Kas kaltas, kad dažnas dabartinis paauglys yra piktas, tingus, nepasitikintis savimi ir abejingas savo problemų sprendimui?
Galbūt tėvai per naiviai tikisi, kad vaikas uoliai mokysis mokykloje ir galvos apie gyvenimą, kai jam kasdien primenama, koks jis nevykėlis, nemąstantis ir tinginys? Galbūt tėvai per naiviai tikisi, kad vaikas bus geraširdis ir nuoširdus, kai girdi ir puikiai supranta, kad tėvai juo manipuliuoja, siekdami paveikti jo elgesį? Galbūt tėvai per naiviai tikisi, kad vaikas užaugs savarankiškas, kai jam darbai parodomi pirštu, kai per mažai suteikiama atsakomybės nuspręsti kažką pačiam? Nepasitikintys savimi nepasitikinčiai užaugina nepasitikinčius vaikus.
Nors tėvų įtaka ir didelė, pagrindinė atsakomybė už paauglio gerovę priklauso pačiam paaugliui. Jaunuoliai per daug visko tikisi avansu iš tėvų, iš mokyklos, iš draugų. Jei tėvai gerai elgsis ir aš jiems būsiu geras. Jei mokytoja gerai ir įdomiai mokys, tuomet klausysiu jos ir stengsiuos. Jei draugas manimi rūpinsis ir gerbs, bala nematė, atsilyginsiu tuo pačiu.
Jei abi pusės atviriau ir nuoširdžiau bendrautų, problemos išsispręstų pačios dėl atsiradusio artumo, bendruomeniškumo, saugumo, pasitikėjimo, rūpinimosi kitu ir rūpesčio jautimu iš kito.
Rasa Venckutė
Paruošė Rasa V. ir Janina D.
