Visi turime mamas. Kitos – jau esame mamos. Kiek jaučiamės laisvi su savo mama? Kiek laisvės duodame savo vaikams? Kur yra aukso viduriukas tarp laisvės ir disciplinos, tarp autoritetingos įtakos ir psichologinio manipuliavimo?
„Būk patenkintas tuo, ką turi, mėgaukis. Tą akimirką, kai suvoki, kad tau nieko netrūksta, tau ima priklausyti visas pasaulis.“ (Lao Tzu) Daugybę metų buvau daiktų kaupikas. Įsikabindavau į juos kaip
Susitvarkyti namus ar darbo vietą kartais gali atrodyti kaip neįveikiama užduotis, tačiau gali tapti ir ramia meditacija, proga mokytis būti sąmoningam čia ir dabar. Tvarkymasis gali tapti tavo zazen (sėdėjimo
Šį straipsnį parašė Sakalas Stebintis, Pasitikinčios savimi Lūšies V dalyvis. Dzenbudizmo išmintį skelbiančiose knygose dažnai galima pastebėti vienokia ar kitokia forma išreikštą mintį, kad skausmas kyla iš prisirišimo. Ne taip jau seniai teko
Guliu šiandien savo dobiliukuose ir jaučiuosi kaip koks budistų vienuolis, kuris su taikia šypsen astebi plaukiantį pasaulį, susilieja su juo, pats pavirsta į dobiliuką, plukę, rūgštynę, braškę, bitę, katiną….
Mylėti lietų ir slėptis po skėčiu – šventvagystė. Reikia leisti jam prasiskverbti iki pat kelnaičių, tiesiogine to žodžio prasme, pajusti jį ant savęs ir savyje, atsigerti, leisti nuriedėti nuo blakstienų,
Taip, kartais šis jausmas išsenka. Kaip ir bet kas išsenka netausojamas, nesaugomas, nepuoselėjamas… Jausmas niekada nebūna pats savaime. Jis niekada neapibrėžiamas iš vakaro, jog tęsis dar dvi dienas ar tris
Daugelis priklausomybių yra nesunkiai atpažįstamos ir įvardijamos: priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų, interneto ar netgi maisto. Daugiau ar mažiau visi esame nuo ko nors priklausomi. Kartais – labai stipriai
Kančia yra tokia nepriimtina mūsų prigimčiai, kad mes ją visada suvokiame kaip prievartą. Dar viena jos privilegija – niekada neprivalo duoti pasiaiškinimų ir laikytis logikos. Mūsų pasipriešinimas skausmui yra dar
