Meilė teigiamai veikia visus mūsų psichikos aspektus, tad meilę verta ypač rūpestingai puoselėti, auginti, brandinti, saugoti. Tai, be abejonės, nelengva. Tačiau vienas konkretus įsitikinimas gali mus uždegti ir įkvėpti: tai įsitikinimas, jog meilė, tarsi slapta gyvojo vandens srovė, jau yra mumyse ir visa savo jėga siekia ištrykšti į paviršių. Kad tai įvyktų, mums nereikia imtis kažin kokių sudėtingų pertvarkos darbų. Mūsų pagrindinė užduotis – pašalinti iš savęs kliūtis, užtveriančias kelią laisvai meilės tėkmei: egoizmą, abejingumą artimui, prisirišimą prie medžiaginių gėrybių, agresyvumą, nuoskaudas, antipatiją ir visus negatyvius jausmus, kurie prislegia mūsų dvasią ir griauna tarpasmeninius džiaugsmus, pačius nuostabiausius, kokius tik galime patirti.
Tad kiekvienam – kad ir koks būtų jo charakteris – vertėtų pabandyti trokšti meilės ir pradėti nuo paprasčiausių kasdieninių malonių, dėmesingų, paslaugių poelgių su šalia esančiais žmonėmis. Tuomet gyvasis meilės vanduo ims srūti mumyse ir, jei būsime atkaklūs, jis trykš vis galingesne srove, nes jo galia tokia didelė, jog pakanka palikt siaurą plyšelį, kad jis gausiai plūstų aplinkui skleisdamas džiugesį ir gyvybę.
Claudio Mina. Džiaugsmas augti.
Paruošė Janina D.
