Ištrauka iš Ralpho Waldo Emersono esė „Pasitikėjimas savimi“
– Tokius balsus mes girdime vienumoje, bet jie prityla ir pasidaro negirdimi mums išėjus į pasaulį. Visuomenė visur paslapčia kovoja prieš kiekvieno savo nario žmoniškumą. Visuomenė yra akcinė bendrovė, kurios nariai, siekdami patikimiau užsitikrinti duonos kąsnį, tenkantį kiekvienam akcininkui, sutaria atsisakyti valgytojo laisvės ir kultūros. Labiausiai vertinama dorybė – konformizmas. Pasitikėjimui savimi visuomenė jaučia antipatiją. Ji myli ne realybę ir kūrėjus, bet pavardes ir papročius.
Kiekvienas tikras žmogus turi būti nekonformistas. Vertasis amžinos šlovės palmių neturi būti užgožtas gėrio vardan, jis turėtų ištirti, ar tai iš tiesų gėris. Nieko nėra švenčiau už mūsų sąmonės vientisumą.
– Tik visai atsikratęs išorinės paramos ir būdamas pats savimi, žmogus yra stiprus ir triumfuojantis… Tas kuris žino, jog stiprybė slypi sieloje, jog jis yra silpnas tik todėl, kad gėrio ieško kitur, ir tai supranta. Susimąsto, staiga atsitiesia ir stoja ant savo kojų, daro stebuklus. Ant kojų stovintis žmogus yra stipresnis už tą, kuris stovi ant galvos.
– Daugumos žmonių prigimtis bankrutavo; jie negali patenkinti savo pačių poreikių, jų troškimai visiškai neatitinka jų praktinių galimybių, todėl jie dieną ir naktį nepaliaujamai lankstosi ir maldauja. Mūsų namų ūkis elgetiškas; savo meną, profesiją, vedybas, savo religiją mes ne patys pasirenkame, mums juos parenka visuomenė. Mes esame salonų kareiviai, o nuožmios lemtingos kovos, kurioje gimsta tvirtybė, mes vengiame.
– Charakteris kaupia jėgas. Kiekviena dorai pragyventa diena jam prideda stiprybės.
– Pakanka kažkam užmiršti, kad ir kiti turi širdį, ir jis pats tuoj pat netenka savo širdies.
– Tikėti savo paties mintimis, tikėti tuo, kad iš tavo širdies einanti tiesa yra ir kitų tiesa – tai genialumas. Išsakyk savo slaptus įsitikinimus, ir jie taps visuotine išmintimi, nes tai, kas yra giliausiai paslėpta, tolimiausia; tavo pirminės mintys sugrįš Paskutiniojo Teismo trimitų garsais. Kiekvienam aišku kaip dieną, kad didžiausias Mozės, Platono ir Miltono nuopelnas yra tas, jog jie, nepaisydami knygų ir tradicijų, sakė ne tai, ką žmonės kalbėjo, o tai, ką patys manė. Žmogui reikia išmokti pagauti ir stebėti tą šviesos spindulėlį, kuris blykstelėjo jo mintyse iš vidaus; tai kur kas svarbiau negu dainių ir išminčių aureolės blizgesys.
Charakteris kaupia jėgas. Kiekviena dorai pragyventa diena jam prideda stiprybės.
– Būk atkaklus; niekada nemėgdžiok. Žinok, kad visada gali pademonstruoti savo įgimtą ir visą gyvenimą puoselėtą dovaną, tačiau iš kito pasiskolintą talentą gali tik pusiau improvizuoti. To, ką kiekvienas gali padaryti geriausiai, negali išmokyti niekas… Kur yra tas mokytojas kuris, išmokė Šekspyrą? Kur yra tas mokytojas, kuris mokė Frankliną, Vašingtoną, Bekoną ar Niutoną? Kiekvienas didis žmogus yra nepakartojamas… Jei manęs kas nors paklaustų, ką įžymus žmogus savo kritinio persilaužimo metu, atlikdamas didįjį darbą, mėgdžioja, aš jam atsakyčiau, kad jis ne mėgdžioja, o tik pats išmoko tai padaryti. Niekada netapsi Šekspyru, studijuodamas Šekspyrą. Daryk tai, kas tau yra skirta; per daug nesitikėk ir nedrįsk per daug… Gyvenk savo paprastą ir kilnų gyvenimą, įsiklausyk į savo širdies balsą ir tu vėl tapsi pats savimi.
Kiekvienam aišku kaip dieną, kad didžiausias Mozės, Platono ir Miltono nuopelnas yra tas, jog jie, nepaisydami knygų ir tradicijų, sakė ne tai, ką žmonės kalbėjo, o tai, ką patys manė.
Wayne W. Dyer pastebėjimai
– Žmonės, tikrai suprantantys, ką reiškia pasitikėti savimi, žino, kad turi gyventi remdamiesi ne taisyklėmis, bet etikos normomis. Faktiškai viskam galima surasti kokį nors abejotiną pateisinantį įstatymą, taisyklę arba visuomenės tradiciją. Tie, kurie neteikia reikšmės savo sąmonės vientisumui, tikrai pasitelks įstatymą, kad paaiškintų, kodėl daro tai, ką daro. Kas stengiasi tapti šventesnis, liaujasi pasitikėjęs konformizmu.
– Aš manau, kad geriausias būdas įgyvendinti šią Emersono išsakytą gilią tiesą būtų savo gyvenime išmokti tapti tyliai naudingam. Nebūtina viešai skelbti apie savo atsisakymą taikytis prie kitų, verčiau pasisėmę vidinės stiprybės nusiraminti ir gyventi tyliai, mokantis pasitikėti savim.
– Taisyklės nėra priežastis gyventi taip ar kitaip. Jei esate kada nors jautę tokio kokybinio lygio pasitikėjimą savimi, pirmiausia turite remtis savo sąmonės vientisumu. Šis teiginys tinka visiems jūsų gyvenimo atvejams: pradedant nuo sprendimo, kaip praleisti laisvalaikį, baigiant tuo, kaip rengtis, ką valgyti, kaip auklėti vaikus. Neleiskite jumyse girdimiems balsams pritilti ir pasidaryti negirdimiems, kad pavyktų tas slaptas visuomenės sąmokslas. Būkite savimi ir gyvenkite taip, kaip manote esant teisinga, taip, kad neprieštarautumėte savo dvasinei esmei t. y. palaikydami savo sąmonės vientisumą.
Nuolat klauskite savęs, ar taip rengiatės bei taip elgiatės tam, kad patiktumėte sau, ar kad tik stengiatės pritapti prie kitų.
– Kai norėsite dėl savo elgesio pasiteisinti kokiu nors įstatymu arba taisykle, stabtelėkite ir pamąstykite apie savo vientisumą. Elkitės taip, kaip manote esant teisinga, ir pagal tai, kas atitinka jūsų dvasines tiesas. Jei žinote, jog atlaidumas yra dieviška savybė, nesiremkite įstatymu, kad pateisintumėte savo nenorą atleisti.
– Nuolat klauskite savęs, ar taip rengiatės bei taip elgiatės tam, kad patiktumėte sau, ar kad tik stengiatės pritapti prie kitų. „Kodėl šitaip rengiuosi? Kodėl šitaip darau? Todėl, kad taip patinka, ar todėl, kad svarbu pritapti?“ Tada pasirinkite tai, kas atitinka jūsų esmę, ir pažiūrėkite, ar ne geriau jausitės.
Nedarykite nieko paprastai vien todėl, kad kiti taip daro. Jei jūsų poelgiai atitinka jūsų etikos normas ir gėrio sampratą, ir toliau taip elkitės nepaisydami to, ką aplinkiniai sakytų ar darytų.
– Pasiskelbkite esą laisvi nuo savo visuomenės, kad suprastumėte save. Prieš pustrečio tūkstančio metų Sokratas pareiškė: „Aš ne Atėnų, aš – pasaulio pilietis“. Jūs irgi esate Dievo kūriniai, ir jūsų neturi riboti jokios visuomeninės etiketės.
– Nedarykite nieko paprastai vien todėl, kad kiti taip daro. Jei jūsų poelgiai atitinka jūsų etikos normas ir gėrio sampratą, ir toliau taip elkitės nepaisydami to, ką aplinkiniai sakytų ar darytų.
– Trumpai sakant, būkite savimi. Gerbkite save ir stenkitės, kad tarp jūsų sąmonės vientisumo ir kasdienio elgesio būtų darnus ryšys.
Šaltiniai: Ralpho Waldo Emersono esė „Pasitikėjimas savimi“ ir W. Dyer knyga „Amžių išmintis. Šiuolaikinis žvilgsnis į amžinąsias tiesas“.
Paruošė Rasa V.
Niekada netapsi Šekspyru, studijuodamas Šekspyrą…- ačiū už savalaikį priminimą gyvenimo ABC. Ji saugo mūsų kelionę nuo klastingų duobių, tačiau nors ir atrodo ši tesa akivaizdi, bet ją būtina garsiai ištarti -ištarti pačiam sau tam kad pasaulis neužliūliuotų mūsų ir nepaskandintų grėsmingam savo mele http://arthiker.wordpress.com/2013/09/02/last-sentinels/
Ačiū už šį straipsnį. Labai laiku priminė tiesas, kuriomis vadovaujuosi visą gyvenimą: būti savimi, klausytis savo nuojautos, Visose sunkiose situacijose, tai davė pačius geriausius tiek išorinius ,tiek vidinius rezultatus. Blogiausia jaučiausi, kai prisitaikiau, nes ,,taip daro vis”.