Vienišumas pavojingesnis už rūkymą. Turbūt nenustebinsiu jūsų sakydamas, kad mūsų elgesys su socialine aplinka turi lemiamas pasekmes sveikatai. Tačiau dar visai neseniai pirmiesiems socialinės sveikatos tyrėjams teko iš visų jėgų stengtis, kad gydytojai pripažintų, jog vien fizinių tyrimų nepakanka norint sužinoti, kodėl žmogaus sveikata yra gera ar bloga. Būtina atsižvelgti ir į kultūrą, kuriai jis priklauso, jo draugus, šeimą ir miestą, kuriame gyvena. Pasaulis, kuriame gyvenate, stipriai veikia tai, kas esate ir kaip jaučiatės.
Šiandien žinome, kad:
– Nuo kitų atsiskiriantiems žmonėms gresia 2-3 kartus didesnė rizika mirti jauniems, nesvarbu, ar jie rūko ir sportuoja.
– Izoliuoti žmonės dažniau miršta nuo vėžio negu tie, kuriuos sieja stiprūs saitai su kitais žmonėmis.
– Nėščios moterys, kurioms trūksta socialinio palaikymo, tris kartus dažniau patiria komplikacijas negu tos, kurios palaikomos tinkamai.
– Mirtingumas tarp našlių aukštesnis negu tarp kitų to paties amžiaus vyrų. Tai ypač pasakytina apie 24-34 metų našlius – jų mirtingumas yra 8-12 kartų didesnis negu vedusių to paties amžiaus vyrų.
– Infarktus dažniau patiria skyrybas ar kitokius išsiskyrimus išgyvenę žmonės.
– Socialinės ir psichinės problemos yra svarbesnė stenokardijos priežastis negu rūkymas. Stenokardija tris kartus dažniau ištinka vyrus, turinčius didelių bėdų šeimoje, negu tuos, kurių šeiminės problemos yra „įprastos“.
Vienišumas pavojingas tada, kai žmogus jaučiasi atskirtas nuo kitų ir neturi į ką atsiremti.
– Jausmas, kad neturite žmogaus, su kuriuo galėtumėte pasidalyti asmeniniais išgyvenimais ir palaikyti artimą ryšį, dvigubai padidina riziką susirgti ir mirti. Socialinė izoliacija mirštamumui turi tokią pat (o gal net didesnę) įtaką kaip rūkymas, aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir judėjimo trūkumas.
– Šeimos narių palaikymas teigiamai veikia reabilitaciją, nesvarbu ligos pobūdis.
– Socialiai integruoti asmenys – turintys partnerį, darnią šeimą ar gerų draugų – greičiau atsigauna po ligų ir ilgiau gyvena.
Ypatingos proto galios – smagu ir praktiška, bet tikrąją savo prasmę jos įgyja, kai sąveikaujate su kitais žmonėmis.
Žinoma, vienišumas ar izoliacija nėra tas pat kaip buvimas su savimi. Vienišumas niekaip nesusijęs su tuo, kiek laiko praleidžiame vieni ir kiek socialinių kontaktų turime per dieną. Nemažai žmonių, kurie gyvena vieni ir neturi daug draugų, yra patenkinti ir sveiki. Tačiau jie nelaiko savęs vienišais ir vertina turimus ryšius. Vienišumas pavojingas tada, kai žmogus jaučiasi atskirtas nuo kitų ir neturi į ką atsiremti. Svarbu ne susitikimų skaičius, o jų kokybė: ar jie šilti, ar santūrūs; ar teikiantys palaikymą, ar kupini negatyvumo. Net didelio miesto centre, kur visada pilna kitų žmonių, gyvenantys žmonės gali jaustis siaubingai vieniši. O kartais mes, miestiečiai, patys siekiame didesnio atstumo, negu naudinga sveikatai.
Tam, kad jaustumėtės patenkinti (ką jau kalbėti apie laimę) ir protingi, jums reikia draugystės, giminystės, santykių ir intymių ryšių. Ypatingos proto galios – smagu ir praktiška, bet tikrąją savo prasmę jos įgyja, kai sąveikaujate su kitais žmonėmis.
Henrik Fexeus. Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas.
Paruošė Aurelija K. ir Janina D.
Norint būti laimingu reikia atpažinti save kitame (kituose). Mūsų pėdų įspaudo gyvenime gylis priklauso ne nuo mūsų svorio, bet meilės šalia esančiam.