Įsivaizduokite savo gyvenimą kaip tamsią girią, kurioje jūs pasiklydot. Kaipgi jums surasti kelią? Galbūt norėtumėte, kad girios ten nebūtų, bet ji yra. Galbūt jūs norėtumėte, kad kažkas stebuklingai įsikištų, bet taip nenutiks. Ne, kelią surasti turite pats. Ten, kur dabar ir esate, turite įžvelgti šviesą šešėliuose, apsispręsti, kur gali būti takelis ir sekti juo. Akyliau įsižiūrėjęs į medžius pastebėsite, kad aplinkui – ne medžiai, o žmonės. Kiekvienas iš medžių turi veidą, ir kiekviename veide yra šviesa.
Argi tai ne tiesa? Argi nesame pasiklydę žmonių girioje? Galbūt žmonės, kurie labiausiai galėtų mums padėti, yra tie, kuriuos mes labiausiai niekiname arba ignoruojame, nes nematome juose šviesos. Įsivaizduokite, kad skęstate ir vandenyje aplink jus yra tie patys žmonės. Argi nesišauktumėte jų? Juk tuomet visiškai nerūpėtų, ką turime bendra.
Giria, kurioje esame pasiklydę, yra santykių giria – arba, dar tiksliau tarus, santykių stoka. Galbūt mes galvojame, kad mūsų problemų esmė yra finansai, darbas, sveikata ar dar kas nors, tačiau tikroji mūsų problema yra žmonės. Problemoms spręsti negalime pasiūlyti abstrakčių filosofinių idėjų. Kiekvienos problemos atsakymas yra asmuo. Daugelis iš mūsų bandome spręsti savo problemas, neatsižvelgdami į santykius. Mes nenustygstamai ieškome dietos, kuri mums padėtų, darbo, kuris mus patenkintų, būdo, kaip atsikratyti nemigos, saugios ir laimingos vietos gyventi. Žinoma, mes pripažinsime, kad turime problemų su žmonėmis, tačiau mes iki galo nesuprantame, kaip jas išspręsti. Ieškodami atsakymų savyje, o ne gydydami realius santykius, mes taip ir nepasiekiame realios taikos.
Mike Mason. Žmonių akivaizdoje.
Paruošė Janina ir Valdona J. Ž.
