Daigelis Laura pataisė kelias ryškias gramatikos, skyrybos klaidas. Sudėjome beveik visus atsiliepimus, kad matytumėte kuo tikroviškesnį vaizdą.
Lūšiukais pavadinome tuos, kurie norėjo išlikti anonimais.
Dalyviai atsakė į tris klausimus:
1. Kaip jaučiatės? Kokia nuotaika, emocijos, mintys?
2. Kokius pokyčius jaučiate po dalyvavimo programoje?
3. Kokius matote pokyčius savo gyvenime? Draugų pastebėjimai, pagerėjęs miegas, produktyvesnis darbas, geresni santykiai, rastas gyvenimo tikslas ir pan.
Kaip jaučiatės? Kokia nuotaika, emocijos, mintys?
Lūšiukas
Jaučiuosi sustiprėjusi, žymiau daugiau pasitikiu savimi, atradau savo vietą gyvenime, pagerėjo asmeniniai santykiai.
Meškiukas, 27 m.
Jaučiuosi laiminga, mylinti, mylima, rami, saugi, pasitikinti, drąsi. Jaučiuosi savimi, visada savo lėkštėje. Nuotaika dažniausiai labai gera, mintys pozityvios. Emocijos laisvesnės, neužgniaužtos, teigiamos.
Zylutė, 33 m.
Jaučiuosi gerai, nes Stiprioji Lūšis III nepraėjo be pėdsakų 🙂 Daug daugiau ramybės širdyje, laimės ir džiugesio, daug daugiau įgūdžių kovoti su vidiniais priešais. Daugiau bendravimo su draugais, daugiau tolerancijos, daugiau gerumo ir geranoriškumo, daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau visko, kas gera, džiugu ir šilta 🙂 Labai tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savimi, Rasa ir stipriais draugais Lūšiukais 🙂
Vandenzuve, 44 m.
Keistas jausmas. Nebeliko nuolat kankinusių klausimų, baimių. Taip viskas ramu… Nebesvyruoja nuotaikos… Mintys taip nebeskuba, truputį lengviau jas perprasti, surikiuoti…
Kamanė, 32 m.
Superietiškai! 🙂 Jaučiuosi, kaip baigusi rimtus mokslus – įveikusi ne tik užduotis, bet ir save… Tačiau tas žinių, metodikų troškulys dar nėra pasotintas, pvz., norisi grįžti prie 6 užduočių kraičio ir dar labiau įsigilinti į vidinę šeimą, susipažinsi su jos nariais ir t.t.
Plėšrūnė, 36 m.
Jaučiuosi kaip po audros… Nežinau, kodėl taip sutapo, bet po programos baigimo apsirgau, prieš šventes gulėjau lovoje, o šiomis dienomis vėl buvo didžiulis išbandymas sveikata… Taigi jaučiuosi išdraskyta, randuota, bet stipri 🙂
Nuotaika ryžtinga. Pasirodo, sukaupus valią, žmogus gali daug ištverti 🙂 Nežinojau, kad esu tokia kantri, ir net skausmą galiu ištverti tiek, kiek reikia.
Emocijos: nekantraudama ir su tam tikra baime laukiu sausio 1 dienos, kai pradėsiu daryti tai, ką sau pažadėjau.
Džiaugiuosi, kad užbaigiau programą. Kaip visada, apgailestavau, kad kartais tikrai neturėdavau galimybių geriau atlikti užduotis.
Atsirado naujų kūrybinių minčių. Pagrindinė mintis po programos baigimo: „nori-daryk”.
Juk visą schemą tikslui pasiekti mes jau žinome 🙂
Dievo uola
Jausmas – įvairiapusiškas, priklauso nuo gyvenimo srities 🙂
Nuotaika – pakylėta, su ramybės atspalviu.
Emocijos – neigiamos, pasyvesnės, o kai kurios išrautos; teigiamos – aktyvesnės.
Mintys – susimąsčiusi, dar visu pajėgumu įjungta savistaba ir kitų stebėjimas.
Kedras, 33 m.
Po programos jaučiausi išsunktas 🙂 Gal taip ir turėjo būti, nežinau… Taip sutapo, kad beveik visą programos laiką turėjau labai daug darbų ir kitų projektų. Oi, bet aš patenkintas savimi 🙂 Nuotaika po programos baigimo puiki, programos metu – visokeriopa 🙂 O mintys ir emocijos irgi buvo nuo… iki… 🙂
Žuvys vandeny, 21 m.
Jaučiuosi teigiamai, net kai aplink siaučia uraganai ir kitos gyvenimo negandos, esu daug daug stipresnė ir viską pernešu bei išgyvenu lengviau. Jaučiu visu 100 procentų, jog turiu pati save, ir jog tai yra viskas, ko man iš tiesų reikia. Nesijaučiu tokia priklausoma nuo kitų žmonių, ypač santykiuose. Aiškiai mintyse regiu save ir mylimą žmogų, kaip du atskirus sutvėrimus, nebeskęstu toj romantikoj ir nebeįsivaizduoju esanti viena vienuma su širdies draugu. Tai sukėlė daug audrų ir labai daug sunkumų, bet mano viduje viskas aiškiau dėliojasi į stalčius, o man to ir reikėjo. Esu stipresnė, emocionali kaip visad, bet tai trunka daug trumpiau ir vėliau stiprybė visgi nusėda krūtinėje. Šiandien aš esu žmogus, kurio nestumdys nei ant šaškių, nei ant šachmatų lentos, kad ir koks stiprus žaidėjas bebūtų.
Lūšiukas, 22 m.
Jaučiuosi kitaip. O nuotaikas jau galiu pati kontroliuoti. Išmokau ir supratau, kaip pakeisti chaotiškas nuotaikas ir mintis. Tad jaučiuosi stipri ir pasitikinti savimi… Bet, kol negaunu blogo žodžio apie mane. Iš tikrųjų, programos metu viskas buvo ok, programa baigėsi, baigėsi ir mano pasitikėjimas…
Sutemos, 25 m.
Euforijos nėra. Tik džiaugiuosi, jog viduje atsilaisvino kažkas (sunku aiškiai įvardinti) ir norisi „tą kažką” užpildyti tikslingais dalykais.
Saulele_2000, 32 m.
Šiandien jaučiuosi pavargusi nuo visų šitų marketinginių švenčių, nuo aplinkos, kuri daugiau smukdo nei kelia, nuo darbo, į kurį einu be didelės šypsenos. Šiandien jaučiuosi ganėtinai mažas varžtelis pasaulyje, kad galėčiau kažką pakeisti ar bent nekreipti dėmesio į destabilizuojančius faktorius. Kas yra gera – tai Lūšies programos patirtis ir toks vidinis žinojimas, kad pasistengusi aš galiu pakeisti savo nuotaiką, aplinkos matymą, jausmus, mintis.
Lūšiukas
Nuotaikos ir mintys pozityvios, vis dar bandau įveikti programos metu iškeltą iššūkį – visą dieną nei vieno blogo žodžio ir nei vienos blogos minties apie save ir apie savo gyvenimą. Tad nieko neigiamo ir negaliu rašyt 🙂 Emocijos drąsios, daug vilčių ir svajonių, ir, atrodo, matosi kryptis, kaip tai įgyvendinti, ko niekada nebuvo.
Šarka, 45 m.
Jaučiuosi puikiai, pakiliai. Mąstymas pasikeitė kardinaliai. Keičiu savo neigiamus įsitikinimus teigiamais. Žinau, kad galiu pasiekti ir turėti viską, ko noriu. Jaučiuosi atjaunėjusi mažiausiai dešimčia metų. Dingo apatija, liūdesys, tapau labiau organizuota. Apėmė azartas toliau tęsti tai, ką išmokau, taikyti gyvenime visas praktikas, išmoktas programoje.
Žinoma, sveikatos problemos niekur nedingo, bet pasikeitė mano požiūris į jas. Aš nepasiduosiu 🙂
Smėlio kopa, 30 m.
Jaučiuosi gan įvairiai – tikrai dažnai esu šiltai ir džiaugsmingai nusiteikusi, bet negaliu sakyti, kad vaikštau nuolatiniame pakylėjime. Bet kai kas yra kitaip. Netgi liūdnesniais momentais jaučiu kažkokią ramybę – kad visos emocijos ir tarpsniai yra laikini, kad esu puikus žmogus, turintis daugybę stiprybių ir lobių. Kad esu tobulėjimo kelyje.
Liepsnelė, 36 m.
Jaučiuosi puikiai. Džiaugiuosi dalyvavusi šioje programoje, nė akimirkos nepasigailėjau šiuo pasirinkimu. Užduotys ir jų vykdymas visos programos metu kėlė pačius įvairiausius jausmus: nuo susierzinimo, pykčio, bjaurasties, liūdesio, širdgėlos (šiuos jausmus sužadino arba iškėlė) iki nuostabos, atradimų ir suvokimų, džiaugsmo, didžiulio pasitenkinimo, malonaus nuovargio, nuoširdaus vaikiško krykštavimo ir kvailiojimo, jausmo, kad myliu ir esu mylima, kad pasitikiu savim ir pasitiki manimi, kad tiesiog esu reikalinga pasauliui kaip ir jis man.
Mėlyna ramunė, 26 m.
Kažkodėl tiek baigus pirmą pakopą, tiek antrąją, iš pradžių aplanko neapsakomas džiaugsmas – tiek daug sužinojau, tiek daug išmokau ir tiek daug galiu padaryti, išspręsti. Tačiau po blėstančios euforijos suvokiu, kad su kiekvienu tobulėjimo, kiekvienomis žiniomis aš nežinau dar tiek daug, ir dar tiek daug noriu sužinoti… O gyvenimas toks trumpas.
Guoba, 51 m.
Jaučiuosi džiugiai. Man pavyko! Dalyvavimas Lūšies programoje – pats įsimintiniausias praėjusių metų nuotykis. Esu dėkinga mamai Lūšiai ir visiems lūšiukams.
Raldone, 59 m.
Tai buvo pirmas “stabtelėjimas” mano gyvenime – sugrįžimas į save. Gal ir ne visai tobulas, bet jis buvo ir dar tęsiasi ir tęsis… Šios programos metu gavau daug žinių, o tai didelė galia. Veidmainystė, apgaulė, apsimetinėjimas, pasipūtimas, pastangos padaryti įspūdį aplinkiniams žmonėms, kitiems patikti, ir bijojimas būti savimi. Tai buvo programos pradžioje. Turėjau peržengti baimės slenkstį, eiti į savęs pažinimą, keistis ir tobulėti kaip asmenybė, priimti tiesą apie save, keisti savo turimas nuostatas ir įsitikinimus, suvokti, ko noriu, ir tai daryti. Savęs pažinimas skatino elgtis ir veikti taip, kaip man neįprasta ar ne komfortiška ir tai sukėlė kartais didelę baimę ir nemalonias emocijas. Buvo nenoras pažinti save, nes tai reikalauja neįprastai didelių pastangų, nenoras įžeisti kito žmogaus ir taip pačiai pasijusti blogai, juk tai sukelia blogas emocijas. Ir vis tik sugebėjau atsispirti savam dugne ir pradėjau eiti šiuo savęs pažinimo keliu bei mokytis mokymąsi. Suvokiau, jog kažkas manęs netenkina, pastoviai pastebėdavau, jog viduje vyksta konfliktas. Konfliktas su savimi, konfliktas su aplinka. Bandžiau save valdyti per jėgą, riejausi mintyse su žmonėmis ar situacijomis. Pradžioje bandžiau laimėti, nes atrodo, jog bus kažkas geriau, ir skyriau daug jėgų išlaikyti nuostatai „aš teisi“. Po visų teisumų, jautrių sureagavimų į kiekvieną žodį, gestą, mintį, prisiminimą, daug kartų atsitrenkus į liūdesį, neviltį, tuštybę, nereikalingų kaltės ar gėdos jausmų, nerimo išgyvenimus, ėmiau mąstyti „kodėl?!“ Kodėl mano gyvenimas pasidarė toks sunkus? Čia ir prasidėjo „kelionė“ į ten, kur mokausi jaustis rami, sveika ir laiminga, mokausi visų pirma sutarti su savimi ir džiaugtis kiekviena nugyventa diena. Turėjau rizikuoti – daryti tai, ko anksčiau nedrįsau daryti, ir būti atkakli, ugdydama saviraišką ir maksimaliai išnaudodama save. Įstengiau pripažinti save ir savo prigimtį neliūdėdama, nesisielodama dėl to, kokia aš esu. Žiūriu plačiai atmerktomis, nekritiškomis, nereikliomis akimis, tiesiog stebėdama ir pastebėdama tai, kas man prieš akis. Aš džiaugiuosi savo dalyvavimu šioje programoje, džiaugiuosi gyvenimu ir savimi neapgailestaudama, nesigėdydama ir neatsiprašinėdama.
Aišku, mano emocijos dar vis banguoja, dar vis dažna nuotaikų kaita. Kažką gero nuveikus ar suvokus, džiaugiasi širdis ir protas, plūsta geri jausmai ir taip gera tuo didžiuotis. Tik staiga viskas apstoja ir susimąstai, kur visa tai dingsta…? Tada taip norisi to laikytis, ima rastis baimė, pyktis. Liūdesys turi savo privalumų, nes jame susimąstai ir suvoki kažką gražaus. Kartais ta išmintis kilsteli tave atgal į džiaugsmą. Supratau, kad viskas, kuo galiu didžiuotis turi būti paleista, nesureikšminta arba matoma, kaip laikina. Mano žinios, gebėjimai, pasiekimai gali mane kilstelėti arba nuleisti žemyn, priklausomai nuo to, ką nuspręsiu daryti su jais toliau – leisiu sau judėt pirmyn neprisirišdama, ar ir vėl jais dangstysiu savo spragas. Visiems žinoma, suvokiama ir suprantama, jog nieko pastovaus nėra. Viskas nuolat kinta, nuolat juda ir t.t O aš noriu to, kas realiai neįmanoma – pastoviai geros nuotaikos. Mano nuotaikos pastoviai kinta ir žinau, kad niekada nebus tokios būsenos, kuri nekis, net pati geriausia būsena kinta savo intensyvumu. Aš jaučiuosi dabar vidutiniškai, bet galvoju – pademonstruosiu pozityvumą ir pasijusiu geriau. Taip nėra, apgaudinėju tik pati save. Pozityvumas – tai kas kylą iš vidaus, iš vidinės inercijos, iš požiūrio į pasaulį, bet ne iš savęs apgaudinėjimo ir kartojimo, jog aš pozityvi ir man viskas gerai, kai aš nejaučiu, kad viskas gerai. Todėl leidžiu sau jaustis taip kaip jaučiuosi šią akimirką. Nebėgu nuo blogų emocijų, o tiesiog jas priimu tokias, kokios jos yra, nesureikšminant jų. Tiesiog pabūnu su tomis emocijomis, nebekovojant su jomis. Kai nėra priešininko, nėra ir kovos, todėl, kam pačiai su savimi kovoti? O kai bloga emocija neturi reikšmės ir suvoki, kad tai laikina ir ji praeina, tai tampa nebesvarbu. Būna blogų dienų, būna gerų dienų, bet ar man dabar jaudintis, jeigu aš bet kuriuo atveju žinau, ko noriu ir kur einu? Tiesiog keičiu požiūrį į dalykus, kurie mane supa ir jaučiuosi žymiai geriau.
Lūšiukas, 45 m.
Jaučiuosi labai gerai, jaučiu lengvumą galvoje, visus myliu, noriu džiaugtis gyvenimu ir apniukęs oras netrukdo 🙂
Saulėkaita, 26 m.
Jaučiuosi svarbia ir brangia likimo dovana kitiems 😉 Iš tiesų, programa padėjo man išvysti nemažai savo teigiamų savybių, pliusų, kurių anksčiau nepastebėjau. Jaučiuosi rami, besikeičianti, tobulėjanti, džiaugsminga, įkvėpta. Tiesiog esu laiminga. Bei dėkinga likimui ir draugui, kuris papasakojo apie programą ir pakvietė sudalyvauti. Tai buvo kaip tik tai, ko man reikėjo, ir tuo metu, kada man to reikėjo.
Zibute74, 39 m.
Jaučiuosi puikiai… Pasitikėjimas savimi pakilo kokiais 300 proc. 🙂 Labai džiaugiuosi atradusi Lūšies programą 🙂 Tikiuosi, kad ateity mamukas įves pusmetines ar ketvirtines sesijas, kad jos užauginti lūšiukai neužmigtų ir toliau augtų ir tobulėtų…
Lūšiukas, 51 m.
Po programos jaučiuosi puikiai. Jaučiu pasitikėjimą savimi, išmokau džiaugtis savimi, kiekviena diena. Programa įnešė daug aiškumo, džiaugsmo, žinių į mano gyvenimą. Dar ir dabar negaliu atsidžiaugti, kad dalyvavau šioje nuostabioje programoje.
Kandis, 39 m.
Jaučiuosi vis dar pavargusi, bet rami, žinau jog grūdas pasėtas ir jis laikui atėjus duos savo derlių. Nežinau nei kas buvo pasėta, nei kada derlius, bet turiu nuojautą, jog tai naujas etapas mano gyvenime. Kodėl naujas? Todėl, kad kai kurios mintys atrado naujas vietas mano mąstymo dėlionėje. Viduje tarsi energijos upė – tai ji teka lėtai ir užtikrintai, tai įgauną spontanišką greitį ir keičią vagą. Abi tėkmės man patinka. Ilsiuosi ir žinau, jog manyje yra galimybė veikti.
Banga32, 32 m.
Atsakymas liejasi eilėmis ir jomis viskas pasakyta 🙂
Lūšiuko odisėja
Prieš tai buvau aš nedrąsus lūšiukas
Ir dar nemylintis savęs.
Mama Lūšis dažnai kartojo:
Mažyliai, turiu jums dovaną
šiame gyvenimo kely,
Vadinas ji – Lūšies programa.
Nelengvas kelias laukia jūs.
Įstok, tvirtu lūšiuku tapsi
Ir tu pajausi, kaip bevalgant ją
Išaugs tvirti nagai, blizgės kailiukas.
———
Mama Lūšie, teisi buvai,
Nelengvas ir sunkus programos kelias.
Ir atlaidi lūšiukams nebuvai
Ir dantis šiepdavai supykus.
Nugraužei tinginių medžius-
Vieta čia – tik stipriausiems!
Neglostei ir neraminai tu mūs,
Už tai užaugo tvirtas kailis.
—————
Dėkoju tau, Mama Lūšie,
Už tą parodytą tvirtumą.
Neleidai tu suskysti mums,
Nusikratyt atsakomybės.
Mylėt save išmokei mus
ir dėkingumo kasdienybėj.
Mama Lūšie, aš jau galiu,
Išeiti savarankišku keliu!!!
Medetka, 27 m.
Džiaugiuosi, kad suradau šią programą ir sudalyvavau net 2 jos dalyse. Atradau daug, ir šie atradimai aprėpia svarbiausias gyvenimo dalis: darbą, santykius, bendravimą, vidines emocijas, tikslų siekimą. Praturtinau save ir nors programa reikalavo daug dėmesio, tačiau ne gaila nė vienos skirtos valandos. Jaučiuosi gerai, nes pradedu savimi pasitikėti, todėl nuotaika geresnė.
Kokius pokyčius jaučiate po dalyvavimo programoje?
Mėtinė arbata, 23 m.
Pasikeitė daug kas. Pirmiausia, mano dienotvarkė – ji dabar kitokia, kam stipriai turėjo įtakos programos užduočių suformuotas požiūris į save ir savo brangų laiką. Pasikeitė ir požiūris į savo emocijas, savo veiklą, savo santykius su kitais žmonėmis. Kai ką darau kitaip, kai ką taip pat, tik nuoširdžiau, kai ko nebedarau iš viso. Lyg ir gyventi pasidarė lengviau. 🙂
12 kaštonų, 27 m.
Iš kiekvienos veiklos stengiuosi išgauti pasitikėjimo.
Žymiai daugiau džiaugiuosi savimi, ypač kai pasiekiu, kad ir mažytį, sugebėjimą ar rezultatą (skatinu dabar pastebėti, kaip buvo pradžioje ir kaip prisiliečiau, pataisiau, padariau, sukūriau, šįkart yra atspirtis įvertinti save).
Žymiai daugiau pasitikėjimo jaučiu būdamas tarp žmonių, nes radau ir suvokiau savo stipriąsias puses, kurios anksčiau kaip ir buvo, bet pats jomis tarsi netikėjau. Tai mokėjimas bendrauti (stebėti, jausti pašnekovą, kurti temas, su artimaisiais kurti artimus ir atvirus, šiltus santykius, mokėti palaikyti pokalbį su įvairiais žmonėmis).
Kūrybingumas (sugebėjimas kūrybingai mąstyti ir spręsti situacijas ne tik menuose): jaučiuosi žymiai išmintingesnis (nes pajutau, kad daug dalykų jau pats turėjau ir vadovavausi jai, tik ne taip stipriai ir išbaigtai).
Žymiai daugiau jaučiu pagarbos sau ir savajam aš (atrodo pradėjau labiau gerbti savo gyvenimo tempą, mąstymą ir savo jausmus, ir vidines būsenas, ypač po nuostabios užduoties Santykiai II, atrodo dabar daug realiau suvokiu save, tai kelia ramybės jausmą).
Jura Placioji, 45 m.
Tikrai žinau, kad pati esu tas įrankis, kuris gali, turi ir privalo spręsti visas savo problemas. Ir netrypčioti vietoje, neatidėlioti. Jei iškyla koks klausimas, į jį ir atsakyti, nelaukti, kol jis apaugs dar puokšte naujų klausimų. Išmokau naudingiau ir turiningiau leisti laiką, labiau jį vertinu. Labai padėjo pagalbininkų ir trukdytojų sąrašų sudarinėjimas. Kartais minčių perkėlimas ant popieriaus, tvarkingas jų sudėliojimas ir žinojimas, kad sąsiuvinyje visada galėsi rasti, jei ką užmirši, tikrai labai vertingas dalykas tiems, kas tai išgyveno ir baigė programą. Nes tai buvo išmėginta praktiškai, jokia teorija taip neveikia mąstymo ir tavo gyvenimo rezultatų, kaip tinkamai atlikta praktika. Labai patiko proto šturmavimas.
O jei kokių pokyčių ir trūksta, tai turbūt todėl, kad įdėjau per mažai energijos ir pastangų. Dar ir dėl to, kad ne visas užduotis atlikau praktiškai, nes kardinaliai trūko darbingo laiko.
Lūšiukas
Tapau emociškai stipresnė, tai jaučiu gan stipriai. Nebereikia per daug kitų nuomonės apie mane, kad jaučiausi reikalinga, mylima. Tiesiog viduj jaučiu tą didesnį meilės jausmą 🙂 Daug daug labiau pasitikiu savimi, tuo, kas esu ir kokia esu. Pradėjau vertinti, mylėti save, mažiau kritikuoti, teisti. Labai ryškiai sumažėjo tas nepasitikėjo savimi įtakotas noras būti kažkuo labai svarbiu, išskirtiniu, tiesiog liko toks „džiaugimosi tiesiog buvimu“ jausmas. Sumažėjo tas perfekcionizmas, kai nori atlikti visko kuo daugiau ir tobuliau, kad tik pasijaustum vertingu, reikalingu. Suvokiau, kad baimės, išėjimas iš komforto zonos nėra taip baisu, neįveikiama, atvirkščiai – pamačiau, kad mūsų galimybės beribės. Labai džiaugiuosi savimi, programa ir dalyviais su kuriais teko pabendrauti. Dėkosiu visą gyvenimą už šią nuostabią galimybę!!!
Meškiukas, 27 m.
Didžiausias pokytis – jausmuose, nebijau jų laisvai reikšti ir būti savimi. Tapau šiltesnė, bendraudama su aplinkiniais. Pradėjau kitaip žiūrėti į praeitį, esu jai dėkinga, neliko nuoskaudų. Dabartis man duoda viską, ką išdrįstu pasiimti. Siekti tikslų tapo lengviau, dideli pokyčiai prasidėjo dar programos metu: darbe, moksluose, sporte, asmeniniame gyvenime. Jaučiuosi laiminga ir gyvenu savo svajonių gyvenimą.
Lygumu erelis, 32 m.
Atsirado pozityvus požiūris, matymas, mąstymas. Esu kitas žmogus, linksmas, spalvingas, entuziastingas, džiaugsmingas, net vaikai laimingesni su tokia mama, man tai svarbiausia. Išmokta kantrybės, viską pabaigti, ką pradėjai, ir eiti iki galo, siekti savo tikslų, juos įgyvendinti, pritrūkus ryžto ir jėgų, semtis iš savojo lobyno – savo užrašų. Sukti programą, kas nepavyko taip greitai įsisąmoninti.
Tobulėti ir tobulėti be galo, be krašto, iki visiško nušvitimo. Išsilaisvinau iš begalės demonų, dar daugel darbelio priešaky, tačiau jau žinau, kuriuo keliu eiti, kai yra iš tiesų sunku.
Alpės49, 49 m.
Programa man labai patinka, bet yra vienas minusas – skubėjimas.<…>
Taciau… Dalyvavimas programoje keičia mano gyvenimą, mano mąstymą, požiūrį į save. Nors ir skubus darbas, bet šiokios tokios naudos duoda.
Zylutė, 33 m.
Diduma visko išvardinau aukščiau 🙂
Jaučiuosi dar stipresnė, labiau pasitikinti savimi, išmokau dar geriau valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviau mąstyti. Gerokai sumažėjo pykčio proveržių, nepatinkančių žmonių ignoravimo ir kitų neigiamų emocijų. Tapau geresnė ir geranoriškesnė. Daugiau ramybės ir džiugesio širdyje. Dažniau išsakau aplinkiniams, ką galvoju, daugiau rodau švelnumo, dažniau apkabinu, pasakau, kad myliu. Darausi atviresnė ir geresnė. Mažiau kreipiu dėmesio į neigiamus aplinkinių išsakytus dalykus. Labiau žinau, ko noriu ir drąsiai sakau savo nuomonę. Sumažėjo baimės, abejonių ir dvejonių kalbant ir veikiant. Tapau ryžtingesnė.
Vandenzuve, 44 m.
Atrodo, kad nieko nebeliko, dėl ko turėčiau nerimauti… Programos metu vyko tiesiog staigios permainos nuo ašarų iki laimės euforijos, bet dabar jaučiu, kad geriausia būtų mokėti išlaikyti emocijų pusiausvyrą… Jaučiuosi laisva nuo savęs, nebeliko savigraužos, vertinu save tokią, kokia esu, su visais trūkumais…
Dar pasistengsiu įsigilinti į savo senai užsigulėjusias nuoskaudas ir jas išlaisvinti, jaučiu to išsivalymo skausmo baimę, bet ji su tokia džiugia baigtimi…
Kamanė, 32 m.
Aš tikrai labiau pasitikiu savimi ir džiaugiuosi savimi tokia, kokia esu.. Bet tai nereiškia, kad apsileidau ir nieko neveikiu. Nieko panašaus. Kaip tik atvirkščiai. Daugiau imuosi iniciatyvos kasdieniuose reikaluose, sėkmingiau ir kūrybiškiau pavyksta susitvarkyti su dienotvarke, laiku atlikti darbus. Dėl tų didžiųjų darbų, kurių nepavyksta pradėti, sau nebepriekaištauju, ir dėl to nepergyvenu taip, kaip anksčiau, tiesiog laukiu savo laiko – žinau, kad jis ateis.
Dar man labai svarbu – tai džiaugimasis tuo, kur dabar esu, ką dabar turiu ir nuoširdi padėka už tai, nes gi esi ten, kur tu turi būti, ir ta akimirka nepasikartos, tų žmonių vėliau nesutiksi, o dabar turi džiaugtis tuo, ką turi – tai tiek daug! 🙂 Man tai į gyvenimą atnešė harmonijos ir nusiraminimo…
Ypatingai reikšminga man yra tai, kad išsiaiškinau, kas mano gyvenime man svarbiausia. Tai visai ne tie dalykai, kurie galėjo atrodyti paviršutiniškai sau uždavus šį klausimą ir į jį atsakius… Džiaugiuosi šiuo atradimu…
Šioje programoje taip pat akivaizdžiai labai netikėtai pajutau užduočių naudą – pvz., turėjau bėdą – vėluodavau. Pradėjus atlikinėti vieną iš užduočių, be jokių pastangų ir be žadintuvo išsimiegojusi ir pailsėjusi pradėjau pusvalandžiu anksčiau keltis – nerealu, tiesa? :)))
Ir dar… :))) (atrodo įspūdžiai nesibaigiantys :))))) Labai jaudindavausi prieš susitinkant su kokias nors senai matytais ar svarbiais žmonėmis – kažkoks virpuliukas judėdavo ir nervus tampydavo. Neprašiau jo išsikraustyti, jis tiesiog pats man pasakė „Ate!” :)))
Ir dar… Prisiminiau, kaip reikia džiaugtis akimirka – stebėti viską sulėtintai, lyg pirmą kartą matytum – tai labai gera… Po šitiek skubėjimo metų.
Ir dar… Šimtą metų kalbėjau apie tai, kaip norėčiau ką nors nuveikti, ką nors padaryti – dirbti savanore. Programos metu tiesiog ėmiau ir pradėjau tai daryti. Nežinau iki kiek tai išsirutulios, bet savo žingsniais labai džiaugiuosi…
Ir dar… Džiaugiuosi savimi. Esu tiesiog laiminga 🙂
Plėšrūnė, 36 m.
Pokyčiai.. Galbūt ne pokyčiai, bet išlavėjo mano sugebėjimas rašyti, tai pastebėjo daugelis žmonių, juk tiek rašėme šios programos metu:)
Darydama užduotis jausdavausi rami ir harmoninga.
Tikiuosi,tokia išliksiu dažniau ir realiame gyvenime.
Galbūt tapau ryžtingesnė. Bet galbūt..
Pabandžiau pritaikyti, sudarydama savo programą, artimam žmogui… Pasirodo,galima daryti schemas pagal pavyzdį. Galima pritaikyti ir darbui.
Visgi didelių pokyčių nejaučiu. Galbūt pajausiu vėliau, o galbūt mane nubloškė, prispaudė prie žemės ligos šiuo metu.
Galbūt geriau galiu atsirinkti, ko man šiuo metu nereikia.
Jacintas, 36 m.
Pokyčiai :
– tapau labiau atsipalaidavusi: nebijau pasakyti savo nuomonės ar pajuokauti viešai.
– nerealiai džiaugiuosi, kad viešai daviau pastabą PC vienai madam, kuri numetė prekes ir žengė pro jas lyg niekur nieko, o mano „atsiprašau jūs kažką pametėt” ją privertė pakelti numestus daiktus.
– ne taip svarbu ką apie mane galvoja kiti, daug svarbiau ką aš galvoju apie save (o galvoju gerai).
– savo noru peržiūrėjau savo CV ir išdrįsau kandidatuoti.
– jaučiu, kad išmokau paleisti žmones ir nelaikau jų prie savęs t.y. vadovaujuosi niekas niekam nieko neprivalo ir aš niekam nieko neprivalau, visi darome tik tai, ką norime daryti.
– nesikankinu, jei situacija pasikreipia ne taip, kaip planavau.
– kiekvieną darbo rytą pradedu lauke su 100 įkvėpimų ir iškvėpimų – nerealiai geras pratimas
– svarbiausia – paleidau savo svajonę, nenoriu jos laikyti, dabar veiksiu, kad ji nutūptų netikėtai man ant peties.
Debesis, 33 m.
Didesnis pasitikėjimas savimi, laisviau bendrauju su kitais, mažiau kreipiu dėmesį į neigiamus dalykus. Nesijaudinu del kitų neigiamo elgesio mano atžvilgiu, numoju ranka 🙂
Esu daug laimingesnis. Labiau džiaugiuosi ir vertinu tai, ką turiu. Jaučiuosi energingesnis, geresnė savijauta, judresnis, lankstesnis…
Dalinu šypsenas ir su šypsena einu po truputėlį link savo svajonių 🙂 ir tikiu, kad pasieksiu tai, ko noriu 🙂
Dievo Uola
Didžiausias pokytis:
– tai iliuzijų sugriovimas, kad niekas tavęs labiau nemylės ir nepadarys laimingos, kaip tik pats;
– pirma turi tikėti pati savimi, džiaugtis savimi ir gerbti save, jei nori, kad aplinkiniai tai tau signalizuotų;
– motyvacija, džiugesys grįžta, kai prisimenu, kad esu ypatinga ir be kitų pritarimo ar žvilgsnio;
– būti sau atlaidesnė (ypač po 6 kraičio krūvio persivertė). Seniau labiau kaltindavau save, jei nespėju. Grauždavau save.
– savo šeimos vidinių balsų atpažinimas (greičiau nuraminu kilusį chaosą viduje);
Smulkūs pokyčiai:
– daugiau humoro jausmo;
– mokausi ne viską asmeniškai priimti (į širdį);
– labiau atsakingesnė už savo gyvenimą.
Sako, kad didžiausi pokyčiai vyksta viduje (tai dar vyksta). Kad pokyčiai ateitų į išorę, reikia laiko. Programa sujudino mintis ir nusistovėjusį gyvenimą. Išmokau programoje, kad nereikia pertempti savęs, nes tada įvyks pasipriešinimas. Kai vyko rimti apmąstymai, nespaudžiau savęs ir leidau, kaip sakėt, pykti ant savęs ir visų, verkti ir būti liūdnai. Po apmąstymų ateidavo vidinė ramybė, pasitenkinimas savimi.
P.S. Greitas tempas programoje kartais išbalansuodavo. Sunkiau susikoncentruoti, įsisavinti užduotis, kai jų daug vienu metu. Daug tikslų, iššūkių ir kitų svarbių atmintinių pradėjo maišytis. Pirmieji buvo „banginiai”, gal todėl juos gerai įsisąmoninau ir per visą programą ir šiuo metu sąmoningai taikau savo gyvenime.
Pokyčių, manau, gal galėjo būti ir daugiau, bet gal nebūtų kitų buvę pokyčių, jei būtume ėję lėčiau? (Retorinis klausimas).
Kedras, 33 m.
Pagrindiniai pokyčiai – tai dar didesnis negu buvo po pirmos programos pasitikėjimo savimi jausmas 🙂 Taip pat man svarbus pokytis – aiškumas – savyje, savo mintyse ir aplinkoje. Smulkūs – tai šypsenos praplatėjimas, analizavimas ir sistematizavimas 🙂 Atmintinių kūrimas ir jų naudojimas. Žodžiu, pokyčiai aišku tik teigiami, nors programos metu atrodė ir kitaip, bet finišas neblogas 🙂 Ačiū!
Žuvys vandeny, 21 m.
Esu stipresnė, kietesnė, daug kur išnyko jautrumas, bet jis pasireiškia kitose vietose. Pvz mane dar labiau paliečia pasaulio neteisybės istorijos, bet dėl savęs esu nebe tokia palaužiama ir stipresnė. Santykiai su draugu dar formuojasi iš naujo, nes daug kas many pasikeitė, nebesijaučiu viena vienuma su širdies draugu, matau save kaip atskirą individą, su savo pasauliu, nors aiškiai jaučiu ir vaidmenį visuomenėje. Esu kietesnė, laisvesnė, daugiau rizikuoju, grįžo savybės, kuris visad turėjau, bet kurios buvo užgožtos antros pusės. Skiriu daugiau laiko sau, net jei nieko neveikiu, tiesiog esu sau, net jei kriauklėj neplauta lėkštė guli jau antrą dieną. Labiau kreipiu dėmesį į savo pačios nuomonę apie save, o ne į aplinkinių nuomonę į mane. Pasidariau savanaudiškesnė ir man to jau seniai reikėjo, mat dėl kitų dar iki dabar galiu kalnus nuverst, bet galiausiai ir dėl savęs ėmiau stengtis, kurti kažką, lipdyti, skirti laiko sau, nesutikti su kažkuo, jei man tai nepatinka ar nepatogu. Nebekaltinu savęs dėl tam tikrų dalykų, aiškiai ėmiau suprasti vidinės šeimos veikėjo savivaliavimus, dar nemoku visko viduj valdyti, bet vien supratimas, kad kažkokie kraštutinumai vyksta ne dėl to, jog esu išprotėjus, padeda. Tai padeda daug greičiau atsigauti, na, išsiliejo vidinis išsigandęs vaikas, panuogąstavo ir baigta, vėl kimbam į siekius ir tikslus. Atskiriu tikrąją save nuo savo vidinės šeimos narių ir tai labai daug ką padaro aiškiu ir suprantamu, nebestumia į nežinią, apmąstymus, kurie ne visad teisingi ir kitus krizės pavidalo jausmus. Programos metu pagaliau sugebėjau aiškiai ir įmanomai išsirinkti, kuo gi noriu būti užaugus ir kuo aš būsiu. Esu labai įvairiapusiška, todėl galiausiai realiai susidėlioti tikslus ir siekius man yra didžiausia dovana gyvenime, nebesikankinu, jog laikas eina, o aš dar neapsisprendusi einu nežinia kur. Dabar einu aiškiai į ten, kur žinau, kad noriu ir kur man tikrai patiks. Žodžiu, akyse viskas aiškiau, nors sukėliau didelius uraganus asmeniniame gyvenime ir viskas kabo ant plauko, aš nebebijau, jog tas plaukas nutrūks, nes tai nėra pasaulio pabaiga, o svarbiausia yra nedegraduoti ir augti.
Dobilas, 29 m.
Džiaugiuosi, kad dalyvavau programoje, ji man leido į daug ką pažvelgti kitaip, daug ką apsvarstyti ir įvertinti. Dabar moku atkreipti dėmesį į smulkmenas, kovoti su bloga nuotaika, tinguliu. Moku apsispręsti, keliais metodais įvertinti situaciją, nereaguoti taip stipriai, kaip anksčiau, į nesėkmes, turiu naujų tikslų, kurių siekiu nuosekliai, atsirado kasdieniai ritualai, mažiau bijau bendrauti su kitais.
Lūšiukas, 22 m.
Noriu daugiau laiko pabūti viena, kad galėčiau sustiprėti. Prasiplėtė daugelio žodžių reikšmė. Plačiau į viską galiu pažiūrėti. Šiaip visur ieškau konkretumo, sprendimų. Bet nusiviliu, jei nepavyksta ko nors išspręsti. Vis tiek, nemoku išspręsti santykių problemų… Manau,kad daugiau naudoju kūrybiškumo. Šiek tiek su kai kuriais pagerėjo santykiai, su kitais pablogėjo. Atsirado daug noro daug ką pakeisti, bet mažokai jėgų vis dar… Nemoku pasilaikyt pati savęs…
Sutemos, 25 m.
Užauginau stiprius ir didelius medžius, susijusius su šiais jausmais/būsenomis:
– Išnyko kaltės jausmas;
– Atsirado supratimas, jog pirmiausiai eina mano poreikiai ir tik paskui – visų kitų;
– Sustiprėjo sąmoningumas bei gebėjimas suvaldyti savo emocinę būseną ir suprasti jos priežastis;
– Padidėjo savivertė. Buvimas savimi (net jei tai aplinkinių vertinimu yra išsišokimas) nebekelia diskomforto.
Užčiuopiau mažus daigelius, susijusius su:
– Tikėjimu, jog esu verta jei ir ne geriausio, tai kaip įmanoma gero. Nebesinori tenkintis trupiniais;
– Jaučiu mažiau baimės keldama tikslus ir svajodama.
Puma, 30 m.
Patys didžiausi pokyčiai: šiek tiek pasikeitęs mąstymas ir įsiklausymas į vidinę šeimą. Nors kai kuriuos senus įpročius (pvz. pabambėjimą, nepasitenkinimą) ne taip jau lengva išrauti su šaknimis, bet dabar stengiuosi pažvelgti į save iš šalies ir paklausti, kodėl taip elgiuosi, ką tai man duoda ar ką atima, bandau galvoti apie savo vidinės šeimos narius, stengiuosi juos išklausyti ir patenkinti poreikius. Stiprioji Lūšis pagilino šį veiksmą, leido giliau pajusti tai, ypač programos pabaigoje.
Lūšiukas
1. Lengviau kontroliuoju emocijas, jas atskiriu, susivaldau.
2. Po truputį išmokstu pasakyti Ne, jei iš tiesų kažko nenoriu.
3. Išmokau sustoti, stebėti save, aplinką, jausmus, žmones.
4. Naudoju programos metu išmoktas ir išmąstytas technikas.
5. Užsirašinėju idėjas – įvertinau užsirašinėjimo naudą.
Trūksta stipresnės valios įgyvendinti savo užmojus, gyventi pagal širdies balsą, kartais pasiduodu kitų žmonių primestai nuomonei, nesu užtikrinta savo sprendimų teisingumu, galbūt trūksta ryžto..
Saulele_2000, 32 m.
Turbūt svarbiausias pokytis – žinojimas, kad gali būti kitaip. Kitaip, nei esu įpratus. Kad gali būti geriau. Esu tvirtesnė nei buvau, daugiau ir dažniau pastebiu save, savo nuotaikas, suirzimus, pykčius, norus, analizuoju ir apmąstau juos. Žinau kaip galiu dirbti su savimi. Bet turiu mažai laiko. Turbūt dar nemoku naudoti savo laiko teisingai, tiems dalykams, kurie yra iš ties svarbūs [AŠ], o pasilieku ties įprasta rutina. Kartu jaučiu grėsmę, kad vis dėlto senieji įpročiai yra tokie stiprūs, kad pasibaigus programai galiu greitai pamesti atrastus dalykus ir vėl būti tokia, kaip buvau. Atrodo, kad reikia dar daug laiko pasikeitimams, kad jie būtų tikri ir iš esmės, nes programa – tai toks dirbtinai priverčiantis keistis įrankis, kai porai mėnesių galiu prisitaikyti prie nustatytų reikalavimų, bet jai pasibaigus kažko laikytis/keistis/judėti tampa sunku, nes vėl išlenda visokios ydos, tinginystės, apleisti vidiniai vaikai ir, atrodo, bando nustelbti viską naują.
Mano pagrindinė jausena – kad esu nemylima ir nereikalinga, ir neturiu draugų – iš esmės nėra dingusi, tačiau yra sumažėjusi ir kažkaip pasikeitusi. Dabar bent jau galiu identifikuoti tą savo vidinį apleistą vaiką ir skirti jam dėmesio, nors kartais anas išlenda ‘visu savo grožiu’.
Lūšiukas
Pokytis – tikslų siekimas. Planų sudarymas tikslui pasiekti. Savo stiprybių atradimas, vidinių lobių ieškojimas. Mažesnis savęs nuvertinimas. Tikėjimas savo ateitimi ir kad ji nebus tokia juoda. Daugiau džiaugsmo mažais dalykais. Daugiau užsispyrimo. Nereikalingų veiklų sumažinimas (kai kurios atrodo nereikalingos, bet visgi – būtinos atsipalaidavimui). Na bandysim pasiekti kažko tam gyvenime 🙂
Giluma, 17 m.
1. Suvokimas veiklų. Dabar esu kryžkelėje, gali būti,kad greit imsiuos naujos veiklos (kovų menų, tik dar tiksliai nežinau kurių) vietoj šiuolaikinio šokio. Ilgai apie tai mąsčiau ir matau, kad visai verta patreniruoti vienodai tiek kūną tiek protą.
2. Dykaduoniavimas ir darbų ėmimasis. Jau turiu nuojautą kiek laiko galiu sau leisti pailsėti, o kiek dirbti. Jei nieko neveikiu, tai neveikiu iš visos širdies, jei dirbu – darbą atlieku maksimaliai.
3. Pasitikėjimas savimi. Daug mąstau, daug bandau pasikrauti, kai reikia nuraminti savo sielą meditacijomis, padėka už dienas, metu po vieną gerą nutikusį dalyką, užrašytą ant lapelio kiekvieną dieną į dėžutę, kad po metų galėčiau pamatyti, kuo džiaugiausi kasdien. Vidinis džiaugsmas man suteikia pasitikėjimo savimi.
4. Žmonės pastebėjo mano nuoširdumą ir teigiamą energiją. Netikėtai per klasės kalėdinį vakarėlį viešai prieš visus buvau taip išgirta, kad iš tikrųjų labai apsidžiaugiau, nes nesitikėjau. Atrodo, kad nieko ypatingo nedariau, tik buvau savimi, nuoširdžiai bendravau, nekėliau intrigų, kartais ir žmogiukus nesikišdama į jų pykčius sutaikydavau. Tai suveikė. :))
5. Darna šeimoje. Mano mama – didžiulė rėksnė, ir greit įsikarščiuoja, jei mato, kad aš negirdėsiu ką jinai man rėks, patylėsiu, palauksiu ir tada jai ramiai pasakysiu, kad aš viską girdžiu ir viską suprantu. Kitą kartą gali nerėkti ir tą patį pasakyti. Riksmų jau mažiau, visi laimingesni. Labai retai su šeima kur nors išeidavome, na, o dabar tėtis pats mus nusivedė į miestą, kviečia kitą savaitgalį i vandens parką. Viskas keičiasi į gerąją pusę.
6. Supratau, kad geriau kurtis trumpalaikius tikslus, kurie susijungia į vieną ilgalaikį. Jų po truputį siekiu. Dažnai kyla klausimų, būna trikdžių, bet nepasiduodu.
7. Išsiaiškinus pagrindines vertybes lengviau gyventi. Šeriant tas vertybes (didžiuosius banginius), smulkia nežymia kasdiene veikla. Tai padeda džiaugtis 🙂
Baltasis Tigras, 27 m.
Esu ramesnis ir labiau pasitikintis savimi žiurint į ateitį, nes žinau, kaip toliau siekti savo tikslų. Žinau, kad reikia išsirinkti, ir kaip reikia išsirinkti vieną svarbiausią tikslą ateinančiam pasirinktam laikotarpiui (savaitei, menesiui, sezonui, pusmečiui ar metams), o tai tikrai prideda tvirtumo viduje.
Laisviau reiškiu savo nuomonę, esu drąsesnis, nežinau tiksliai, dėl ko, nes tai pastebėjo aplinkiniai 😉
Nebe taip bijau klysti ir atsiradus kliūčiai daug greičiau imuosi veiksmų, nepasiduodu dvejonėms ir dažniausiai kliūtis pasirodo esanti daug lengviau išsprendžiama, nei atrodė pačioje pradžioje. Šiuo išugdytu požiūriu labai džiaugiuosi, jis man davė daug naudos :).
Mažiau kreipiu dėmesį į kitų nuomonę (čia ta, kur visi žino, kaip tau gyventi), ar pasakytą riebesnį žodį, ar jei aplinkiniai elgiasi neteisingai (mano nuomone). Manau tai lėmė keli įgauti įgūdžiai. Pirmiausia, dabar lengviau įžiūrėti tikrąsias poelgių ar posakių priežastis, antra, supratau, kad mes visi esame skirtingi, aš tai žinojau jau seniai, bet tik dabar supratau, taigi visi turime savo nuomonę apie pasaulį, matome jį savaip, visi skirtingai suprantame situacijas ir skirtingai su jomis tvarkomės. Trečia yra tai, kad žmonės, išsakydami savo nuomonę apie jus ar kaip jums reikėtu gyventi, apie tai vidutiniškai galvoja 30s, o paskui grįžta į savo gyvenimus… Ir aišku, jei jis buvo teisus, tai greičiausiai jis tai jums primins, o jei ne, tai nutylės tai 🙂 Taigi tą tylą tikrai verta priimti kaip komplimentą ;). <…>
Pasirodo, geriau pradedu pažinti žmones. 🙂
Pradėjau pastebėti ir gyvenimą aplinkui, ir man labai padėjo viena kolegė programoje, kai ji norėjo mesti programą dėl rimtų priežasčių, tokių kaip sveikata, ir jei ji būtų metusi, niekas negalėtų jos kaltinti, kadangi tai visiškai logiška, sveikata yra svarbiau už bet kokią programą, tačiau ji to nepadarė, ji surado jėgu eiti pirmyn, surado ryžto ir atkaklumo pasivyti programoje jau nutolusius kaimynus, ir užbaigė ją su visais kartu, ar tai nėra gyvenimo grožis? 🙂 Kai žmogus kažkur ten giliai viduje atranda jėgų baigti, ką pradėjo, atiduoda visą save, kai parodo, kad jis nepasiduos jokioms kliūtims ir nugriuvęs vėl kelsis ir eis pirmyn? Taigi tereikia atsimerkti, apsidairyti, pasižiūrėti į aplinką, daug nuostabių dalykų, daug tvirtų, mylinčių, pasiaukojančių, ryžtingų, atkaklių, drąsių, atsidavusių ir tuo pačiu paprastų žmonių… Pasižiūrėkit, tai įkvepia 😉
Pastebiu trukdžius, kurie man trukdo pasiekti tikslų, pastebiu, kai darau ne tai, ką turėčiau daryti, kad pasiekčiau savo tikslus, ir turiu pagalbininkus, kurie man padeda grįžti prie veiklos, kuri mane artina tikslų link.
Aiškiai išsivardinu tikslus ir ką aš darysiu einant jų link, tai viską labai supaprastina.
Lengviau atmetu kasdienes mintis, tikslelius, kurie tą akimirką atrodo reikiami pasiekti, juos atidedu kitam laikui, nes suprantu, kad visko iškart nepadarysi, ir mėtymasis tik pakenks.
Stengiuosi kasdien pailsinti mintis prie arbatos puodelio arba klausantis ir išgirstant muziką, arba sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, arba atsipalaidavimo pratimus, tai man padeda išlikti sąmoningesniam.
Lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau. Man ypač patinka šis įgūdis bendraujant, labai padeda išgirsti, o kai išgirsti, ir suprasti žmones. 😉
Šarka, 45 m.
Rytais keliuosi 6val., darau mankštą, medituoju. Tai jau tapo mano gyvenimo dalimi. Nustojau skųstis gyvenimu ir aplinkiniais. Atsirado dar didesnis pasitikėjimas savimi. Vis dažniau būnu geros, pakilios nuotaikos. Pasikeitė bendravimas su draugėmis, jau nebedejuojam viena kitai, kaip viskas blogai, kaip sunku. Pajutau, kaip smagu retkarčiais išeiti iš savo komforto zonos, nustojau bijoti, ką kiti žmonės apie mane pagalvos. Pastebėjau, kad kitiems žmonėms labai trūksta švelnumo, apkabinimų, gerų žodžių. Ir kaip smagu tai dalinti.
Smėlio kopa, 30 m.
Tapau sau kur kas atlaidesnė, mano požiūris pasikeitė iš „padarei nepakankamai ir esi nepakankamai (graži/protinga/išmintinga)” į „wow, bent mažas teigiamas rezultatas ir teigiamas pokytis yra geriau negu nieko, šaunuolė”. Tikrai sumažėjo perfekcionizmo ir vidinės kritikos, kurie mane visur stabdydavo. Kažin kur tai nuves – ar tik nesidžiaugsiu bet kokiu „tep-lept” ;))
Iš esmės, dažnai aš jaučiuosi gerai. Jeigu jaučiuosi blogai, tai suvokiu, koks elgesys mane grąžina prie džiugesio, ir tą darau. Arba tiesiog sąmoningai liūdžiu, bet žinau, kad tai laikina.
Jaučiu didelę ramybę dėl to, kad viskas yra mano rankose ir kad yra įvairių priemonių pasiekti savo tikslus – tereikia truputį pasidomėti ir BŪTINAI išbandyti. Išbandyti čia svarbiausia dalis. Supratau, kad paskaityti nepakanka (ot keistai atrodo, lyg tai kada būčiau galvojus, kad pakanka paskaityti, iš tiesų tai ne, tiesiog tą išbandymą atidėdavau į „kadanors”:) ). Supratau, kad sakyti „ai vis tiek nesuveiks”, mažų mažiausiai kvaila. Dabar galvoju – „nebandysi-nežinosi”.
Dar mokausi sakyti “Ne” kitiems žmonėms be kaltės jausmo ir pamažu netgi pradedu mėgautis tuo. Vis labiau save myliu. Vis labiau savimi rūpinuosi, nes sąmoningai vis dažniau pastebiu, dėl ko priimu vienokį ar kitokį sprendimą. Rašau ir taip džiaugiuosi dabar!
Taip pat pradėjau aiškiau – konkrečiau planuoti! Svajoti plačiai ir galvoti, kokiomis priemonėmis galiu tą pasiekti.
Pamėgau rašyti punktus :)) galiu išpyškinti 20 punktu bet kokiu vidiniu klausimu 😀 jaučiuosi punktų ekspertė. Meistrė. Punktų juodojo diržo turėtoja.
O čia dar toks esminis pokytis – supratau, kad turbūt nesu intravertė, kad man patinka bendravimas, patinka dėmesys, tiesiog buvau labai užsispaudus dėl menko pasitikėjimo savimi. Persidariau testą, kuris tą patvirtino ir kai tą papasakojau draugams, niekas nenustebo, išskyrus mane. Štai 🙂
Dar labiau pasitikiu gyvenimu ir jaučiu mažiau nerimo dėl ateities.
Lūšiukas, 52 m.
Kolkas noriu NIEKO nedaryti. Gyvenimas pateikė tiek naujų sprendimų, priėmimų ir dalykų, kurių dar niekad nebandžius daryti, kad noriu atsitraukti, kad viskas susidėliotų, susigulėtų (nors sprendimai jau padaryti).
Liepa Mažoji, 31 m.
Šį sykį išties sunku įvardinti. Sakyčiau, kad pokyčiai po Stipriosios Lūšies gana santūrūs… Atsirado daugiau aiškumo, matau savo problemas, belieka tik spręsti…
Liepsnelė, 36 m.
Labai daug tų pokyčių, vieni akivaizdūs, kiti gal mažiau, bet svarbūs. Vien pildydama Eiggarių lentelę labai įtikinamai supratau, kad visoje šioje programoje (kaip ir gyvenime) yra vertingi ne tik apčiuopiami pasiekimai, bet rezultatas apima ir tokius dalykus, kaip šiluma, energija, džiugesys, stiprybė. Tai davė suprasti, kad net jei rezultatas nėra lygiai toks, kokio tikėjausi iš savęs, bet energijos yra daug, yra džiaugsmo ir šilumos, jei jaučiuosi stipri tęsti pradėtą darbą ir žinau, kur dar pasistengti, o kada – tiesiog atsipalaiduoti, tai su manim viskas gerai 🙂
Užduotys tarsi gera šluota prašlavė įvairius gyvenimo kampelius ir iškėlė ne tik kvietkelius, bet ir pasislėpusius baubus. Viena stipriausių užduočių – savo vidinės šeimos atradimas ir betvarkės pamatymas (po to – ir tvarkymasis). Tai labai stipriai paveikė mano savęs supratimą, gan akivaizdžiai suvokiau savo (ne)veikimo, sprendimų priežastis, procesus. Šis suvokimas man dabar labai padeda susitvarkyti su vidiniu pasipriešinimu, neigiamom emocijom, apsisprendimu.
Gryninantis savo vertybes, tikslus, kelius padidėjo aiškumas, kas man svarbu, ko noriu ir kaip to pasiekti. Tai duoda vidinės ramybės, pasitikėjimo, ryžto veikti. Visos taisyklės, atmintinės, patarimai, kuriuos pasirašiau pati sau, manau, labai tam pravers.
Programos metu stipriai jaučiau, kad sustiprėjo mano tokios savybės, kaip atsakingumo jausmas, žodžio laikymąsis, dėmesingumas kitiems, geranoriškumas, susitelkimas ties užduotimi, atkaklumas, laiko organizavimas, vidinė stiprybė, pasitikėjimas savimi. Taip pat žymiai drąsiau išsakau savo nuomonę, jausmus. Tiesiog dar labiau vertinu visas patirtis ir labiau myliu gyvenimą 🙂
Mėlyna ramunė, 26 m.
Pirmiausia jaučiu dar didesnę harmoniją su savimi – ramybę viduje, sutarimą tarp savo minčių ir realių poelgių.
Taip pat pagerėjo santykiai su aplinka – tarsi būčiau suradusi sprągą, kuria galiu ramiai keliauti 🙂
Išmokau planuotis savo dieną ir ištempti savo laiko ribas – jei surandu kokią veiklą, kuria noriu užsiimti, tuomet turiu atsisakyti kokios senosios. Suvokiau, jog tik nauji įpročiai gali keisti senus.
Taip pat pagaliau išdrįsau pirmoji žengti nutrūkusių santykių atnaujimimo link – ir atgavau mano sielai pačius geriausius draugus. Žinoma, teko apsvarstyti ir tai, kokių gi draugų man reikia ir ką gi aš galiu draugams duoti.
Gavau puikius įrankius, kuriais galėsiu naudotis kai reikės išsivalyti vidų, sukalti vinutes, susukti varžtelius, statyti trobesius viduje ar jos suremontuoti. Žodžiu, bet kokiai bėdai ištikus jau sugebėsiu su įgytu žinių bagažu išspręsti situaciją.
Gazele, 27 m.
Esminis pokytis turbūt yra dėl darbo. Anksčiau buvo neramu, kokio darbo reikės imtis pasibaigus vaikų priežiūros atostogoms, labai neramino, ar sugebėčiau darbą suderinti su vaikų auginimu. Po programos jaučiu išlaisvėjusį požiūrį į darbą apskritai ir pilnai suvokiu savo neribotas galimybes. Dar šiek tiek neramina finansai, nes tokiam svajonių darbui, kaip mano, reikia investicijų, bet dar laiko turiu ir kiekvieną dieną darau tai, kas mane priartintų prie tikslo. Gilus vidinio savęs pažinimas išlaisvino kai kuriuos tūnančius „drakonus”, nebėra praradimo baimės, atsirado toks požiūris, kad kaip yra, taip ir turi būti, lengviau randu mintis drumsiančius ir gyvenime trukdančius kliuvinius. Savęs suvokimas ir atsikratymas įtakos iš aplinkos taip pat padeda net į didelę problemą žvelgti filosofiškai ir ją tiesiog spręsti, o ne dejuoti.
Guoba, 51 m.
Šypsena ir šimtą kartų sustiprėjęs optimistinis požiūris į pasaulį. Išmokau į gyvenimą žvelgti iš šalies, įpratau visose situacijose ieškoti teigiamų pusių. Aišku, tai žinojau ir anksčiau, bet programa tai užakcentavo ir privertė daryti. Tie mėnesiai su Lūšimi išugdė naujus įpročius. Puiku!
Raldone, 59 m.
Atėjau į programą užsisklendusi savo kiaute su visomis savo emocijomis ir jų kaita, pasimetusi šiame gyvenime, bijanti ir nerimaujanti dėl visko, nusiminusi ir nebeturinti prasmės gyventi, pavargusi nuo visų savo baimių, nepasitenkinimo savimi, kovodama savo jausmų ir minčių voratinklyje, su savo baimėmis, vidinėmis problemomis ir įpročiais, su savo jausmais ir mintimis, norėdama rasti sprendimą, bet su dideliu noru iš naujo pamilti gyvenimą ir noru vėl gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Buvo sunku, nes ta kova laikė visus tuos mano jausmus ir mintis manyje ir juos konservavo viduje. Programos metu leidau sau patirti baimę, depresiją, sunkumą, nuovargį, tingumą, nusivylimą ir kitus jausmus, kai jie tik ateidavo, juos priėmiau ir pastebėjau, kad jie ir praeina. Leidžiant sau patirti pyktį, pastebi, kaip išsilaisvini nuo jo. Leidžiant kitiems žmonėms būti tokiems, kokie jie yra, pastebi, kaip jie nebeįtakoja tavo nuotaikos bei savijautos. Suvokus, kad aš tik turiu pasirinkimą, su kuo tapatintis, nes mano viduje visada yra mintys, jausmai ir stebėtojas, kam visa tai ateina, kas visa tai mato. Jausmai ir mintys, kurie taip drumsčia ramybę, yra mano, ir juos turiu priimti su meile. O meilėje visos blogybės išnyksta. Neįmanoma įveikti savo minčių, jausmų ir laimėti, lygiai kaip neįmanoma kovoti su tamsa. Viskas, ko reikia, yra sąmonės šviesa. Kuo labiau atsipalaiduoju gyvenime, tuo daugiau sąmonės šviesos patenka į mane. Nėra nuo ko slėptis, tai tik aš su savimi. Viskas, kas yra, yra tai, ką aš visada turiu su savimi, priešais save. Tai yra tiesiog tai, ką aš dabar matau. Turiu išmokti būti laiminga su tuo, kas yra, nes antraip visada nusivilsiu. Išeitis yra nusiraminimas, susitaikymas ir dėkingumas tam, kas yra neišvengiama ir tuo pačiu didžiausia laimė – dabartis. Suprasti save, atleisti sau ir gyventi su atvira širdimi, turiu išmokti susigyventi su viskuo, kas yra ir kaip yra, pažinti ir giliai suprasti bei taikytis su viskuo, ką patiriu, neneigiant nieko ir ypač to, ką vadinu negerumu, nes tai yra mano svarbiausios pamokos. Savęs pažinimas man suteikia ramybės, nes tik savyje gali būti ramus. Daugiau prasmės davė supratimas, kad viskas tėra laikina ir reikia džiaugtis dabar, rūpintis tuo, ką tau gyvenimas patiki. Laimės duos meilė, meilę kitiems, – kai mes mylime, mes esame laimingi. Kitų meilė padaro laimingus kitus, mūsų meilė kitiems padaro laimingus mus. Padidėjo energingumas, džiaugiuosi tuo, ką darau ir kiekviena gyvenimo akimirka. Atsirado pasitenkinimas gyvenimu ir pačia savimi. Priimu savo dabartinę gyvenimo situaciją kaip geriausią pamoką, kurią tobulinsiu ir mokysiuosi toliau.
Lūšiukas, 45 m.
Pamačiau save kitomis akimis. Sugrįžo pasitikėjimas savimi ir noras įdomiau gyventi. Daugiau laiko skiriu sau. Pagaunu save, kad kažką ne taip darau ar per daug darau, sustoju, iš naujo apgalvojusi ir nurimusi toliau darau taip, kaip reikia. Supratau, kad galiu padaryti tai, ko anksčiau nedarydavau. Tapau atviresnė, geresnė, linksmesnė, nes beveik iškrausčiau savo blogąsias savybes. Išmokau atitolinti gyvenimą nuodijančias mintis. Tapau stipresnė, beveik neįsileidžiu blogų dalykų. Neleidžiu žlugdyti savęs. Žinau, kaip sunku mano ‘žlugdytojams’, tai jie nelaimingi, o ne aš. Daug kam atleidau, tai dabar taip lengva. Aš visiškai rami. Problemos kurios atrodė neišsprendžiamos dabar tapo įveikiamos. Žinau ko noriu.
Vandenis, 27 m.
Jei atvirai, tai galvoju, kad turėjau viskam ne pakankamai laiko, bet ir tai sugebėdavau nusirauti. Supratau, kad atradau daug sričių, kuriose norėčiau dar tobulintis, kaip santykiai su žmonėmis, išklausymas, įsijautimas, abipusiai ryšiai supratimai, išmokau atskleisti savo jausminę pusę, bet gal būt ne visada taip gerai suvaldyti, kaip norėčiau. Išplėčiau mastymą iki to, kad bet kokios situacijoj galiu rasti kartais net šimtus būdų mastyti kitaip, ar surasti kokią išeitį. Atsiradęs didesnis tvirtumas ir drąsa pripildė šias savybes iki negalėjimo 🙂 Pasitikėjimo kaip ir netrūko, tačiau po programos jis susiliejo su mano tikėjimu ir užpildė visas kerteles, kuriose radau savyje spragų. Dažniau išmokau save kontroliuoti ir atsispirti pagundom. Vieną iš svarbesnių pokyčių laikau tai, kad sugebėjau rasti ramybę ir ją puoselėti, gal dar ir virpa kažkas, ar trūksta tam įgūdžių išlaikyti, bet čia, kaip ir dinaminėje aplinkoje, reik į viską reaguoti ir tuo užsiimi. Negaliu sakyti, kad kažkiek buvau pesimistas, bet po programos rodos turiu dar daugiau pozityvumo ir tokio nurauto teigiamo polėkio 🙂 Tikrai daug jo išdalinu į aplinką, o tas verčia ne tik šypsotis, bet ir jaustis dar labiau laimingu, reikalingu ir vertinamu.
Saulėkaita, 26 m.
Tiesiog jaučiu, kad gyvenimas nesustabdomai gerėja, gerėja ir viskas, ir tie pokyčiai pasireiškia visose gyvenimo srityse:
* Į viską reaguoju žymiai ramiau, labiau priimu save ir dažniau savimi džiaugiuosi;
* Sumažėjo poreikis būti teisia, įrodyti savo tiesą;
* Tapau žymiai geresne drauge sau pačiai, sumažėjo priklausomybė nuo santykių su kitais žmonėmis;
* Drąsiau (o ir su didesne meile) žvelgiu žmonėms į akis;
* Labai stipriai jaučiu, kad paleidau daug nuoskaudų, pykčio..;
* Rečiau žvalgausi į praeitį, neskubu ir į ateitį, man ir dabar labai gerai!;
* Patyriau daug išlaisvinančių suvokimų, jie ir toliau nesibaigia… tiesiog išmokau geriau save analizuoti ir drąsiau spręsti kankinančias problemas;
* Stipriau jaučiu savo vertę;
* Jaučiu daugiau aiškumo, grynumo, sumažėjo chaosas, tiek mintyse, tiek gyvenime;
* Labiau tikiu savimi;
* Mažiau mąstau, daugiau veikiu;
* Jaučiu, jog tai tik gerų pokyčių pradžia! 🙂
Zibute74, 39 m.
Džiaugiuosi atradusi savyje naujų galimybių, pojūčių. Atsikračiau tam tikrų baimių ir nemalonių emocijų… Jaučiuosi ramesnė, viduje šviesesnė… Išmokau džiaugtis ir dėkoti kiekvieną akimirką, kiekvieną smulkmeną… Išsigryninau, ko noriu, ko siekiu… Esu drąsesnė ir tvirtesnė reikšdama savo nuomonę ar tiesiog būdama savimi nepažįstamųjų rate… Tiesiog džiaugiuosi savimi, nes savimi pasitikiu 🙂
Lūšiukas, 51 m.
Dalyvavimas programoje padėjo daug ką išsiaiškinti, supratau, kad mano laimė yra mano rankose. Iš tiesų gyvenime viskas yra paprasta, genialu tik reikia turėti žinių ir noro būti laimingam. O tai ir radau čia, programoje. Labai buvo gera lankytis mūsų miškuose, matyti, kad mūsų yra daug ir visi einame kartu savuoju keliu. Tai labai geras jausmas. Pati sau prisiekiau, kad tai ką išmokau programoje, niekada nepaleisiu iš rankų.
Išmokau džiaugtis savimi, elgtis laisviau, labiau viską mylėti ir branginti. Pradedu dieną džiugiai nusiteikusi ir tikiu savimi. Atlikinėjant užduotis patyriau įvairiausių emocijų. Iškėliau į paviršių keletą skaudžių dalykų. Pasistengiau išsiaiškinti kas, kodėl, kaip… Ne vieną kartą verkiau, liūdėjau, džiaugiausi, juokiausi. Svarbiausia, kad visi išgyvenimai man išėjo į naudą. Dabar turėdama naują patirtį, esu laiminga. Tiesa, vienu metu jaučiausi tokia niekam tikusi, menka, kai pažvelgiau atgal į savo gyvenimą. Pasirodė, kad per mažai nuveikiau, iššvaisčiau daug laiko, nemokėjau už save pastovėti. Supratau, kad pirmiau turiu atsižvelgti į save. Dabar esu nepaprastai laiminga, sprendžiu iškilusias problemas, neužsibūnu liudesy. Susipažinau su dėsniais, metodais, turiu planus, pagalbininkus, atmintines… Dabar svarbiausia nenuleisti rankų, „kurstyti laužą, kad neužgestų ugnis.“
Lūšiukas
Svarbiausias pokytis – supratau, kad kiti žmonės nėra daug kuo pranašesni už mane! Tai man suteikia pasitikėjimo. Pastebėjau nemažai dalykų, kuriuos atlieku net geriau už kitus.
Nebijau norėti ir daryti tai, ko noriu!
Pastebiu savo veiksmus ir greitai suprantu, kodėl aš būtent taip pasielgiau. Taip pat pastebiu kitų žmonių reakcijas (veido mimikas, kūno kalbą ir pan.) bei suprantu (bent jau man taip atrodo, kad suprantu), kokio veiksmo jie iš manęs tikisi, ypač jei pasielgiu netinkamai. Tuomet galiu greitai pakeisti savo veiksmus ir įvykius pakreipti man teigiama linkme arba bent sušvelninti situaciją.
Kandis, 39 m.
Pradėjau įtarti, jog aplinka visgi nėra nusistačiusi prieš mane (nežinia kodėl,bet aš ją įtarinėjau išankstiniu piktavališkumu mano atžvilgiu). Sustiprėjo noras keisti tam tikras gyvenimo sritis, atsirado viltis, jog tai apskritai įmanoma. Lengviau susidėlioju ribas santykyje su žmonėmis. Laisviau išsakau savo norus ir nenorus. Sumažėjo motyvacija daryti kažką tik dėl kito, pačiai to nenorint. Susilpnėjo noras kontroliuoti kitus, patarinėti, nuspręsti ir apsispręsti už kitą. Sumažėjo noras kritikuoti ir apskritai apmąstyti kito žmogaus elgesį bei jo motyvus (na gerai, gerai, dar užlipu ant šio grėblio, bet vistiek mažiau). Mažiau skauda praeities dalykai, tapo lengviau priimti tai, kas kažkada vyko mano gyvenime.
Banga32, 32 m.
Programos metu susiformavo pokyčių visuma – tai man didžiulis atradimas. Nes be vienų pokyčių nebūtų kitų pokyčių (pvz. nepradėjus mylėti savęs, negalėtum sutvarkyti santykių su kitais, pakeisti požiūrio į save, sureguliuoti emocijų ir t.t.). Todėl didžiausias pliusas programos, kad programa palietė visas žmogaus gyvenimo sritis ir sujungė jas į vieną visumą. Nes viskas tampriai susiję ir jei nebūsi laimingas vienoje gyvenimo srityje, šlubuos kita (čia kaip kokioje grandininėje reakcijoje). Programa man padėjo išsiaiškinti silpnąsias grandies vietas ir jas sustiprinti. Pokyčius pajaučiau savojo „aš” lygmenyje, santykyje su aplinkiniais, emocijų lygmeny. Net ir tose gyvenimo srityse, kurios nešlubavo, ir tai radau atradimų – tarkim programos temoje apie darbą pirmą kart sau įvardinau garsiai, kad dirbu svajonių darbus ir pirmą kartą visa širdimi pajaučiau didžiulį dėkingumą gyvenimui už tai. Todėl jei šiandien atrodo, kad nėra ko atrasti ar nėra ko taisyti – labai klystate! Nes gyvenimas ne stotis, o traukinys!
Kokius matote pokyčius savo gyvenime? Draugų pastebėjimai, pagerėjęs miegas, produktyvesnis darbas, geresni santykiai, rastas gyvenimo tikslas ir pan.
Mėtinė arbata, 23 m.
Optimistiškesnis požiūris į sunkius dalykus, daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau motyvacijos, geresnė savijauta, didesnė savivertė, stabilesni santykiai…
12 kaštonų, 37 m.
Taip, darbas produktyvesnis.
Jaučiu daugiau ramybės, būdamas su savimi. Jaučiu daugiau ramybės būdamas tarp kitų.
Džiaugiuosi tuo, kad turiu daugiau jėgų ir pasitikėjimo pats ieškoti savęs ir prisiimti atsakomybę už save, ir dorotis su iškilusiom užduotim.
Grįžtamajam ryšiui iš aplinkinių dar per mažai laiko, nors apie tai pagalvoju ir manau su laiku tai pasijaus ir kitiems.
Jūra plačioji, 45 m.
Pasikeitė požiūris į aplinką, į save. Įžvelgiu prasmę santykių palaikymo, gerinimo srityje. Išsikėliau sau tikslų. Mažiau visko bijau. Bet šitoje vietoje dar turiu daug nuveikti. Labiau vertinu laiką, skiriamą jėgų atstatymui. Bet lygiai taip pat žinau, kad turiu paplušėti, kad gerai jausčiausi. Turiu įnešti indėlį, kad gaučiau kažką mainais, ir nebūtinai iš karto. Jei reikalinga pagalba, turiu jos paprašyti ir nebijoti atsakomųjų reakcijų.
Lūšiukas
Santykiai su aplinkiniais, artimais tapo daug šiltesni, nuoširdesni, sumažėjo nepažįstamų baimė. Aplamai aplinkiniai tokie nuostabūs ir šilti tapo 🙂 Aš pati tapiau šiltesnė, atviresnė bendravimui , priėmimui. Supratau savo klaidas, kurios ribojo, trukdė santykiams. Labai ryškiai pajutau darbingumo padidėjimą, naujų idėjų antplūdį, supratau ką noriu veikti gyvenime. Gavau naujų žinių, suvokimų, sužinojau naujų sau pagalbos būdų.
Lūšiukas
Lengviau suprantu savo ir kitų poelgius, pagerėjo bendravimas su artimaisiais.
Meškiukas, 27 m.
Programos metu radau darbą, geresnį būstą. Patobulėjau moksluose ir sporte. Radau žmogų, su kuriuo noriu sieti savo ateitį. Draugai mane apibūdina kaip pavyzdį, įkvėpimą – o tai dar labiau motyvuoja skleisti džiaugesį, šilumą ir energiją.
Lygumu erelis, 32 m.
Pokyčių aplinkiniai dar nespėjo įvardinti, manau, pakitimus mato, tik gaili gerų, gražių, harmoningų žodžių, ne visiems patinka iš tiesų švytintis žmogus. O su gerom, nuoširdžiom savo draugėm dar nesimačiau, nespėjau, tačiau žinau, kad pokyčius pastebi aplinkiniai ir tyliai graužia kirminiuką, o aš laiminga, be galo laiminga net be kitų žmonių palaikymo, nes esu ypatinga, talentinga, be galo laiminga, atradusi savąjį kelią, kurio taip reikėjo. Ir nebijau, jog duobėtas jis ar lygus bus vietomis, tačiau tikrai žinau ir tikiu tuo, ką darau, visa savo esatimi, kuri tik augs ir sąmoningės, o kartu ir aš, sveikstančiu emociniu kūnu, fizinę ir dvasinę sveikatą puoselėdama lėksiu su Dievo šviesa. Todėl žmonės, nustokite pykti ant savęs, bukite laimingi. Išmokau, suvokiau, kad netgi aš nebūtinai turiu išspausti iš savęs paskutines sultis, kad būčiau iš tiesų laiminga, nebūtina nualinti, išsekinti save, vien tam, kad nuvargęs jaustumeisi vertas būti ten, kur esi, tiesiog būk, nes tu to vertas ir taip, nes esi likimo dovana kitiems. Sustok, akimirka žavinga, kaip realiatyvu atsidurti čia ir dabar, ir toje erdvėje pajusti dabartį. Esu be galo laiminga, sutikau labai įdomių žmonių, pradėjau tiek nuostabios veiklos, susisteminau savo norus ir siekius, kaip su jais elgtis, kur dėti ir kaip jų siekti, po viso šito, ar tu nebūtumei laimingas? Manaisi, neverta vargti? O aš paprastai paklausiu, ar esi patenkintas savo dabartiniu gyvenimu, tuo, kas esi, ką turi, kur esi? Jeigu taip, tada neverta, o jei ne, tai jeigu nori turėti, ko neturi, kaip manai visa tai gauti? Privalai daryti, ko nedarai, tik tada pakeisi savo gyvenimą iš esmės, manaisi, neverta padirbėti su savimi, tam, kad tik tu, tik tu atrastumei savo vidinius lobius, užpildytum savo esaties spragas. Linkiu dvasinio tobulėjimo kiekvienai dūšelei, nes mes visi esame to nusipelnę. Jeigu nekyla noras, yra pernelyg didelės baimės, tiesiog pasimelsk, paprašyk Dievo sąmoningumo, ir požiuris pasikeis. Be galo dėkinga savo mamytei.
Alpes49, 49 m.
Turėjau didelę problemą su bevertiškumo jausmu, nemylėjau savęs.
Dabar yra visai kitaip. Pamačiau, kad aš, nors turėdama daug trūkumų (o kas jų neturi), esu verta daug daugiau, nei galvoju. Pradėjau save mylėti, rūpintis sveikata, pasikeitė požiūris į daugelį dalykų… Lengviau darosi pastovėti už save, jau galiu drąsiai pasakyti NE, kai norisi skirti laiko sau.
Zylutė, 33 m.
Miegu tai tikrai blogiau, bet turbūt ne dėl programos 😀
Gyvenimo tikslo paieškos vis dar tęsiasi, bet tikiu, kad rasiu savo kelią. Bent jau nebesijaučiu pasimetusi chaose ir nebežinanti ko griebtis, kaip kad buvo prieš programą.
Santykiai tiek su giminaičiais, tiek su draugais pagerėjo, ir tai mane labai džiugina.
Kadangi esu ramesnė ir džiugiau nusiteikusi, viskas iš esmės klojasi geriau ir paprasčiau. Tiek darbe, tiek asmeniniuose santykiuose. Turbūt nes mažiau kreipiu dėmesio į smulkmenas ir viską supaprastinu.
Vandenzuve, 44 m.
Pasikeitė aplinkos stebėjimas, vis dažniau pastebiu pačius paprasčiausius dalykus ir jie atrodo įdomūs…
Darbai nebesijaučia nuobodūs…
Pasidarė ryškesnis gyvenimo tikslas, nebesiblaškau baimėse…
Pokyčių šiuo metu netrūksta, prie tų pačių reikia gerai priaugti, bet tobulėjimui ribų nėra….
Kamanė, 32 m.
Svarbiausias dalykas – savo gyvenimo vertybių ir tikslų išsigryninimas. Man tai visa ko pagrindas, esmių esmė. Iš praktinės pusės matau, kad darbas tapo daug produktyvesnis, jį lengviau ir greičiau atlieku. Su įvairiausiais žmonėmis bendrauju be jokio nerimo, drąsiai ir pasitikinčiai.
Galvoju, kad man vis dar trūksta pokyčių asmeninėje plotmėje, tačiau tikiu, kad save labiau ir giliau pažinusi galėsiu ir savo elgesį keisti emocingose situacijose… Nors pagerėjimas tikrai yra, visgi kol kas man tai vis dar sunkiai sekasi – esu emocinga ir jautri bendraujant su savo žmogumi. Reikia ieškoti priežasčių savyje, galbūt atviresnė pažintis su vidine šeima padėtų?
Plėšrūnė, 36 m.
Taigi, išlavėjęs rašymas, minčių reiškimas, tai pastebėjo daugelis.
Padidėjęs kūrybingumas, greitesnis kūrybinių užduočių atlikimas.
Atrasti nauji smagūs tikslai gyvenime.
Konkretūs pareiškimai asmeniniame gyvenime išreiškiant savo poreikius ,nemeluojant.
Debesis, 33 m.
Produktyvesnis darbas, tvarkingesnė darbo aplinka.
Didesnė savęs kontrolė. Pabendrauju su savo vidine šeima ir priimu kiek galima palankesnius sprendimus. Esu daug ramesnis, labiau susikoncentruoju į tai, ką darau. Planuoju savo darbo dieną.
Pastebėjau, kad mažiau praleidžiu laiko prie TV, kitų nenaudingų užsiėmimų. Tiesiog sustabdau save, kai pastebiu, jog per daug laiko iššvaisčiau, ir padarau ką nors naudingo.
Daugiau bendrauju su man brangiais žmonėmis ir dažniau sakau, kad juos myliu.
Dievo uola
Užsiauginau storesnį apsauginį sluoksnį nuo tai kas man gali kenkti. Dabar įsileidžiu daugiau į save meilės, šilumos.
Pastebėjimas vyro, kad ramesnė, pykimas virto aštresniu pajuokavimu (kaip Lūšis juokauja su lūšiukais!).
P.s. Lengviau supykti ir išrėžti savo kitam nepasitenkinimą, o pajuokauti laiku tinkamai, kad kitas suklustų, čia jau – menas.
Kedras, 33 m.
Pagrindinis gyvenimo pokytis – tai užsibrėžtų tikslų siekimas ir rankų nenuleidimas. Tikiuosi jis neišblės. Daugiau ieškojimo gerų dalykų nei analizavimo blogų.
Draugų pastebėjimai: linksmesnis, produktyvesnis 🙂 Na ir svarbiausia, kad aš jaučiu pasikeitimą drauguose 🙂 turbūt dėl to, kad keičiuosi pats. Kaip ten yra sakoma: „…pradėk nuo savęs…” :).
Žuvys vandeny, 21 m.
Rastas gyvenimo tikslas – tikrai teigiamas ir aiškus pokytis mano gyvenime. aiškiai nusistačiau sau galimybes, kurios dubliuojas su mano pomėgiais. Einu to link ir tikiu, jog po penkerių metų būsiu pasiekusi visko, ko norisi, o kol kas jau vien siekti tai yra labai malonu, daug maloniau nei kaip iki to blaškytis nežinant, ko noriu ir bandant viską, žiūrint, ar tiks ir patiks. santykiai su žmonėmis pasikeitė – su artimiausiu žmogum suprastėjo, net labai, bet iš kitos pusės, tai auga mano vertė ir savivertė, tai įtakoja nusisėdėjusius dalykus mėgstantį žmogų. Aš laikausi ir nepasiduotu provokacijoms, ir gyvenu sau ir pagal save. Tai daug ką pykdo, manęs daug kas nesupranta, bet svarbiausia, kad man visiškai neįdomu. Aplink mane viskas formuojasi iš naujo, kažkiek baisu, jog daug kas galbūt atkris, išeis iš mano gyvenimo, bet aš žinau, jog viskas vardan geresnio gyvenimo, vardan galimybės augti ir tobulėti. Programa mano gyvenimą labai sudrumstė, daug kas apvirto aukštyn kojom, arti buvę žmonės nutolo, toliau buvę žmonės priartėjo. Bus matyt, kaip viskas galiausiai susidėlios, dabar aš dar virsme, žinau, tik kad kiti metai bus visiškai kitokie, tiek asmeninio gyvenimo, tiek darbo klausimais. Draugų pastebėjimų nėra, nes esu emigrantė ir čia draugų neturiu, keli žmonės ėmė mane labiau mėgti, gerbti ir domėtis, o tai darę iki to – priešingai, liovėsi tai darę. Kaip bebūtų, svarbiausia, jog mano viduj viskas dėliojasi į stalčius.
Dobilas, 29 m.
Atrasti ir tiksliai įvardinti tikslai, nuoseklus jų siekimo planas, padidėjęs pasitikejimas savimi, pakili nuotaika, draugai pastebėjo, kad esu kalbesnė, labiau išklausanti, patarianti, stengiuosi daugiau kur dalyvauti.
Lūšiukas, 22 m.
Kitų pastebėjimai: Pasikeitė suvokimas apie pinigus į gerąją pusę. Atsirado įprotis sėdėti prie kompo. Greitai pasiduodu. Seniau atsiradus problemai – iš karto pabėgdavau, dabar tik grasinu, bet jau pakalbu ir sprendžiam. Kitaip vertinu situacijas, per daug susireikšminu, per daug gilinuosi į problemas… Žodžiu, sako, kad neigiamai paveikė programa. 🙁 net pasitikėjimas dingo. Kai aš laimingesnė, kitiems blogai… Sako, kad realiam gyvenime nenaudoju nieko, ką ten mokiausi.
Puma, 30 m.
Platesnis mąstymas, daugiau dėmesio skiriu saviugdai, stengiuosi rasti daugiau laiko sau, randu kitų saviugdos įrankių, kurie nėra susiję su programa, vidiniam asmenybės augimui.
Lūšiukas
Pati jaučiuosiu stipresnė lyginant tu praėjusiu etapu. Supratau, kad žmonės, pripratę prie vienodo elgesio, nebesitiki iš žmogaus kažko naujo, manosi juos pažįstantys, todėl nustoja domėtis. O kodėl negalima netikėtai imti ir nustebinti? Padaryti, ko niekada nedarei, kalbėti taip, kaip niekad nereiškei savo minčių? Rengtis kardinaliai kitaip. Mąstyti kitaip… Pasikeitimai ir siekimas tikslo – mūsų vidinio varikliuko kuras.
Draugė paklausė, kas po Lūšies programos pasikeitė gyvenime.. Pasakiau, kad daug ką išvydau kitokioj šviesoj ir netgi tai, kas tupėjo šešėlyje.. Pripažinau savo baimes.
Saulele_2000, 32 m.
Gyvenimo tikslo ar svajonių darbo neradau (o norėčiau..:)), bet yra daugiau tvarkos namuose, daugiau žinių, daugiau supratimo apie žmones ir save, daugiau laisvės kalbėti, daugiau noro kalbėti, daugiau minčių, kuriomis norisi pasidalinti, daugiau meilės žmonėms, daugiau šilumos, daugiau drąsos.
Atrodo, kad didesniems pokyčiams padėtų ne tik internetinio forumo / email bendravimo tipas, bet ir realūs susitikimai su lūšimi ir lūšiukais programos metu.
Lūšiukas
Draugų ir šeimos pastebėjimai,daugiau meilės sau, konstruktyvesnis darbas, nepanikavimas, laiko planavimas, mažesnis savęs teisinimas.
Giluma, 17 m.
Pastebėjo ne draugai, bet mažiau pažįstami bendraklasiai. Padidėjo darbo produktyvumas, santykiai tikrai pagerėjo, gyvenimo tikslas buvo rastas anksčiau, bet dabar aiškesnis ir jau žinau, kaip jo siekti. Reiks labai labai daug dirbti.
Žinau, ką daryti ir kur toliau judėti. Tai svarbiausia. teigiama energija aplinkui, va bandau dar bendraujant daugiau paliesti, bet nesu labai didelė kinestetikė, ir kartais atrodo, kad kitam žmogui nemalonu, todėl liečiu mažai.
Baltasis Tigras, 27 m.
Aplinkiniai pastebėjo,kad esu drąsesnis, lengviau sutariu su žmonėmis, pasidarė paprasčiau bendrauti.
Išsikeliu sau po tikslelį kasdien ir jį įvykdau.
Esu ramesnis, galvoje tikrai mažiau nerimastingų minčių, o jei ir pasirodo kokia, tai požiūris į jas visiškai kitoks, tas pats ir su situacijomis, į viską reaguoju kažkaip ramiau.
Šarka, 45 m.
Pamilau save iš naujo! Su visais savo trūkumais ir privalumais, aš jaučiuosi vienintelė ir nepakartojama. Anksčiau jaučiausi lyg plaukiu pasroviui per savo gyvenimą, aplinkybių genama. O po programos pirmą kartą pajutau, kad savo gyvenimo laivą vairuoju aš pati. Išsikėliau sau tikslus ir kryptingai, mažais žingsneliais einu jų link.
Smėlio kopa, 30 m.
Tiesą sakant, nežinau ar tai susiję (t.y. aš manau, kad susiję, bet gal ne visiems taip pasirodys), bet pradėjus programą, tiesiog pradėjo plūsti visokia nauja informacija ir iš pašalies – kaip būti pozityvesnei, labiau džiaugtis savimi, ir iš tiesų džiaugtis, o ne vaidinti, kad džiaugiesi. Informacija, tai turiu omeny – blogus, naujus followinamus žmones facebooke, kursus, žinias, idėjas ateičiai.
Sunku įvardinti labai konkrečius pokyčius. Esminis pokytis yra, kad viskas mane dabar kur kas labiau džiugina – darbas, draugai, šeima. Jaučiu, kaip savo džiugesiu galiu užkrėsti ir kitus žmones ir jaučiu labai didelį impulsą augti ir toliau tobulėti.
Pradėjau labai intensyviai mąstyti apie pokyčius gyvenime (keisti karjeros kryptį, galbūt net į kitą sritį) ir tikiuosi (tikiu), iš šių minčių, ketinimų ir veiksmų kažkas išaugs. Truputį apie tai pamąstydavau ir anksčiau – bet vidinis kritikas greit mane nutildydavo.
Labai ačiū. Aš net negaliu lyginti to žmogaus, kuris pradėjo Lūšies programą ir kuris rašo šias eilutes. Aš žengiau didelį pirmąjį žingsnį, galbūt netgi ne vieną. Ir tikiuosi (kažkodėl tikiu) šis efektas išliks (aš jį palaikysiu).
Sėkmės ir užsidegimo visame kame.
Lūšiukas, 52 m.
Geresni santykiai, tai tikrai TAIP. Be baimės leidžiu sau save labiau priimti, mylėti. Neskubėjimas (didesnis planingumas). Išskyrimas svarbesnių ir mažiau svarbių dalykų.
Liepsnelė, 36 m.
Pagerėjo darbo efektyvumas, padarau daugiau per trumpesnį laiką. Santykiai tapo nuoširdesni, atviresni, juose daugiau energijos, šilumos, mažiau priekaištų ir nepasitenkinimo, daugiau pozityvumo. Išsigryninau gyvenimo tikslus, pajaučiau aiškų vektorių – kur link judėti, žinau, kaip to pasiekti. Pagerėjo sveikata. Kai kurie draugai džiaugiasi mano pokyčiais, kiti – atsitraukia. Manau, taip išsigrynina santykiai, interesai, bendrakeleiviai. Drąsiau elgiuosi nepažįstamoje aplinkoje, lengviau užmezgu ir palaikau ryšius. Su didesniu malonumu dalinuosi savo patirtimi ir žiniomis, jaučiu, kad tai yra prasminga ir skleidžia šviesą.
Mėlyna ramunė, 26 m.
Vidinė harmonija su savimi ir aplinka – jaučiuosi lengva kaip niekad. Atnaujinau santykius su žmonėmis, su kuriais tie bendravimo saitai buvo nutrūkę. Taip pat pasikeitė ir mano bendravimo pobūdis – bendrauju laisviau, lengviau. Aplinkiniai pastebi, jog dažniau šypsausi, juokauju dažniau, ir tarsi švyčiu iš vidaus.
Pagaliau atlieku dalykus, kuriuos senai norėjau – anksčiau vis trūkdavo laiko ir nežinodavau, kaip gi jo atrasti 🙂
Gazele, 27 m.
Stipriosios Lūšies metu nepastebimai nustojau rašyti planuojamus dienos darbus ir man tai patinka. Netikėtai perėjau nuo planavimo prie darymo ir tai mane džiugina. Įvyko lūžis dėl darbo, kasdien ieškau galimybių prie jo priartėti.
Raldone, 59 m.
Aš stengiuosi. Aš keičiuosi. Švelniai ir su meile. Esu atidi savo mintims. Stebiu, ką kuriu. Tai teikia man jėgų ir įkvėpimo. Mokausi mylėti save ir klausytis savo širdies, džiaugtis savimi, jausti sau ir kitiems gilią atjautą, džiaugtis gyvenimu ir jo ramybe, atleisti ir paleisti aplinkos kontroliavimą, priimti save ir savo gyvenimą. Aš supratau, kad nieko ieškoti nereikia, nes viskas, ko aš ieškau yra čia mano viduje. Ramybė yra čia, džiaugsmas yra čia, laimė yra čia. Ir aš esu čia. Galvojau, kad galiu su savimi ir savo problemomis susitvarkyti pati, mano „ego“ jautė tik įtampą ir taip praradau savo energiją. Energija išsibarstė, o aš tapau nebe ta, kuri ką nors gero galėtų duoti kitiems. Supratau, kad jokios žinios negali padėti, jei jos iš proto nepereina į širdį, tai yra jei nepasiekia sąmoningumo lygio. O sąmoningumas ateina tada, kai gali sau atsakyti, kad tau to reikia ir kodėl reikia. Aš pasitikiu Visatos, Gyvenimo, Dievo jėga, kuri mane veda. Į pasaulį atėjome tam, kad bet kokioje situacijoje kurtume ir atiduotume meilę. Gyvenimas yra galingas mokytojas. Norint išmokti visas jo pamokas, reikia turėti tinkamą požiūrį į jį arba viskas bus labai painu. Norint turėti tinkamą požiūrį užtenka vieno sprendimo. Tu privalai sau nuoširdžiai atvirai atsakyti į klausimus: Tu nori būti laimingas ar tu nori būti nelaimingas? Padarius vienintelį sprendimą, tavo gyvenimo kelionė tampa visiškai aiški. Taip pat ir su laime. Jeigu tikrai nori būti laimingas, tai pasakyk tai be jokių sąlygų. Laimė yra vidinė būsena, kuri yra mano kontrolėje. Mes esame žemėje ne tam, kad kentėtume. Gali būti laimingas, nes esi gyvas. Gali būti laimingas, nes turi draugų. Gali būti laimingas dėl visko kas vyksta tavo gyvenime. Jeigu išmoksiu taip gyventi, mano širdis taps vis laisvesnė nuo savo blogų nuotaikų. Žinau tikrai taip bus, nes esu tvirtai pasiryžusi būti laiminga nepaisant nieko. Kiekvieną kartą, kai dalelė manęs taps nelaiminga – aš dirbsiu su tuo. Naudosiu viską, kas padeda. Stipriau pasitikėsiu savo vidiniu balsu ir tas pasitikėjimas leis gauti aiškesnius atsakymus. Labai vertinu galimybes rinktis ir skirti laiko sau. Džiaugiuosi savo naujais pojūčiais, pokyčiais, suvokimais ir tobulėjimu. Pagerėjo miegas, sumažėjo nuotaikų kaita, tapau aktyvesnė, energingesnė, produktyvesnis darbas, geresni santykiai darbe ir šeimoje. Esu ramesnė, harmoningesnė, daugiau mylinti save ir kitus. Nebekovoju, o atsipalaiduoju ir tikiu ir pasitikiu Dievu, nes žinau viskas bus gerai. Viską priimu su meile, nuoširdžiai dėkodama ir linkėdama visiems laimės.
Lūšiukas, 45 m.
Draugai sako, kad tapau ramesnė, dar daugiau išklausau, nuraminu. Šeimoje reiklesnė, bet teisingesnė, nutyliu, kur reikia, todėl geresni santykiai. Daugiau laiko skiriu sau, visiems, reikia prie to priprasti. Pasitvirtino mano spėliojimai apie mano gyvenimo veiklas, dabar turiu dar užtikrinčiau jų siekti. Sugrįžo noras gyventi, o nelaukti kol pasibaigs diena ir ateis kita.
Vandenis, 27 m.
Atrasta ir puoselėjama ramybė, harmonija. Tikrai įvesta į gyvenimą disciplina ir režimas, geras miegas, sportas, mityba, poilsis. Gal kiek darbinėj aplinkoj ne viską pasiekiau, bet manau, tik dėl to, kad tai yra kūryba ir labai plačios erdvės atsiskleisti, čia dar aš ieškau savęs ir savo kelio, todėl viskas prieš akis. Daugybę mažų dalykų veikia, ir tam reikia laiko viską apčiuopti suvokti. Iškart po programos atostogų metu pajutau ir kiti žmonės matė tą mano nuolatinį žengimą pirmyn, drąsą, ir kas man labiausiai patinka laisvę be jokių kliūčių, kaip tikras Vandenis, išsiliejęs į begalybes 🙂
Saulėkaita, 26 m.
* Ir toliau vis kаžką rašinėju. Išrašau jausmus, mintis, pastebėjimus, nuoskaudas, džiaugsmus.. Netgi rašau savo gyvenimo knygą – ką planavau daryti jau daug metų, bet vis nepradėdavau;
* Tapau žymiai atviresnė. Nebijau šnekėti apie tai, kas skauda, netgi leidžiu sau apsiverkti draugų akivaizdoje;
* Stengiuosi susigyventi su visomis emocijomis ir nelaikyti jų savyje – vis dažniau jas parodau;
* Aplinkiniai pastebi, kad esu „kažkokia kitokia”, kad ir šiandien vienas draugas bent tris kartus paminėjo, kad ” Tu tikrai pasikeitei” 🙂 ;
* Nustojau svajoti apie „kalnų nuvertimą” ir vis dažniau darau mažus darbelius, kurie pagerina mano gyvenimą Dabar;
* Pakeičiau aprangos stilių, šukuoseną, dažniau puošiuosi, pradėjau nešioti sukneles ir sijonus, jaučiuosi moteriškesnė;
* Susilaukiu daugiau vyrų dėmesio 😉 ;
* Dažniau rodau savo šiltus jausmus, meilę;
* Dažniau atsipalaiduoju, nejaučiu poreikio gelbėti visą pasaulį, net pradėjau mokytis medituoti;
* Pamėgau savo studijas;
* Panašu, kad įsimylėjau…ir jaučiuosi verta! 😉
Zibute74, 39 m.
Šypsena, nuoširdumas, atsipalaidavimas, ramybė. Pokyčiai manyje įvyko po ilgalaikės akistatos su savimi, norų, prioritetų išgryninimo, svajonių ir tikslų vizualo bei veiksmų plano. Tikiu savimi, pasitikiu savimi ir be galo džiaugiuosi pokyčiais, kaip jaučiuosi ir kur link einu.
Lūšiukas, 51 m.
Dabar mane lydi džiaugsmas, gera nuotaika. Kai pajaučiu blogesnes emocijas, tuoj stabteliu išsiaiškinti. Pagerėjo santykiai šeimoje, nors jau buvome ant skyrybų slenksčio. Abu padarėme nuolaidų, daug metų kartu, daug išgyventa, nutarėm daugiau dėmesio skirti vienas kitam.
Paskutiniu metu, dažniau girdžiu komplimentų iš draugių darbe, iš klientų, kad esu linksma, kad gražiai atrodau.
Daugiau laiko randu sau, daugiau nuveikiu darbe, darau planelius rytojaus dienai.
Nemažai laiko skyriau programai, yra atidėtų darbų, kartu su metų pradžia kibsiu darbuotis.
Lūšiukas
Šiuo metu daug ką darau spontaniškai, daug negalvodamas ir tai duoda apčiuopiamos naudos. Dar programos metu priėmiau kai kuriuos sprendimus, kurių įvykdymas prasideda tik dabar. Žinoma po paties sprendimo priėmimo vėliau buvo minčių jog tai bloga mintis, tačiau neatsisakiau savo spontaniškų planų ir jie man net po mėnesio duoda daug naudos.
Banga32, 32 m.
– Geresnė ir stabilesnė emocinė būsena.
– Atėjo natūralus noras gyventi Čia ir Dabar ir man puikiai sekasi.
– Atradau dėkingumo galią-per dieną pastebiu daugybę dalykų už ką galiu būti dėkinga.
– Pakeičiau požiūrį į aplinkinius-nebenoriu jų pakeisti.
– Atradau dar daugiau savo stipriųjų pusių.
– Pagerėjo santykiai su aplinkiniais.
– Išsiugdžiau dar stipresnę discipliną ir laiko planavimą.
– Išmokau prakalbinti savąjį AŠ.
– Išsivaliau protą nuo destruktyvių minčių.
– Besąlygiškai save priimu ir myliu.
Medetka, 27 m.
Išmokau reaguoti ir elgtis stresinėse situacijose, labiau pasitikiu savimi, tad norisi daugiau bendrauti. Jei kažkas nepatinka, tyliai nebesikankinu, o bandau keisti esamą situaciją. Aktyviau siekiu tikslo, nes supratau, kad sėdint sudėjus rankas, teigiami pokyčiai neįvyks. Ir šiaip, mintys išsivalė nuo juodulių, pradėjau į viską žvelgti optimistiškiau ir su meile 🙂 Tačiau, kadangi tobulėti dar yra kur, taigi dabar atrodo, kaip magnetas traukiu tuos pokyčius prie savęs.
Lūšiukas
Darau daugiau to, ką noriu daryti. Jaučiu, kad artėju prie supratimo, kas tai yra mano gyvenimo tikslas.
Pokyčių trūksta. Matyt reikalingi pokyčiai yra dar per dideli man. Bet aš nenustojau augti ir po programos.
Ačiū visiems buvusiems kartu Stipriojoje Lūšyje!
