Yra viena gausi kančios versmė, apie kurią dažnai net nepagalvojame, bet ji sunkiai sužaloja mūsų vidinę sveikatą: tai neigiami jausmai, kuriems leidžiame tarpti savo viduje, o jie neišvengiamai, nes tokia yra jų prigimtis, skatina blogai elgtis ir daryti kam nors bloga. Žinoma, pirmiausia mums patiems.
Pati beprasmiškiausia kančia yra ta, kurią mes patys sau parūpiname.
Pati beprasmiškiausia kančia yra ta, kurią mes patys sau parūpiname. Ir visi gerai žinome, kad būdai, kaip sužaloti save, kuriuos sugalvoja žmonės, gerokai pralenkia bet kokias fantazijas.
Pamąstykime, pavyzdžiui, apie kančią, kuri kyla iš tokių jausmų kaip godumas, visų nuodų šaltinis, pavydas, egoizmas, puikybė, įtarus užgaulumas, perdėtas prisirišimas prie savo įvaizdžio, dažnai per daug idealizuoto, noras pirmauti, troškimas valdyti, keršto ar atpildo siekimas…
Giuseppe Colombero. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi.
Paruošė Aurelija K. ir Janina D.
