš jau mokiausi, o programa man galutinai padėjo nebeįkristi į daugiadienes savęs graužimo duobes, ir dar kartą užsitvirtinti, kad nėra jokio poreikio užsikelti kartelės nepasiekiamai aukštai. Ir kaip esu rašiusi – kiekvienam, net ir labai protingam žmogui, labai reikia retkarčiais prisiminti ir patvirtinti – kuo jis yra ypatingas ir nuostabus.
Šiandien aš beveik nebejaučiu tos vis dar persekiojusios mane baimės, o kaip aš atrodysiu, o ką apie mane pagalvos, ak, geriau aš patylėsiu…
Šiandien aš labai aiškiai jaučiu viduje tvirtą ramybę savimi. Ir tą nuostabų artimų žmonių surašytą grožį – aš turiu be galo daug savybių, kurios tvirtai laiko mano pasitikėjimo savimi ašį. Aš jau buvau daug nukeliavusi, tačiau po programos galiu pasakyti: velniškai trūko tokių užduočių, kai tenka ne tik išnagrinėti save, bet ir susidurti su išoriniu pasauliu kitokiu kampu. Man tai davė labai daug smagios ir stiprinančios patirties. Tiesiog tarsi premjera, po ilgų repeticijų 😉
Lyja, 51 m.:
Išmokau daryti GREITAI, BE ATIDĖLIOJIMO, svarbius sprendimus, norimus sprendimus, džiuginančius sprendimus.
Išmokau LEISTI KITIEMS save pastebėti ir mylėti 😉
Ką tik praėjęs šeštadienis man atnešė puikius šių sprendimų rezultatus – nuostabų norų išsipildymą (nes apie juos drįsau pasakyti aplinkiniams), atvirą, gilų, šiltą pabendravimą su šeima, kas ir jiems labai patiko.
Apgyniau savo teises darbe (o ir patenkintas darbuotojas žymiai našesnis).
Pamąstymai apie darbą, „užklasinį“, tenkinantį mano ir visuomenės poreikius – padėjo išsigryninti mano norams. Beliko nutarti vietą, laiką ir būdą tam įgyvendinti 😉
Labiau jaučiu, priimu save – tuo pačiu atsiranda didesnis galėjimas labiau pajausti ir kitus 😉
Džiaugiuosi naujais pokyčiais – džiaugiuosi savimi 😉
Jūra Plačioji, 44 m.:
Pasikeitė požiūris: visaip bandau (pati prieš save bent jau) atsikratyti rimtuolės įvaizdžio, stengiuosi su lengvumu žvelgti į situacijas. Netgi vyrą šiandien išvadinau rėksniu, nes jis turi tokią kaukę, kurią dažnokai užsideda, kai nori, kad jo žodis būtų paskutinis, ir pasakiau, ką iš tikrųjų manau apie vieną jo „pomėgį“. Šįkart tai buvo argumentas, ir jokios čia ne kovos, tiesiog reakcija turi būti iš karto ir be jokių įvyniojimų. Džiaugiuosi savimi. Tai tik vienas epizodas, o jų būna kasdien. Ir jų, tokių staigmenų, pasipylė būtent Lūšies III programos metu, ir ypač jai baigiantis, tiesiog begalė pokyčių. Suprantu, kad keičiasi mano elgesys ir požiūris, todėl ir viskas aplinkui keičiasi, nebesistengiu, kad viskas vyktų taip, kaip man norisi arba pagal kažkokią iš anksto suplanuotą programą. Tiesiog leidžiu sau pabūti stebėtoja, kuri viskuo stebisi ir džiaugiasi. Ir žmogeliukai čia susibūrę labai išskirtiniai, ir jų tiek daug drauge. Tai labai džiugina. Esu labai dėkinga Rasai ir visai jos darbščiai bitučių bei daigelių komandai. Apkabinu jus visus stipriai stipriai ir su didele meile 🙂 Ačiū.
Meškiukas, 26 m.:
Visų pirma – džiaugiuosi savimi (ir kitais!) daug labiau nei bet kada savo gyvenime. Netikėjau, kad programa gali man duoti kažką tokio, ko aš dar nežinau ar neišbandžiau, tačiau, mano didžiulei nuostabai, davė nepaprastai daug.
Užsilaižiau visas savo žaizdas, paleidau praeities baubus, nustojau gręžiotis atgal ir ateitis atrodo šviesesnė. Mano gyvenime šiandien yra gerokai daugiau meilės ir šilumos, nei bet kada prieš programą. Atsirado daugiau noro veikti, gyventi, džiaugtis. Tapau dar energingesnė, pilna naujų idėjų ir pasitikėjimo savimi. Pasitikiu savimi ne tik veikloje bet ir išsakydama savo nuomonę. Tapo žymiai lengviau reikšti jausmus, nesislėpti, neapsimetinėti – tiesiog būti nuoširdžiam. Beje, padidėjo kūrybingumas ir mąstymo greitis (rašymo irgi), o ir sporte pasiekiau gerokai didesnių rezultatų nei kada nors iki šiol. Aplinka, net ir ta man padeda. Iš aplinkinių sulaukiu daugiau dėmesio, pagalbos, pagyrimų, netgi dovanų. Turbūt užburiu juos savo lūšiška energija, chi chi. 😉
Jaučiuosi visiškai išbalansuota ir tuo pačiu nepaprastai rami – kaip tai įmanoma? Nesakysiu. Pabandykit patys…
Upelis, 35 m.:
Jaučiu meilę sau. Pradėjau save vertinti, savimi tikėti. Nerūpi kitų nuomonė apie mane. Atradau ramybę. Žinau, kad aš nuostabi. Nuolatos džiaugiuosi savimi, pradėjau matyti save iš šono, kad ir aš į gyvenimą įdedu daug gerų dalykų. Džiaugiuos aplinkiniais, pamačiau, kad yra daug nuostabių žmonių aplinkui. Pradėjau džiaugtis smulkmenomis, pajutau gyvenimo skonį. Paskutinėmis dienomis jaučiuosi lyg ant sparnų. Ir širdyje labai šilta. Ir supratau, kad daugiau savęs niekam neleisiu žeminti. Nes aš verta pačio geriausio.
Lūšiukas, 35 m.:
Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti šioje programoje. Tai iš tiesų nuostabi programa, kuri man per įvairias užduotis padėjo labiau pasitikėti savimi, įvertinti savo gyvenimą ir jo kokybę, privertė pakeisti savo požiūrį ir elgesį į tam tikras situacijas.
Baltasis Tigras, 27 m.:
[…] Po šios programos jaučiuosi tvirčiau, mažiau nerimauju dėl to, kas buvo ar kas bus… Iš tikrųjų, beveik visai nebenerimauju, aišku, kartkarčiais iššoka viena kita mintis, tačiau, kaip greit atėjus, ji taip pat greit ir išeina (kartais net pamojuot jai nespėju) 😉 dar patiko tai, kad su žmonėmis bendrauti pasidarė paprasčiau, jaučiuosi labiau atsipalaidavęs, ramesnis, mažiau susikaustęs. Ne visada man viskas išeina puikiai, tačiau nesijaudinu dėl to, o tiesiog džiaugiuosi, kad tobulėju… Padidėjo savikontrolė, dažniausiai pats pasirenku nuotaiką, o tai labai padeda, pavyzdžiui, neišsilieti ant nekaltų žmonių – šituo labai džiaugiuosi. Programos eigoje viskas pasidaro paprasčiausiai aiškiau, tiek išorėje, tiek viduje, tiek su kitais žmonėmis, tiek pats sau tampi artimesnis, o juk su artimu žmogum viskas paprasčiau, tiesa? Stambiausias ir labiausiai džiuginantis pasikeitimas asmeniškai man – tai sudėliotos mintys, rami ir šviesi galva, išaugęs sąmoningumas. Turiu puikių, paprastų įrankių kaip pastūmėti save įvairiose situacijose tai nugalėti tinginį, atlikti seniai atidėliotą darbą ar tą, kurio vengdavau galvodamas, kad nepasiseks (šis įrankių rinkinys – programos baigimo priedas)… Ir tikrai nustebsite ne tiek jį gavę, bet kiek, iš kur jį gavote… Sužinojau apie save įdomių ir tikrai svarbių dalykų, kurie tikrai man padeda ir padės tvirčiau keliauti tolyn. Ir, aišku, išaugęs pasitikėjimas savim, aš ne tik galiu, bet ir padarau daugiau nei anksčiau. Tik įspėju – kartą paragavęs negali sustoti. Jūs galite niekada nebebūti tokie, kokie esate!
Marga Sakalė, 20 m.:
Tai, kaip programa paveikė mano gyvenimą – neįtikėtina. Drąsiai galiu teigti, jog mano pasaulis apsisuko 180 laipsnių kampu. Programos metu apie save sužinojau faktą, kurio visą gyvenimą pasąmoningai ieškojau. Viskas tapo tobulai logiška. Sužinota tiesa padėjo atsakyti į daugelį kamavusių klausimų, neaiškumų. Suvokiau, jog abejonės, kirbančios žmogaus širdyje, negali būti nereikšmingos, nelogiškos, beprotiškos. Neraminantys klausimai privalo būti atsakyti. Tik taip judama pirmyn. O atsakymo nereikia IEŠKOTI, reikia jam ATSIVERTI ir viskas išsispręs savaime. Gyvenimo keliu žingsniuoti reikia atvira širdimi.
Kalbant apie smulkesnius pokyčius, norėčiau paminėti, jog įgavau lengvumo: suvokiau, jog niekas gyvenime nėra taip baisu ar taip tobula, kaip atrodo iš pradžių. Toks požiūris padeda nesureikšminti įvykių, žmonių ar tikslų, jaučiuosi emociškai stabilesnė. Žinoma, šiokių tokių problemų liko, tačiau žinau, jog jos išsispręs, nes dabar problemų sprendimui turiu efektyvių įnagių ir žinau, kaip jais naudotis 🙂 Kad ir kaip ten, problemų sprendimas yra smagus dalykas. Kuo didesnė problema išsrendžiama – tuo didesnį šuolį pirmyn žmogus patiria.
Ir dar… Pagrindinis tikslas – sustiprėjęs pasitikėjimas savimi – pasiektas! Tai leidžia suprasti sumažėjęs poreikis įsiteigti, patikti aplinkiniams, būti kažkuo. Esu čia tam, kad būčiau savimi, bet ir leisčiau sau keistis, tobulėti. Priimčiau kitus tokius, kokie jie yra, besikeičiančius, tobulėjančius.
Apibendrinant – visi mes mirsim, o svarbiausia, nežinom kada. Taigi, gyvent ir džiautis reikia skubėti! 🙂
Zylutė, 33 m.:
Tapau ramesnė, kur kas pozityvesnė, optimistiškesnė. Nebijau išsakyti jausmų ir apskritai išreikšti savo nuomonę. Labiau pasitikiu savimi, jaučiuosi laisviau.
Mėlyna ramunė, 25 m.:
Pokyčiai tik teigiami: sustiprėjo pasitikėjimas savimi (nors niekad nebuvau drovuolė), sustiprėjo gebėjimas valdyti emocijas, lengviau priimti sprendimus ir atsakomybę. Pasikeitė požiūris į absoliučiai viską, pavyzdžiui, atsiradus problemai, gebu į ją pažvelgti iš visų pusių ir priimti tinkamą sprendimą. Kitaip vertinu ir aplinkinių emocijas. Suvokiau, kad mano požiūris lemia labai daug.
Pradėjau mokytis džiaugtis tuo, jog esu čia ir dabar. Iki šiol gyvenau laukdama ir dirbdama dėl rytojaus, štai, padarysiu tą ir būsiu laiminga, paskui užsibrėžiu dar didesnį tikslą, įkalbėdama save, kad po to tikrai būsiu laiminga, tačiau ta laimė taip ir neateidavo… O dabar suvokiu, jog noriu džiaugtis šia diena (Rasa, šį pokytį davė tavo papildoma užduotis el. paštu. Pameni?).
Aplinkiniai pastebi mano pokyčius, nes dažnai šypsausi. O smagiausia, jog mano gera nuotaika ir šypsenos tampa užkrečiamos… Atrodo, jog nuo manęs į aplinką po truputį sklinda geresnė energija ir visiems nuo to tik lengviau.
Pokyčiai tikrai didžiuliai. Daugumą jų dar negaliu įvardyti, nes viduje dar šiokia tokia sumaištis, tačiau jau jaučiu ramybę ir sugrįžusią vidinę harmoniją…
Tigrė2, 27 m.:
Jaučiu didesnį pasitikėjimą savimi. Keliuosi su geresne nuotaika, kiekvienos dienos vakare padėkoju Dievui už gerą dieną. Ne taip bijau, palyginti su anksčiau, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis (matyt čia padėjo žymioji ryžių pirkimo banke užduotis :-)). Teko permąstyti daugybę dalykų apie save pačią, įžvelgti daug pozityvumo. Ši programa veikia tiesiog nuostabiai! Sunku net patikėti, kaip iš pažiūros gana paprastos, tačiau giliai paveikiančios užduotys išvalo mintis, išgrynina pačius svarbiausius dalykus.
Debesis, 33 m.:
Jaučiuosi daug ramesnis, atsipalaidavęs, laimingesnis. Daugiau kreipiu dėmesio į mažas smulkmenas kurios džiugina. Pvz.: geras oras, praeivio šypsena, gražus medis ir t.t. Esu drąsesnis bendraudamas su kitais, laisviau reiškiu savo nuomonę, nebijau apsikvailinti. Lengviau pasakyti žmogui, kad jį myliu. Išdrįsau pasipasakoti apie išgyventus tiek gražius, tiek skaudžius atsitikimus. Dauguma C užduočių padeda susikoncentruoti į buvimą čia ir dabar. Skaičiavimas sugrąžina į realybę, čia ir dabar, ir neleidžia klajoti tarp savo minčių. Mankštos suteikia geros nuotaikos iš pat ryto. Geri darbai džiugina širdį.
Jaučiuosi labiau pasitikintis savimi, pradėjau spręsti senas problemas, kurioms neturėjau laiko arba tiesiog vengiau tai daryti. Atidžiau stebiu save ir stengiuosi priimti sprendimus pats, nelaukdamas patarimo iš kitų. Tariuosi su savo vidiniais velniais pasidariau sąmojingesnis. Išskyriau, ko aš noriu ir ko man reikia, kad būčiau dar laimingesnis. Sunku visiškai atsikratyti nenaudingų dalykų, bet tam skiriu mažiau laiko. Žodžiu, viskas daugmaž pasikeitė į gerąją pusę. Tikiuosi, kad tai tik pradžia
Citrina, 32 m.:
Programos metu didžiausi pasikeitimai jautėsi, kai maksimaliai atlikdavau užduotis. Šiuo metu galiu džiaugtis akivaizdžiai pagerėjusia nuotaika, sustiprėjusiu humoro jausmu, drąsiau reiškiamomis savo mintimis. Taip pat jaučiuosi susitaikiusi su kai kuriomis nuoskaudomis ir atleidusi sau už padarytas klaidas, kurios ilgai mane graužė. Ypač džiugina, kad radau savo silpnąsias vietas (labai netikėtas pačiai sau), nes kai kurių užduočių neatlikau, arba padariau tik mažą dalį.
Mano akys vėl spinduliuoja gyvenimo džiaugsmu.
Ačiū.
Plėšrūnė, 36 m.:
Pradžioje, kai atlikinėjau maksimaliai visas užduotis, jaučiau didelius pokyčius, šviesą, pozityvumą, pasitikėjimą nepaisydama gyvenimo aplinkybių… Po to, kai išvykau savaitei, manau , daug praradau… Ir apskritai, nemažai praradau, kad neatlikau visų užduočių maksimaliai… Bet vis tiek… Vis tiek, manau, kažkur giliai manyje liko tas išugdytas pasitikėjimas bei pozityvumas, jis labai praverčia sudėtingose situacijose… Labai padėjo, kad buvo bendraminčiai, pabaisiukai, smagu būti grupėje, kurioje visi siekia panašių tikslų ir turi panašias problemas. Kaip namie… Norisi ir toliau tobulėti, daryti gerus darbus, padėti kitiems, turėti protingas, šviesias mintis… Skaityti tobulinančius straipsnius…
Vaivorykštė, 25 m.:
Ši programa man suteikė daug įvairių emocijų, kurių prieš tai nebuvo. Nuo pat didžiulės baimės, stiprių širdies dūžių, jaudulio prieš „baisias“ užduotis iki pat euforijos, kad vis dėl to pavyko! Ir tas jausmas po to, kai tu perlipi per savo baimę, nerealus… Toks stiprinantis tave iš vidaus. O dar tos aplinkinių reakcijos. Nuo keisto žvilgsnio, pasimetimo iki šypsenų ir juoko.
Labiausiai ši programa man leido patikėti, kad daug kas įmanoma, kad kartais reikia tik mažo žingsnelio kitą padaryti laimingą, tik vieno žodelio, kuris gali turėti didelę reikšmę. Dabar dažniau parodau artimiems žmonėms, kad jie man svarbūs, pati pasiūlau pagalbą nepažįstamiesiems, jei matau jog jiems jos gali reikėti.
Programa taip pat leido labiau įsigilinti į save kaip asmenybę, į pasiekimus, į dabartinę aplinką, kurioje gyvenu. Galėjau geriau pažinti save ir supratau, kad gyvenu gerai, tik turiu pakeisti kai kuriuos dalykus, kad gyvenčiau dar geriau. Tuos „trukdančius“ dalykus programa man irgi padėjo atskleisti. Svarbiausia dabar eiti link to geresnio gyvenimo. Lūšis buvo geras startas, labai geras.
Jazminas, 31 m.:
Po dalyvavimo programoje jaučiau stipriai išvešėjusį pozityvumą savo mąstyme, atrodo, kad ir kas benutiktų – vis tiek išeis į naudą, net jei ir bus nelengva. Jaučiau, kad labiau save vertinu, mano savivertė smarkiai pakilo. Aš esu ne mažiau pasiekęs žmogus nei kiti, tiesiog mano gyvenimas yra mano, o ne kieno nors kito. Neišgyvenu dėl to, kas nesu, o iš tiesų man patinka kokia aš esu. Žinau, kad gyvenime man dar nutiks daug nuostabių dalykų, aš dar daug ko išmoksiu, sužinosiu, patirsiu, kad mane praturtins. Jaučiu, kad labiau pasitikiu savimi, nes manau esanti sumani, o mano vidinis analitikas ir filosofas – jie tikrai kieti 🙂 Jaučiu, kad jais galima pasikliauti, t. y. savimi galima pasikliauti, nes aš sau nekenkiu. Jei kas nors nutiktų dėl mano nežinojimo, vadinasi, aš gavau pamoką ir kažką sužinojau. Dar man labai patinka dainelė, na, ta mintis, kurią susigalvojau. Ta užduotis atrodė tokia paini ir sunki, bet ta mintis man taip patinka, ji tikrai man tapo gyvenimo kredo. Dažnai ją sau pasikartoju kai pasimetu ir ji mane sugražina į kelią.
Kedras, 33 m.:
Po dalyvavimo programoje jaučiuosi puikiai 🙂 Ar galėjo būti kitaip? Programa man buvo dar vienas laiptelis link pasitikėjimo savimi didinimo ir šiaip geros savijautos garantas. Nors atlikinėjant kai kurias užduotis išties buvo nelengva įveikti save 🙂 Savo nusistovėjusius įsitikinimus, bet tiesiog pasitikėjau programa ir tiek Kita nelengva užduočių pusė – rašymas. Neatsimenu jau kada buvau tiek rašęs tušinuku 😉 rankos ir smegenėlių lavinimas. Liuks 😉
Žodžiu pokyčiai tik teigiami, prisiminimai puikūs ir viskas labai gerai. Ačiū!
Ryto gaiva, 22 m.:
Jaučiuosi keistai. Kartais atrodo, kad viduje kažkas verda ir greitai sprogs. Būna akimirkų, kai norisi šokinėti ar suktis aplink save ištiesus rankas, net juokas ima pagalvojus 😉 Tiesiog žinau, kad visa tai man suteikė ši programa ir savianalizė jos metu. Iš tiesų labiau savimi pasitikiu, kyla daug pozityvių minčių apie gyvenimą, dažniau kyla šypsena „iš niekur“. Esu be galo dėkinga likimui (ir Rasai) už šią programą. Net baisu pagalvoti, kad nebūčiau su ja susidūrusi… Na, bet negalvosiu apie tai, nes dabar negatyvioms mintims mano galvoj nelabai yra vietos 😉
Kamanė, 32 m.:
Nežinau, kaip tai įmanoma, bet man taip nutiko. Kažkokie nepaaiškinami stebuklai prasidėjo tik užsiregistravus programoje, dar negavus konkrečių užduočių – stebuklingi ir labai malonūs sutapimai, nutikimai, pakili nuotaika, vidinė ramybė, įžvalgos, ateinančios „iš kažkur“, kurias net pradėjau užsirašinėti minčių knygelėje… Juokaudama sau sakydavau, kad prisijungiau prie Lūšies išminties kanalo :))). Vienas man iš svarbiausių tikslų, kurį tikėjausi pasiekti dalyvaudama programoje – santarvė šeimoje, harmoningi santykiai su sutuoktiniu. Rodos, nieko konkrečiai jo atžvilgiu nedariau, tačiau mūsų santykiai žymiai pagerėjo – lyg tik ką susitikus ir stipriai įsimylėjus. Tai nuostabu, patikėkit! Turiu dar vieną didelę, slaptą svajonę, kuri, labai stipriai tikiu, greit išsipildys.
Meškutis, 52 m.:
Pasikeitė požiūris į gyvenimą ir save. Pradėjau domėtis psichologija. Už lango šviečia saulė, net ir tada, kai lyja.
Šarka, 45 m.:
Pradžioje jaučiau didelį pakylėjimą, euforiją. Labai džiaugiausi, kad pavyko įveikti save atliekant kai kurias užduotis. Rytinė mankšta ir kvėpavimo pratimai jau tapo kasdieniu įpročiu. Pasidariau drąsesnė, bendraudama su žmonėmis, nebijau apsijuokti, atrodyti kvailai. Džiaugiuosi, kad galiu savo draugams atvirai pasakyti, kaip juos myliu ir kokie jie man brangūs.
Dar labiau pamilau save, išmokau save vertinti kaip asmenybę. Dabar žinau, kad galiu viską pasiekti, su viskuo susidoroti. Kiek savyje turiu potencialo!
Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dalyvauti šioje tikrai puikioje programoje.
Žuvys vandeny, 21 m.:
Pokyčių kaip ir nejaučiu, bet teigti, jog jų nėra, būtų melas. Ėmiausi kūrybos, ne tiek, kiek norėčiau, bet daugiau, nei sau leisdavau iki programos. Pradėjau rašyti knygą, vėl paėmiau teptukus į rankas. Manau, greitai išbrisiu iš kūrybinės krizės. Jaučiuosi drąsesnė, visada tokia buvau, bet dabar aiškiau išdėstau savo nuomonę ir ji nebesulaukia tiek kritikos, matyt, kad pati esu užtikrintesnė ir nebijau rizikuoti, nebebijau. Mano situacija nebuvo eilinė, todėl ir programa nesupurtė manęs taip, kaip tuos, kurie visa galva į ją pasinėrė, bet džiaugiuosi, jog sukrutėjau, suspurdėjau ir pradėjau eiti į priekį drąsiau ir ryžtingiau. Sumažėjo pykčių ir barnių šeimoje, nejučia tariuosi su savo vidinėmis subasmenybėmis. Nevisada, bet daug dažniau susitvardau, nebeužsiliepsnoju kaip anksčiau, mat esu degtukas, greit užsidegu, sudeginu viską aplink, o paskui labai greit nurimstu, bet likdavau tarp degėsių, dabar taip visko nenaikinu. Atsisakiau kelių veiklų, laiko vagilių, nebenaršau tam tikrose interneto svetainėse, kurie neduoda naudos, tas laikas nejučia buvo paskirtas mano pomėgiui – rašymui. Džiaugiuosi, kad nors ir maži, bet teigiami pokyčiai nejučia pakeitė mano kasdienybę. Būčiau linkusi teigti, jog jie ne dėl programos, o savaime išsivystė, bet kaip ir sakiau, tai būtų melas, kodėl gi tada jie neišsivystė anksčiau? Taigi, nematomai, bet efektingai, programa daro tai, ką reikia.
Liepsnelė, 36 m.:
Po dalyvavimo programoje žymiai lengviau galiu išsakyti savo nuomonę, poreikius. Komplimentus ir anksčiau lengvai sakiau, o išreikšti nepasitenkinimą – tai jau mano pasiekimas. Įdomiausia buvo suvokti, kad išsakyta kitokia ar neigiama nuomonė jokiu būdu nepablogina savivertės, santykių ar situacijos – priešingai, atveria kelius diskusijoms, o tai visada pagerina galutinį rezultatą, padidina nuoširdumą, sustiprina santykius, pakelia pasitikėjimą savimi bei padeda rasti geriausius sprendimus konkrečioms situacijoms.
Įgavau daugiau pasitikėjimo savimi bendraudama su nepažįstamais žmonėmis, o tokių situacijų juk labai daug! Žymiai drąsiau galiu paklausti (ir pažįstamo, ir nepažįstamo žmogaus) po ryžių pirkimo banke užduoties. Prieš situaciją, kai reikia pramušti ledus akimirkai ateina tokia mintis: jeigu jau galėjau Italijoj viešbučio registratūroj paprašyti nusipirkti gyvą katiną lauktuvėms į Lietuvą, tai jau dabar kažko paklausti į temą, kad ir drąsaus/gilaus – vieni niekai!
Manau, kad ne tik sąmonė, bet ir pasąmonė apsivalė, pvz., apkabinimo užduotį net sapne dariau – apkabinau savo močiutę, jau senokai anapilin išėjusią. Toks gerumas buvo, kad, rodos, pozityvus pokytis įvyko kituose laikmečiuose, dimensijose, lyg sustiprėtų protėvių palaikymas. O tai taip pat prideda pasitikėjimo savimi ir vidinio žinojimo, kad einu teisingu keliu.
Dar pastebėjau, kad kai kurios užduotys virsta įpročiais, pvz., mankštelę ir toliau malonu daryt rytais, gera kasdien vis ką nors padaryt kitaip arba kokį gerą darbą-darbeliuką padaryt – grynas malonumas! O tai natūraliai pakelia tonusą, nelaukiant, kol iš už debesų pasirodys saulė. Tiesiog taip šviesa viduje randasi pati o tai didina džiaugsmą savimi, aplinkiniais, gyvenimu!
Vasara, 38 m.:
Po programos jaučiuosi žymiai sąmoningesnė. Pasikeitė reakcijos į daugelį dalykų. Esu ramesnė. Svarbiausia, ko tikėjausi ir norėjau – tai išmokti priimti ir mylėti save. Žinau, kad esu teisingam kely ir jei dar iki galo neišmokau, tai labai gerai žinau kodėl. Programos metu atradau labai daug savęs, na tiesiog susipažinau su savimi, ir tikrai sau patinku! Šiek tiek pavargau. Bet tikrai buvo verta.
Liepa Mažoji, 30 m.:
Prieš dalyvaujant programoje jaučiausi pasimetusi, nežinanti ko noriu, nusiminusi dėl to, išgyvenau kažkokią dvasinę kančią (ji pažįstama) – anksčiau ar vėliau praeina ir pakeičia asmenybę…). Dabar taip nesijaučiu. Esu tikra, kad programa prie to prisidėjo…
Antroje programos pusėje mane aplankė džiaugsmas. Tiesą sakant net nežinau dėl ko konkrečiai, pavadinčiau ji tiesiog tokiu bendru džiaugsmu gyvenimu, buvimu… Tiesa, vėliau jis šiek tiek atlėgo, nebeskraidau ant sparnų, bet bendra mano būsena yra žymiai geresnė, jaučiuosi daug geriau nei prieš programą.
Dabar parašysiu, ką konkretaus jaučiu pasikeitus. Visų pirma, jaučiu bendravimo pokyčius (tai pradėjau jausti eigoje, bet vis galvojau, gal čia laikina, diena kita ir praeis, bet ne :), taip nėra). Bendrauju daug atviriau ir tiesiau. Anksčiau labai daug nutylėdavau, bijodavau, nedrįsdavau pasakyti to ar ano… Esu spontaniškesnė, linksmesnė. Negaliu tuo atsidžiaugti, šitaip daug lengviau bendrauti :). Sakyčiau, kad tai yra mano didžiausias ir šiuo metu labiausiai suvokiamas teigiamas pasikeitimas (beje, neigiamų nejaučiu jokių).
Kitas svarbus dalykas, kurį laikau programos nuopelnu yra tai, kad man išryškėjo didžiosios problemos, kurias turiu ir kurias reikia spręsti. Kitaip tai apibūdinčiau taip: galiu pažvelgti tiesiai į savo problemas. Apie jų egzistavimą žinojau ir anksčiau, tačiau viskas susivesdavo į tai, kad yra problema ir yra kančia dėl to, kažkokia baimė realiai ją suvokti ir priimti. O ką jau kalbėti apie sprendimą..
Labiausiai neramu iki programos buvo dėl to, kad nežinau, ką noriu veikti, jaučiausi sustingusi, įstrigusi, nežinanti kur link eiti, kaip užsinorėti ką nors veikti. Jaučiausi apatiška, suvokiau, kad judėti reikia, o jėgų nebuvo. Dabar jaučiuosi geriau, nors užsidegimo veikti dar nejuntu. Tikiuosi išsupti save antroje pakopoje 😉
Petunija, 35 m.:
Pirmiausia, tikrai ėmiau kitaip mąstyti, ieškoti teigiamų dalykų, dėkoti ir suradau daug dalykų, kuriais galiu džiaugtis. Džiaugsmas tapo nebe emocija, o objektyvia būsena. Todėl tapau linksmesnė, džiugesnė, pozityvesnė asmenybė.
Antra, aš supratau, kurios sritys mane stabdo ir kodėl aš nepasitikiu savimi, su kuriomis sritimis labiausiai reikia man dirbti.
Trečia, aš gavau nemažai instrumentų, būdų, metodų, kaip kovoti su nepasitikėjimu savimi konkrečiose situacijose, srityse ir žadu tai toliau naudoti. Vieni instrumentai darė mažesnę įtaką, nes tose srityse nėra didelių problemų, kiti buvo ir yra labai naudingi ir būtent dėl jų aš dalyvavau programoje, jų ieškojau ir juos gavau. Ačiū už tai.
Ketvirta, aš tapau „užkrečiančiu“ žmogumi. Aš savo kalbomis ir pavyzdžiu įkvepiu žmones keistis, imtis veiklos, domėtis, siekti, daryti tai, ko nedarė. Kadangi davimas praturtina daugiau nei gavimas, tai motyvuoja mane toliau domėtis saviugda. Labai greitai ir konkrečiai pamačiau, ką reiškia posakis „keiskis pats, ir aplinka pasikeis“ (ar kažkaip panašiai).
Iš konkrečių pokyčių: prieš bambėdama apie blogį ir skųsdamasi, kaip mane engia, pagalvoju, pagaunu save ir pasakau ką nors gero. Ir ta nuoskauda dėl neteisybės pavirsta į įkvėpimą, kad aš tai padarysiu ir be neigiamų emocijų.
Konkretūs dalykai, kurių negalėjau įveikti, tapo išnarstyti, sumenkinti ir nugalėti 😉 Mano baimės net jei neišnyko, jos nuginkluotos ir ištemptos į dienos šviesą, t. y. nebebaisios.
Giliukė, 42 m.:
Pasibaigus programai, svarbiausia jaučiuosi RAMI. Žinoma, nėra kardinalaus pasikeitimo, žinoma, dar apima panika ir nerimas, bet aš tai jau galiu suvaldyti.
Esu liūdnesnė nei prieš programą… (Bet tai ne blogybė – mažiau raukšlių!?) O gal tiksliau – išmintingesnė.
Dabar jau nebereikia nuolat žvilgčioti į vitrinas, kaip aš atrodau; nebesuku sau galvos, kokį aš įspūdį darau nepažįstamiems žmonėms; nebekontroliuoju kiekvieno savo judesio ir minties.
Nesiekiu buti tobula MAMA, bet jaučiu, kad esu gera mama.
Paskutinio barnio-diskusijos su vyru metu nepasijutau įskaudinta, įžeista, nesijaučiau nei nugalėtoja, bet supratau, kad nesu isterikė, ir kad mano reikalavimai yra normalūs, pagrįsti, žmogiški. Ir tai aiškiai ir suprantamai pasakiau.
Dabar didžiąją dalį darbų atlieku, stengdamasi kuo geriau juos padaryti.
Dar labai bijau didesnių pasikeitimų,nes žinau – kelio atgal nebus!
Jau trūksta kasdienių užduočių, kasdienės registracijos…
Rytinė rasa, 33 m.:
Programa prilygo pasivažinėjimui amerikietiškais kalneliais. Vieną dieną iškelia į tokias aukštumas, kad net oro trūksta… Kitą dieną jau gali kvėpuoti… Bet po visko – tai tarsi nušvitimas ateina – viską matai kitokiomis spalvomis ir kitaip. Rodos, kitas pasaulis aplinkui atsivėrė.
Giluma, 17 m.:
Jaučiuosi tvirčiau, jei ir nepasiseka, nenuliūstu, bandau iš naujo. Nesvarbu, kokia sudėtinga situacija bebūtų, randu daug gerų dalykų, o ne susikoncentruoju į „o, kaip man blogai“ (dabar turiu tik vieną sveiką koją, kitos net ant žemės negaliu padėt ir šlapint). Gyvenu puikiai, visada mane lydi gera nuotaika :)). Net didžiausio skausmo kankinama, sugebėjau ligoninėj pasilinksminti vežimėlyje, gydytojai pagyrė, kad gera vairuotoja esu 😉 Žodžiu, imuosi naujų darbų, gaila, kad supratau, kad mano atsakomybės jausmas jau nebe toks stiprus, reiktų ant savęs papykti ir susiimti. Geri santykiai su draugais ir šeima, jaučiuosi turinti daug energijos, ir jaučiu kaip motyvacija ką nors veikti kyla iš manęs pačios, nereikia aplinkinių, kad tai pajausčiau :))
Rožinė Pantera, 27 m.:
Atsirado didesnis pasitikėjimas savimi. Daugiau energijos. Taip pat požiūris pradėjo keistis. Dažniau būnu geros nuotaikos ir dažniau galvoju teigiamai. Žinau, kad tai tik kelio pradžia ir viskas priklauso nuo manęs, bet man ši programa buvo nuostabus atradimas ir džiaugiuosi turėjusi galimybę joje sudalyvauti.
Audra, 22 m.:
Jaučiu, kad galiu pati viena priimti svarbius sprendimus. Mažiau remiuosi kitų nuomone ir labiau klausau savęs. Drąsiau įveikiu save ir labiau vertinu savo įdirbį. Jaučiuosi asmenybė labiau nei anksčiau. Drąsiau pasakau, ko noriu ir ko nenoriu, kas patinka ir nepatinka. Darau tai švelniai, kad neįžeisčiau kitų. Labiau pasitikiu aplinkiniais ir artimaisiais. Lengviau nuo jų atsiskirti ir būti vienai, nesijaučiant vienišai. Laisvai.
Lūšiukas, 27 m.:
Pokytis toks, kad labiau praplatėjo rodos pasaulis, atsirado daugiau drąsos, atsirado daugiau džiaugsmo, laimės. Kad iš tiesų nuo mūsų nusiteikimo priklauso ir mūsų pačių savijauta.
Vandenžuvė, 44 m.:
Jauciuosi kazkaip neaiškiai… Programos pradžioje baimės į save pažvelgti kankino, po to kažkokia neapsakoma laimė, džiaugsmas, nuo kurio net temperatura pakilo 😉 (lėtinės ligosišlindo) gal tai kažkoks išsivalymas???.. Dabar jaučiuosi laaabai nusiraminusi, na, šiuo metu neturiu didelių iššūkių… Beveik tinginiauju…
Lūšiukas:
Savikontrolės, savistabos sustiprėjimas, fiziniai pokyčiai, gyvenimo ir aplinkos matymo kampo pasikeitimas, jaučiuosi kitokia 😉
Šerkšnas, 43 m.:
Išmokau susikoncentruoti, kai kurios užduotys tapo maloni kasdienybė, programa ištraukė iš rutinos, todėl atsirado daugiau jėgų ir energijos, pasitaisė santykiai su bendradarbiu, man kyla naujų idėjų ir nebijau imtis jų įgyvendinimo, tapau laisvesnė ir net, sakyčiau, „laukinė“ 😉
Man gerai. Myliu save ir savo gyvenimą. Atsirado pasitikėjimas. Turiu daugiau energijos. Mažiau rūkau 😉 (nes kol darau 100 kvėpavimų – rūkyt negaliu). Pradėjau laikytis dietos! Pradėjau planuoti!
Iguana, 18 m.:
Kaip jaučiuosi? Gerai, tikrai gerai! Jaučiu, kad savimi pasitikėjimo lygmuo šiek tiek pakilo, gyvenimas pasidarė gražesnis, pastebiu menkus ir tokius džiuginančius dalykus. Dabar kiekvieną blogą mintį stengiuosi pakeisti pozityvia, vis labiau bandau įveikti save, nesureikšmint kitų žmonių nuomonės. Taip pat programa man padėjo pažinti save, pamatyti, kad manyje yra savybių, kuriomis galiu didžiuotis ir džiaugtis kiekvieną dieną. Anksčiau maniau, kad aš tarsi patekus ne į tą pasaulį, kad man čia ne vieta, tačiau dabar suvokiu, kad gyvenimas duotas ne veltui, o kiekviena diena – dovana. Programos dėka išryškinau savo vertybes, kurioms anksčiau neskyriau per daug dėmesio. Programa pastūmėjo elgtis taip, kaip galbūt niekada nebūčiau padariusi, bet kas svarbiausia, man tai patiko. Turiu pripažinti, kad dalyvavimas programoje sukėlė nemaža nusivylimo, liūdesio ir noro viską metus pasilikti toje pačioje skylėje. Bet ir vėl susiimdavau, o kai pasisekdavo įveikti sunkią užduotų jausmas būdavo tiesiog vau! Programa man padėjo suprasti, kad mano gyvenime yra tokių dalykų, kurių galbūt niekados nepakeisiu, bent jau ne dabar. Pabaigiau programą ir jaučiuosi patobulėjusi, įgavusi nemažai patirties. Dalyvavimą programoje priimu kaip gyvenimo dovaną, dėkoju už ją!
Halas, 41 m.:
Prieš pradėdamas programą perskaičiau antrosios laidos dalyvių atsiliepimus apie šią programą. Tai štai, vienos dalyvės pasisakymas buvo toks, kad programa jai padėjo padaryt tvarką savo galvoje, susidėliot viską tvarkingai į stalčiukus. Tas pats įvyko ir su manimi: tikrai, mąstymas tapo aiškesnis ir efektyvesnis, retkarčiais pajusdavau stiprią vidinę ramybę ir žinojimą ką ir kaip kurioje savo kasdienybės situacijoje reikia daryti ir kokia eilės tvarka tai sudėlioti ir t. t. (Šiek tiek gaila, kad viskas po truputį blėsta) Kitas dalykas, tai išsivystė tokia savybė, sakyčiau, dar neturėta, viską atlikti iš anksto. Šiaip gyvenime ir pats sau ir kitiems žmonėms stengiuosi tesėti duotus pažadus, bet turiu vieną silpnybę – viską atidėlioju iki paskutinio momento. Tas pats vyko ir atliekant programos užduotis: atidėliodavau vos ne iki paskutinio momento, kol staiga vieną dieną pastebėjau, kad jas pradėjau atlikti gerokai anksčiau, nelaukdamas atidėliojimo. Šią savybę perkėliau ir į realų gyvenimą, ačiū jums 🙂
Saulės vaikas, 32 m.:
Po šios programos tarsi atsirado naujas kvėpavimas :). Manau, pasitikėjimo savyje užtektinai turėjau ir anksčiau, bet čia atradau save iš naujo, pasitikrinau ir sustiprinau. Suradau savyje tai, kas buvo šiek tiek pasislėpęs, neišreikštas. Dabar jis išlipo į viešumą. Ir man smagu. Suradau savyje ir tai, ko nenorėčiau turėti, kai ką išmečiau, kai kas dar pasiliko. Bet visko turime turėti. Per viską turime praeiti. O ši programa puikiai tam tinka. Leido save pažinti, paanalizuoti iš naujo, vėl ir vėl, pasižiūrėti į save iš šalies, patirti ir malonias ir nelabai malonias emocijas ir jausmus. Rezultatas puikus, rekomenduoju visiems tai patirti. Su patyrimu mes nuolat augame!
Varnas17, 42 m.:
Viena vertus, pamažu kapstausi iš savo pusiau depresinės pliurzos. Vėl grįžta noras kiekvieną dieną bent žingsnelį į priekį žengti. Tiesa jaučiu tokį kaip ir sujautrėjimą – ir gan nemažą – gal dėl senų žaizdų atkapstymo ir analizavimo? Kartais, ypač rytais, apima liūdesys ir baimė dėl ateities. Bet, kita vertus, džiugu buvo įvardyti savo pamirštas ir nugrūstas į tolimas kertes teigiamas savybes bei pasiekimus. Savyje ėmiau įžvelgti lyderį :D. Tiesa, tas lyderis dar kartais slapstosi po nepasitikėjimo savimi kauke, bet tikiu, kad pavyks jį išvilkt į dienos šviesą. Manau, kad reikia, kad kas nors parodytų pasitikėjimą, suteiktų šansą – jaučiuosi atviras pasiūlymams 😉
Apibendrinant, pokyčiai dvejopi – viena vertus, džiaugsmo savimi suaktyvėjimas, kita vertus, vis dar pasitaikantis neryžtingumas, bet čia, manau, yra tam tikros priežastys, kurias eliminavus, įmanoma „persilaužt“ galutinai.
Lūšiukas:
Labas vakaras 😉 Kaip jau esu minėjusi, sugebu labiau koncentruoti mintis, pastebiu, ką jaučiu, nebeplaukiu pasroviui. Jei netyčia pajaučiu, kad užeina nuobodulys, liūdesys ar kt., prisimenu, jog aš pati galiu spręsti savo slogučius, aiškintis to priežastis, gilintis… Ir kažką keisti. Atsirado motyvacijos, jėgų, kiekvieną dieną vis kažką suvokdavau programos metu darydama užduotis.
Supratau, kad mano veiksmai yra sąlygojami vidinių norų, kurie nevisada aiškiai suvokiami. Apibendrinant, esu pilna savęs iš esmės.
Lūšiukas:
Nežinau kodėl, bet dar jaučiuosi šiek tiek sumišusi, gal ne taip viską dariau? O gal kaip tik gerai? O gal kažką praleidau??? Nors jeigu geriau pasiknisus viduje, jaučiuosi žymiai ramesnė, taip jaučiuosi dažniausiai tik tada, kai būnu viską padarius, kas man liepta, privalu ar pan. O dabar turiu beprotiškai daug darbų ateityje, tačiau labai ramiai į tai žiūriu ir žinau, kad su viskuo susitvarkysiu. O tas sumišimas tik todėl, kad jaučiuosi keistai dėl to, kad jaučiuosi rami, nes taip jau seniai buvo 😉
Daug tų tokių mikro pasikeitimų po programos pajaučiau. Pradėjau atviriau bendrauti, darau gera ir net nesitikiu jokio atgalinio ryšio, esu linksmesnė, problemos ne tokios jau ir didelės, kaip galvojau anksčiau, pagaliau išsigryninau savo norus ir galiu pradėti tikslingai jų siekti, galima sakyti jau radau darbą, dar 100 proc. nesu tikra, bet viskas krypsta į gerąją pusę. Jau žinau, ko noriu mokytis ir kas dieną skaitymui skiriu tam tikrą laiko dalį, einu miegoti anksčiau, nepykstu ant kitaip mąstančių, nebepykstu ant savęs, jeigu ko nors nesuprantu, nebebijau paklausti. Oj, kiek daug privardijau dalykų… 😉 Man tai labai labai svarbu, dar turiu kur tobulėti ir kur stengtis, norėčiau netgi pakartoti kai kurias užduotis, jei tik mama Lūšis leis… Dar reiktų išmokti planuoti savo laiką, nes kartais kažkur užsimirštu, užsigalvoju ir žiūriu, kad jau valanda praėjo… Draugas irgi pastebėjo, kad esu kažkokia kitokia, bet sakė, kad jam patinka (apie programą jis nieko nežinojo). Bendrai paėmus atradau labai daug gerų ir naujų dalykų, kai kur užsigriebiau, bet nespėjau išsianalizuoti, todėl man programa dar tikrai nesibaigė ir bėgant laikui aš prie jos sugrįšiu. Gavau daug pamokų, kurias dar reiktų pagilinti ir tvirtai užfiksuoti, nes aš tokia, kad turiu kartoti bent 3 kartus, kad atsiminčiau 😉
Lūšiukas:
Pagrindinis pokytis – kažkokia vidinė ramybė. Išnyko chaosas, blaškymasis, panika. Atrodo, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti, o aš darau, ką geriausia galiu padaryti tą akimirką. Tiesiog labiau tikiu savimi. Svarbius sprendimus priimu be graužaties ir kaltės, o tikėdama, kad aš pati žinau, ką daryti ir niekas už mane to nežino geriau. Daugiau šypsenos, daugiau meilės supančiam pasauliui, daugiau sugebėjimo matyti pozityvius dalykus ir jausti dėkingumą.
Pienės pūkas, 38 m.:
Dar negaliu pasakyti kažko konkretaus apie didelius pokyčius, bet jaučiu, kad kažkas tokio su manimi vyksta. Tarsi įvyko kažkoks sprogimas viduje ir išjudino tai, kas buvo nustumta ir giliai paslėpta. Dabar jau jaučiu, kad baigiu prisikasti iki savo problemų šaknų ir esu pajėgi jas išrauti. Nors dar kol kas sunkiai apčiuopiamas, bet čia turbūt didžiausias ir svarbiausias pokytis, kurį davė programa. Be jo dar yra ir daugybė smulkesnių, bet ne ką mažiau svarbių pasikeitimų – tapau ramesnė, t.y. ramiau reaguoju į nemalonias situacijas, piktus žmones ir dalykus, kurie man nelabai patinka; tapau atviresnė – drąsiau sakau ką galvoju, klausiu jeigu ko nors nesuprantu, t.y. nebijau apsikvailinti; tapau jautresnė aplinkinių atžvilgiu – tiek bendradarbių, tiek draugų, tiek artimųjų, tiek visiškai svetimų žmonių, t.y. stengiuosi jų nevertinti, nesmerkti, bet labiau priimti ir suprasti; tapau linksmesnė ir spontaniškesnė; realiau vertinu situaciją (nepanikuoju). Gali būti, kad nepavyko išvardyti visų pokyčių, nes dar ne visus turbūt ir pati pastebėjau 😉
Tobulėjanti Jaguarė, 34 m.:
Po dalyvavimo programoje pradėjau tiesiog su žmonėmis kalbėtis, anksčiau tai dariau žymiai atsargiau, daugiau tylėjau, negu kalbėjau. Dabar man atrodo, lyg lengviau tai daryti, o gal teisingiau būtų pasakyti – man pasidarė įdomiau bendrauti su žmonėmis, jų išklausyti, išsakyti savo nuomonę, paanalizuoti situaciją – taip vystosi pokalbis. Man tai labai patinka. Dar smarkiau pradėjau tikėti tuo, kokius siekius, tikslus, svajones sau išsikėliau, atrodo, visa tai dabar – ranka pasiekiama.
Laimingas lūšiukas, 31 m.:
Pasikeitimai tikrai yra… Jėėė… Išties, mažiau tikėjausi nei gavau. Esu labai laiminga. Paskutiniu metu tikrai jaučiausi šiek tiek depresyvi, bet prasidėjus programai, bloga nuotaika išgaravo. Labai nemėgau darbo, bet programos dėka koncentravausi į tai ir pamačiau, kad mano darbas nėra toks jau blogas. Smagu, kad pokyčius jaučiu ne tik aš, bet pastebi ir aplinkiniai. Sulaukiau komentarų, jog paskutiniu metu esu visai kitas žmogutis, įgavau švytėjimo.
SURIKATĖ, 33 m.:
Žinoma, kad daugiau savimi pasitikiu. Dar po programos jaučiuosi pavargusi, reikėtų laiko pasikapstyti giliau. Svarbiausias pokytis, kuriuo labai labai džiaugiuosi yra, tai, kad lengviau bendrauju su skirtingais žmonėm, tos nematomos bendravimo ribos, sienos, ištirpo, aš tapau šiltesnė, meilesnė ir atviresnė. Ačiū Tau, Rasyte. Labai džiaugiuosi savimi, Tavimi ir jaučiu tau labai šiltus jausmus, kaip sesutei. Tu esi pati mieliausia, motiniškiausia ir reikliausia mama lūšis 😉
Liepa, 36 m.:
[…] Jaučiuosi laimingesnė, linksmesnė, pozityvesnė, ne taip greitai nusiviliu, jei kas nors vyksta ne pagal planą. Buvo tokių dienų, kai patyriau nelyginant kokią euforiją ar katarsį – tai buvo nerealus jausmas, kai griūva visos sienos, tiek vidinės energijos! Tai man buvo kažkas netikėta, nepatirta, nauja, aš troškau kuo ilgiau gyventi su šiuo jausmu…
Nebuvau labai nedrąsi, tačiau po programos supratau, kad galiu būti žymiai drąsesnė. Man svarbiausia buvo išmokti kontroliuoti savo kartais labai cholerišką temperamentą, suprasti, iš kur kyla ta audra. Norėjau tapti viduje labiau ramesnė ir atsipalaidavusi, į viską reaguoti lengviau ir ramiau. Manau, kad ši programa man padėjo žengti labai didelį žingsnį į priekį. Dar man reikia tobulėti šiose srityse: išmokti priimti kritiką (be savigraužos) ir nebijoti sakyti tiesiai, ką jaučiu viduje. Išmokti siekti savo tikslo ir nenusivilti po pirmos nesėkmės. Tačiau ir čia aš matau pažangą. Apibendrinus programa buvo kaip gairės, kurios akivaizdžiai parodė, kaip reikia dirbti su savimi ir kokias puses savyje reikia stiprinti, ką reikia išlaisvinti, kas trukdo. Ir prieš programą, žinoma, užsiėmiau savistaba ir saviugda, tačiau dažnai sunku pačiai „iškristalizuoti“ esminius dalykus. Ši programa yra labai geras praktinis vadovas.
Baltoji vilkė, 34 m.:
+ Mažiau bijau suklysti kažką sakydama;
+ labiau save vertinu ir geriau matau savo sėkmes;
+ jaučiu daugiau džiaugsmo;
+ jaučiu naujų impulsų eiti naujais keliais (pvz., pakeisti darbą);
+ turiu jėgų pamažu užbaigti senus, kažkada pradėtus darbus;
+ pamažu silpsta noras kovoti už tai, kas yra nesuderinama ir neįmanoma, pvz., emocionaliai nepasiekiamas žmogus man niekada negalės duoti supratimo ir meilės kaip man to norėtųsi;
+ vis geriau sekasi ramiai, be kaltės ar agresyvumo jausmo išreikšti savo nepasitenkinimą, nepritarimą ar abejonę;
+ vis geriau sekasi be baimės išsakyti savo užmačias, norus, svajones, netgi žinant, kad jais bus nelabai apsidžiaugta.
Ačiū už šaunią programą! Labai džiaugiuosi, kad ją atradau ir galėjau joje dalyvauti!
Driežiukas, 25 m.:
Ar aš pasikeitus? Taip, drąsiai galiu atsakyti. Jaučiuosi tvirtesnė, ramesnė viduje ir labiau pasitikinti savimi. Šeiminykščiai pastebėjo, kad esu linksmesnė ir į iškilusias erzinančias situacijas reaguoju kur kas paprasčiau bei ramiau.
Pilkoji pantera, 32 m.:
Kol kas nejaučiu lyg ir nieko ypatingo… Atrodo, kad pasikeitė kažkas, bet nežinau kas, kažkas labai nežymaus, neįvardijamo, atsirado kažkoks žinojimas… 😉
Azalija, 39 m.:
Po dalyvavimo programoje pajutau, kad gerokai tapo lengviau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, atsirado šiek tiek daugiau pasitikėjimo savimi, ryžtingumo sprendžiant problemas.
Vakare 33, 33 m.:
Ačiū už kelis kartus sustiprintą norą gyventi ir džiaugtis kiekviena dovanota gyvenimo akimirka.
Purpurinis vakaras, 29 m.:
Jaučiuosi sustiprėjusi dvasiškai, įgavau jėgų tobulinti savo asmenybę ir atsikratyti vidinių parazitų, – iškreiptų minčių, žlugdančių emocijų. Programa paskatino pradėti ieškoti grynesnės savęs. Be to, sužinojau daug puikių metodų, kaip tą padaryti. Radau keletą esminių klaidų savęs suvokime, klaidingų įsitikinimų, kurie neleidžia man būti laimingai. Taip pat šios programos dėka sužinojau ir daug gerų dalykų apie save. Jie skatina mane labiau pasitikėti savimi. Taigi ši programa neabejotinai pakeitė mano gyvenimą, nes parodė teisingą kelią, kuriuo turiu eiti laimės ir pilnatvės link.
Kas čia per programa? Kaip viskas joje vyksta?
Šioje programoje viskas vyksta labai baisiai ir labai smagiai.
Įdomiausia tai, kad kiekvienas iš programos pasiims tai, ką nori pasiimti. Pati programa yra tobula. Tobulas įrankis. Tik reikia tuo įrankiu tinkamai naudotis.
Kasdien gaunamos užduotys. Kai kurios vienodos, kai kurios kasdien skirtingos. Kiekvienas renkasi pagal save, kurias vykdys, o kurioms pasiduos. Nori gauti daug naudos – darai daug užduočių. Galima gauti netgi dar daugiau naudos negu vykdant visas esamas užduotis. Tavo teisė rinktis.
Iguana, 18 m.:
Tai savimi pasitikėjimo skatinimo programa, kurioje dalyvaujant geriau pažįstate save bei pramokstate džiaugtis gyvenimu.
Praėjus visas atrankas pildant anketas, patvirtinus jūsų dalyvavimą tampate lūšiuku. Turite savo mamą Lūšį ir šeimynėlę – bendrę :). Iš pat pradžių turite laiko joje apsiprasti, apsišniukštinėti, taip pat išsirinkti pirmąsias užduotis (C), kurias turėsite atlikti kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną jūsų laukia vis naujos užduotys (A ir B), patys pasirenkate atlikti sunkesnį ar lengvesnį jų variantą. Atlikę užduotis nukeliaujate į savo bendrę ir joje užpildote kasdieninę formą (ten įsivertinate save ir gaunate taškus už užduotis), tai atlikti būtina iki tam tikro laiko. Turiu pabrėžti, kad programoje viskas gan griežta, už neužpildytas formas renkami praleidimai, už kuriuos galimas pašalinimas iš programos. Taip pat programoje nėra jokios prievartos daryti tai, ko nenorima, žmogus pasirenka laisva savo valia, dėl pačio savęs gerovės tinkamiausią variantą. Jis nusprendžia kokias užduotis sugebės tą dieną įveikti ir kaip jos seksis. Programoje galimos viešos diskusijos ar asmeniniai pokalbiai. Visuomet galima pasiteirauti jei kas yra nesuvokiama ar iškyla problemų. Visos užduotys yra įdomios ir naudingos.
12kaštonų, 32 m.:
Tai praktiniai asmenybės ugdymai. Asmenybė gauna užduotis ir ugdosi pati jas atlikdama 😉
Pienė, 42 m.:
Paprastumas, tvarka, drausmė ir visiškas pasitikėjimas ir sveikas humoro jausmas daro stebuklus.
Chameleonas, 16 m.:
O čia labai paprasta, bet stebuklinga programa. Jos komponentai yra žmogus, atliekantis užduotis.
O užduotims reikia nuoširdumo ir laiko… Tačiau jos labai veiksmingos, tiesiog reikia jas daryti.
Žinoma, niekas netikrina ar atlikai, bet tai tavo sąžinės reikalas. Ir jei neatlikinėsi užduočių, nenustebk, kai nepajausi pokyčių.
Beje, svarbu punktualumas.
Lūšiukas:
Diktatūra čia. Vienas žmogus prisiveisė daigelių ir bitučių. O dabar su visa šita armija bando užkariauti pasaulį. Nepaklūstančius ištremia iš programos. Daugiau jų niekas nematė ir negirdėjo…
Raskila, 46 m.:
Neįtikėtina, kad per tokį trumpą laiką galima padaryti tiek daug užduočių. Psichoterapijoje savaitei gauni vieną užduotį, todėl tokių rezultatų, kokius čia pasiekėm per nepilną mėnesį, galima pasiekti per, tikriausiai, metus. Intensyvus darbas davė puikius rezultatus. Svarbu tai išlaikyti.
Vėjas, 42 m.:
Pasitikėjimo savimi stiprinimo, savo baimių atsikratymo, naujų draugų atsiradimo programa.
Vakare 33, 33 m.:
Ačiū Raselei-Lūšiai už nerealų programos suplanavimą: nuo tiesioginių užduočių atlikimo ir „paslėpto“ motyvacinio užtaiso ir psichologinio rezultato.
Ši programa leidžia atrasti savyje kasdienybės užgožtą gerumą, leidžia patikėti savo jėgomis, leidžia veidą padabinti šypsena.
Lūšis III – savęs išbandymo, darbo su savimi ir tobulėjimo šaltinis.
Ugninis vienaragis, 47 m.:
Tai nėra baigtas, jaukus, apsaugotas namas, kuris apsaugos jus nuo viso pasaulio keliamų pavojų ir suteiks besąlygišką saugumą.
Tai jūsų galimybė išsitraukti iš labai saugomos slėptuvės Jūsų džiaugsmą savimi, Jūsų pasitikėjimą savimi, Jūsų laiko valdymą, Jūsų susikaupimą, Jūsų drąsą, Jūsų tokias puses, kurias Jūs lietuviškai slepiate giliame stalčiuje 😉
Jūs kasdien iš to gilaus stalčiaus trauksite vis po naują pablukusią savo asmenybės dalį, nupūsite nuo jos dulkes ir ne tik atgaivinsite, sustiprinsite jos švytėjimą, bet kasdien prijungsite vis po naują dalį, uždegsite ir savo šypseną ir savo pasitikėjimą ir savo gyvenimo džiaugsmą, nes Jūs prisiminsite, kas yra džiaugtis savimi 😉 Nes kiekvienas iš Jūsų yra geras ir vertas džiaugsmo.
Ieva, 51 m.:
Nuostabi programa, sudalyvaukite ir patys pamatysite.
Meškiukas, 26 m.:
Programa labai nepatogi, nuolat tave išstumia iš komforto zonos, pvz., sako: „Eik ir daryk (kokią nors nesąmonę)“. O tu, pusvalandį paverkšlenęs forume, eini ir padarai… Grįžęs dar padėkoji už tą užduotį, bei suplanuoji ateityje ir be programos tą „nesąmonę“ savarankiškai dar kartą pakartoti. Programa privertė iškuisti save pačią iki tamsiausio kampelio, išsiversti į išvirkščią pusę, išmokti naujų triukų, pažvelgti į dalykus kitu kampu, viską sugriauti ir pastatyti iš naujo – tik šį kartą kokybiškiau.
Didelė programos dalis – dalyviai. Jie padeda ir patarimais, ir savo pačių pavyzdžiais. Dalyviai labai įdomios asmenybės, įvairios. Forume gali ieškoti padrąsinimo ar patarimo – visada sulauksi nuoširdžių atsakymų. Mano laida (III-oji) pasitaikė labai linksma, draugiška ir kūrybinga. Tad visa tai vyko su gera humoro doze ir be galo įdomiai.
Baltasis Tigras, 27 m.:
Tai programa, nevisiškai teisingai apibūdinta kaip savimi pasitikėjimo stiprinimo programa, mano nuomone. Ne dėl to, kad pasitikėjimas nesustiprėja, o dėl to, kad tai daug daugiau, tai labiau savęs ir kitų pažinimo ir pasitikėjimo programa, ar asmenybės tobulinimo programa (mano nuomone), nes joje tikrai daug sričių, kurios veda prie pokyčių, o pasitikėjimas savim – tik vienas iš jų. O vyksta viskas labai paprastai: gauni užduotis ir vykdai jas, vykdai pats, kuo nuoširdžiau vykdai – tuo geresnius rezultatus gauni, kuo daugiau pasineri – tuo geriau jauties. Darai kaip išeina, savo jėgom, jei padarai ir kažkas dar neaišku, tai klausi – gauni atsakymą ir vėl darai. Bendrauji tiek su programos kūrėjais, tiek su dalyviais daliniesi mintimis (anonimiškai) sužinai, kaip kiti galvoja apie vieną ar kitą tau neaiškią situaciją, pasakai savo nuomonę kitiems rūpimu klausimu… Atmosfera šilta, gauni daug palaikymo, taigi, judėti į priekį ne tik nesunku, o ir norisi. Tiesiog lauki kitos dienos, ką ji tau duos 😉
Mielieji, ši programa man į gyvenimą atnešė pasitikėjimo, tvirtumo ir aiškumo. Jeigu prieš programą būčiau žinojęs, kaip viskas bus po jos, būčiau dar nuoširdžiau ir labiau stengęsis, o nuo programos ir su pagaliu neatmuštum 😉 Geros dienos.
Marga Sakalė, 20 m.:
Tai programa, grąžinanti žmogų prie jo ištakų. Kaip viskas vyksta? Taip, kaip pasirenka pats dalyvis.
Raldone, 59 m.:
Labai puiki programa. Užduotys įvairios ir prasmingos. Atliekant užduotis buvo realių potyrių, įvairių išgyvenimų ir supratimų. Tai labai gera savęs pažinimo ir valdymo programa. Programa efektyvi, prasminga, tikslinga. Ji man suteikė daug žinių ir paskatų saviugdai. Aš gavau gyvybiškai man svarbių dalykų. Tai buvo naudingos ir įkvepiančios dienos keisti save, savo mąstymą, savo gyvenimą. Visa programa gerai paruošta ir tobula. Šauni Jūsų komanda, nes programa vyko labai sklandžiai. Neberandu tinkamų žodžių kaip geriau įvertinti šią programą. Jei reikėtų vertinti balais 100 balų sistemoje, tai vertinu 100 balų+100 balų+100 balų…
Plėšrūnė, 36 m.:
Tai pasitikėjimo ašies suradimo bei savęs tobulinimo programa. Mokymosi priimti save vientisą… Susitaikymo su savimi… Džiaugsmingų dalykų prisiminimo… Savęs paėmimo už rankos programa…
Vyksta tai, kad ieškome pozityvių dalykų tiek savyje, tiek kituose, aplinkoje… Išgyvename skausmingą patirtį ar prisiminimus…
Jazminas, 31 m.:
Šita programa verčia perkratyti savo gyvenimą, kas buvo gera, bloga. Puiki proga susivokti, ką tu šiuo metu darai ir ką norėtum daryti, kokios yra vertybės. Ji atveria akis. O vyksta viskas taip, kad kasdieną gauni uzduočių, kai kurios užduotys yar privalomos, kitas jei „ne ta diena“ galima praleisti ar bent jau padaryti lengvesnį jų variantą. Rekomenduojama savęs negailėti ir nelepinti, kitaip nebus naudos. Kartais tenka daug rašyti, kartais daugiau galvoti, tenka įsivaizduoti ir įsijausti ar suvaidinti, kai kada reikia drąsos, nes jos su susijusios su kitais žmonėmis. Už atliktas užduotis gaunami taškai. Už tris nusimuilinimus iškrenti iš programos.
Kamanė, 32 m.:
Puiki programa, kurią galima palyginti su principu „Kiek duodi, tiek ir gauni“. Kiek laiko skirsi užduočių atlikimui, tiek teigiamos grąžos gausi savo asmenybės pažinime, tobulėjime. Bet jei atvirai, tai gauni daug daugiau, nei duodi. 😉
Šarka, 45 m.:
Labai puiki programa… Svarbu sąžiningai atlikti visas kasdienes užduotis ir nepavėluoti užpildyti lentelės.
Darbščioji bitelė, 25 m.:
Pastebėjau, kad nuoširdžiai ir kruopščiai darant užduotis rezultatas po truputį ryškėja, o kartais net įvyksta tikras lūžis 😉
Liepsnelė, 36 m.:
Tai pasitikėjimo savimi stiprinimo programa, kurioje pasitikėjimas savimi auga stipriai, o dar „šalutinis“ poveikis – padidėjęs sąmoningumas, džiaugimasis savimi, vidinė ramybė, draugiškumas, geranoriškumas, atsakingumas, atvirumas, nuoširdumas, bendrai – sėkmingumas.
Programos organizatoriai labai sistemingai ir metodiškai išdėsto taisykles ir visad geranoriškai paaiškina, nėra dėl ko nerimauti. Yra nuolatinės užduotys, kurias pasirenkate daryti kasdien visos programos metu, ir kasdien gaunamos besikeičiančios užduotys, kurias reikia atlikti per dieną. Užduotys treniruoja ir fiziškai, ir emociškai, ir protiškai, ir net dvasiškai, o tai turi stiprų sinerginį efektą ir tik didina poveikį. Yra gerai apgalvota atsiskaitymo ir motyvacinė sistema.
Varna, 36 m.:
Sunki programa. Pastangos duoda transformuojančius rezultatus.
Vasara, 38 m.:
Tikrai ne paprasta programa. Kasdien naujos užduotys: būna lengvesnės, būna nelabai. Kuo nuoširdžiau jas atlikinėsi, tuo rezultatai geresni. Be to čia tiek daug šilto bendravimo, galimybė rasti bendraminčių, ir su jais susidraugauti, gauti patarimų ar pritarimų. Čia šilta, gera ir saugu.
Lūšiukas, 38 m.:
Laužo ir išsvaido po dalelę, susirinkti iš naujo tenka pačiam, kartais net pavyksta 😉
Giliukė, 42 m.:
Manau, kad tai teisybės apie save sužinojimo programa.
Viskas vyksta be streso, be spaudimo, bet visada jauti švelnią kontrolę, nuorodą, kuria kryptimi turi eiti.
Labai smagu.
Saulės vaikas, 32 m.:
Keistas klausimas. Nežinau. Gera ši programa – tai kelias, vedantis į save. Kelias, kuriuo eini, susipažįsti, juokiesi, verki, džiaugiesi, liūdi, skraidai, klumpi, keliesi ir vėl eini… Perlipi per save, per savo ambicijas, baimes, pyktį, pavydą ir t. t. Išgąsdinau? Viso to galima nedaryti. Galima tik šiaip plaukti per programą, gauti užduotis, paskaityti jas, pažiūrėti kaip sekasi kolegoms ir taip baigti programą. Bet kam tada dalyvauti? Neįmanoma pasakyti, kas tai per programa, joje tiesiog reikia sudalyvauti. Patirti. Pajausti. Išjausti. Jeigu tikrai nepasitikite savimi, jeigu turite vidinių baimių, pykčio, pavydo ar pan. – dalyvaukite! Jums tai bus nerealus patyrimas. Jei neturite mano išvardytų jausmų, taip pat dalyvaukite – sustiprinsite save, iš naujo su savimi susipažinsite. Tai nepakartojama.
Varnas17, 42 m.:
Veiksmas, praktika, savęs pažinimas, šiek tiek teorijos – tiek, kiek būtina; dėmesys ir kūno būsenai, fizinei kondicijai. Pozityvaus požiūrio į save, lyderystės, įsiklausymo į savo širdies balsą akcentavimas.
Lūšiukas:
Mama Lūšis griežtai, bet švelniai moko mus kaip reikia žengti pirmuosius žingsnelius, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip bendrauti su aplinka, kaip sužinoti ko nori ir ko norėsi. Dar mama Lūšis labai negailestingai primena mums mūsų klaidas, mes verkiam ar nenorim jų atsiminti, o kitą dieną paglosto tvirta letena ir nusiraminame, dar duoda užduotį, kurioje mes save pagiriame ir pasižiaugiame savimi. Ir ne tik savimi, džiaugiamės ir kitais, juk mes ne vieni pasaulyje gyvenam. O viskas vyksta tik jei mes patys to norime.
Liepa, 36 m.:
Tai programa, kuria reikia pasitikėti be jokių papildomų klausimų. Tiesiog imti ir daryti užduotis, net jeigu kartais ir atsiranda tam tikrų abejonių. Tai ir yra pagrindinis programos mechanizmas. Rezultatas priklauso nuo to, kiek darbo ir laiko įdėsi […] programai. Plius, jau pats programos užduočių atlikimas labai gerai gydo tinginystę, apatiją, sąstingį.
Panda maža, 29 m.:
Tai savęs tobulinimo programa, tai įrankis, padedantis atkirsti emocinius blokus, kurie trukdo mums visapilnavertiškai gyventi ir džiaugtis savimi. Viskas vyksta palaipsniui, kiekviena diena programoje atneša naujus iššūkius, kurių lūšiukai laukia su nekantrumu ir gal netgi mažu nervingumu: „Na, ką gi ta Lūšis ir vėl sugalvojo?“. Užduotys skatina dirbti su savimi ir reikalauja pasitikėjimo programa ir savimi. Čia niekada nesijauti vienišas, jei iškyla sunkumų, tuoj koks lūšiukas būtinai atbėgs į pagalbą, patemps ar dar kitaip parems, jei reikia, ir į minkštą vietą įspirs :). Žodžiu, visi už vieną ir vienas už visus.
Akmuo:
Tai nuostabi programa tinkanti net ir užimtiems žmonėms. Teorinės žinios iškart taikomos praktiškai. Kas dar yra svarbu, griežta tvarka, priverčia motyvuoti save, kai norisi patinginiauti. Ir šiaip visada smagu burtis su tais, kurie NORI SIEKTI DAUGIAU.
Varla:
Nori rasti kelią į save? „Džiaugiuosi savimi“ programa pamokys, kaip jo ieškoti 😉 Pamokys metodų, kuriuos naudodamas, gali pasileisti į susipažinimo su savimi kelionę, gali pakeisti pakeisti savo dabartinį gyvenimą… Su sąlyga, jei naudosi tuos metodus! Tai programa, kuri išjudina iš sąstingio, suteikia tau vidinės energijos judėti pirmyn, iskleidžia įkvėpimo sparnus. Kiek tavo skrydis truks ir ką pasieksi, priklauso tik nuo tavęs paties. Stebuklų be vidinio noro, pasiryžimo ir pastangų nebus. O didžiausias stebuklas aplankys, kai pasinersi į programą nuo galvos iki kojų ir atsiduodi jai visas, negalvodamas: „Kam to reikia ir ką tai duos? Kokia tos ar anos užduoties reikšmė?“ Paskui pagalvosi. Programos metu svarbiausia – PATIRTI.
Bruknė, 40 m.:
Savęs pažinimo ir pamilimo programa. Tai lyg vedlys, lyg geras draugas, vedantis tave pažinimo link.
Fliuktuacija, 20 m.:
Savęs atradimo ir suėmimo į rankas programa, kuri skatina džiaugtis. Viskuo.
Vandenzuve, 44 m.:
Programa tiesiog fantastiška 😉
Guoba, 51 m.:
Ši programa man priminė mokyklą, kurioje duodamos užduotys ir nesivarginama paaiškinti kam to reikia. Tiesiog ryt už tai atsiskaitysi be jokių išlygų. Tai erzina, bet intriguoja ir veikia.
Tobulėjanti Jaguarė, 34 m.:
Čia smagu, nes mes kalbamės, bendraujam, domimės, daug ką sužinome, čia randame naujų bendraminčių, kurie mus supranta, moko, kuriems ir mes turime savų patarimų – jie mielai išklauso. Čia galima auginti savo vidinį AŠ. Man labai patiko tai, ką aš čia veikiau – tai mano pasaulis, kur galiu atsiskleisti pirmiausia sau, paskui kitiems, čia galiu ieškoti savęs, savo problemų sprendimo, atsakymų į savus klausimus – ir čia viską rasti. AČIŪ visiems programos kūrėjams, komandai, dalyviams, naujiems bendraminčiams, tiems, kurie padėjo rasti atsakymus, tiems, kurie stumia mane į gyvenimą. Be galo lengva, gera…
Tigras09, 39 m.:
Superinė programa. tiek tau, tiek bet kuriam tavo draugui:).
Oi kaip viskas vyksta. Kaip iš pypkės. Nespėji suktis vienas užduotis atlikai – o jau kitos laukia. O dar Rasa kaip ragana su tom kasdieninėm ataskaitom:))
Skorpionė, 40 m.:
Labai šauni programa, nors ir pirmo žvilgsnio pasirodė kad bus sudėtinga, ne viskas iš karto buvo suprantama, griežtos taisyklės, bet viskas sutvarkyta ir sudėliota taip, kad pats dalyvis gali joje dalyvauti pagal savo norą ir galimybes. Tikrai profesionali ir labai produktyvi. Nors viskas paremta virtualiu bendravimu, bet čia susibūrę žmonės tampa lyg šeima, kurios narius vienija tam tikras tikslas, kurio šios programos dėka ir bandom pasiekti.