Šį rytą turėjau padaryti milžinišką krūvą darbų, tad vos atsikėlęs ir ėmęs apie juos visus galvoti jaučiau, kaip imu nerimauti.
Užuot pradėjęs judėti, stebėjau savo nerimą. Tai įdomus kylančios panikos jausmas, adrenalino antplūdis iš krūtinės į visą kūną. Mano protas įsibėgėjo, o širdis greitai plakė.
Kartais man taip nutinka – žinau, kiek daug turiu padaryti, ir pradedu nerimauti. Išmokau su tuo susidoroti taip: nors ir nerimas kyla, tikiu, kad man viskas bus gerai. Tas tikėjimas padeda šį nerimą greičiau pašalinti.
Taigi, ką daryti, kai užplūsta emocijos, o turite įveikti milžinišką krūvą darbų?
Siūlau jums savo būdus, galbūt jie ir jums padės.
1. Pasitikėkite akimirka. Nerimas dažniausiai yra tiesiog normali baimė (ar keletas baimių) dėl ateities. Nors iš tikrųjų tai yra nepasitikėjimas ateitimi. Mes tiesiog netikime, kad viskas vyks sklandžiai. Ir dar ką atradau eksperimentuodamas – nerimas yra ir nepasitikėjimas dabartimi. Jei dabartis nėra pakankamai gera arba mes dabar nesame pakankamai geri, tai ateityje laukia žlugimas. Bet iš tiesų supratau, kad nieko tikrai blogo man negali nutikti, jei dabartyje elgsiuosi vadovaudamasis savo principais. Taigi, aš pasitikiu esamu momentu ir tikiu, kad viskas pavyks. Pabandykite taip: pažiūrėkite į dabarties momentą, kuriame esate. Apsidairykite aplinkui, pažvelkite į savo vidų. Iš principo šiuo momentu viskas gerai, nes jei būtų priešingai, jūs greičiausiai būtumėte vežamas greitosios pagalbos automobilyje, o ne skaitytumėte šį įrašą. Jei šiuo momentu viskas gerai, tikėtina, kad kitu momentu taip pat viskas bus gerai. Ir dar kitu taip pat. Mes linkę kurti baisius ateities vaizdus, nors realiai taip nenutinka.
2. Keletą minučių pamedituokite. Nors ir ironiška, turint daug darbų skubėti pradėti dirbti nebūtinai yra geriausia strategija. Atradau, kad keletas meditacijos minučių tikrai padeda sugrįžti į esamą momentą, kuris paaiškėja esąs puikus. Užuot visą laiką žvelgęs į ateitį, galiu pasitikrinti, o koks yra dabarties momentas, koks esu aš, koks mano kvėpavimas. Ir tai padeda man nurimti. Tiesiog pasėdėkite ramiai 3 minutes ir atkreipkite dėmesį į kvėpavimą, į savo kūną, į garsus aplinkui. Grįžkite prie šių dabarties dalykų kas kartą, kai tik jūsų protas pradeda klaidžioti.
3. Susidarykite trumpą sąrašą. Daug darbų gali atrodyti neįveikiami. Bet iš tiesų negaliu daryti visko iš karto. Aš net negaliu daryti dviejų užduočių tuo pačiu metu. Galiu susikoncentruoti tik į vieną užduotį vienu metu (tiesa, galiu neefektyviai šokinėti tarp 2 ar daugiau užduočių). Taigi, turiu susikoncentruoti ties pačia svarbiausia užduotimi. Geriausias būdas tai daryti – susikurti trumpą sąrašą svarbiausių darbų, kuriuos turiu atlikti. Kas turės didžiausią poveikį šiandien? Ne šiaip vidutiniškai svarbūs laiškai, o užduotys, kurios labiausiai veikia mano gyvenimą ir karjerą. Paprastai tai būna maždaug 3 dalykai per dieną, bet užsirašykite 5, jei negalite apsiriboti trimis. Būtent į šį sąrašą orientuojuosi pirmiausia. Vėliau galiu atlikti ir mažesnius darbus.
4. Viena užduotis. Man efektyviausiai sekasi dirbti tada, kai išsirenku vieną svarbią užduotį ir tikrai į ją įsigilinu. Nuolat šokinėdamas tarp keleto užduočių paprastai nuveikiu nedaug. Taip svarbiausios užduotys būna nustumiamos į šoną, nes joms reikia daugiau dėmesio nei gebu skirti blaškydamasis. O nuolat šokinėti tarp užduočių atrodo produktyvu, net jei tai reiškia, kad atliekate tik smulkias užduotis vietoj didesnių. Taigi, geriau koncentruojuosi ties viena svarbia užduotimi ir skiriu jai visą savo dėmesį. Kartais kiti dalykai mano dėmesį nukreipia ir tai normalu, kai neįmanoma jų išvengti. Juk negalite kontroliuoti kiekvienos akimirkos (ar apskritai jokios akimirkos). Tačiau kiek tik galiu, susikaupiu į vieną užduotį, neleisdamas sau nuolat blaškytis.
5. Nusistatykite prioritetus. Prieš pradėdamas dirbti su nauja viena užduotimi, sustoju ir paklausiu savęs, ar tai tikrai pati svarbiausia užduotis, kurią galiu padaryti dabar? Tada dar paklausiu, kokie mano ketinimai dėl šios užduoties? Kitaip sakant, kodėl ją darau? Ką tikiuosi tuo pasiekti? Kas mane motyvuoja? Klausimai padeda man suprasti KODĖL ir palaiko motyvaciją sunkiu laiku. Dažnai atsakymas į KODĖL yra kas nors tokio kaip „padėti savo skaitytojams išspręsti problemą“, ką darydamas jaučiuosi gerai. Ir tai kur kas geresnė priežastis nei atsakymas „nes tai yra mano darbų sąraše“ arba „gavau laišką su prašymu tai padaryti“. Greičiausiai užduotį atliksiu bet kuriuo atveju, bet rimtai nusiteikęs esu dėmesingesnis, labiau motyvuotas.
6. Įsivaizduokite, kad tai jau atlikote. Dažnai skubame atsidurti kur nors, pasiekti tikslą. Bet ar klausiame savęs, o kur judame? Ar būsime laimingesni ten atsidūrę? Ar ta vieta geresnė už šitą, kurioje jau esame? Supratau, kad ne, ji niekuo ne geresnė. Ten, kur jau esame, taip pat puiku. Šis momentas yra toks pat geras kaip tas, į kurį skubame. Mes jau atvykome. Taigi, nusišypsau ir mėgaujuosi šia akimirka, kas esamą užduotį paverčia savaime puikia, o ne kažkuo esminiu einant link kažko dar geresnio.
7. Neturėkite išankstinių nuostatų. Skubėdami atlikti daug užduočių ir peržiūrėdami sąrašą, kaupiame tai savo galvoje. Visi šie galvoje besisukantys dalykai kainuoja mums daug energijos, švaistomos stresui ir mintims valdyti. Taigi, paleisdami buvusias ir būsimas užduotis bei susikoncentruodami ties esama užduotimi, jausimės mažiau susinervinę ir apsunkę. Skaityti daugiau.
8. Atsikratykite visiškai tuščio darbų sąrašo ar tuščios pašto dėžutės minties. Tai mane nuolat erzina. Bandyti baigti visas užduočių sąrašo užduotis. Bandyti ištuštinti elektroninio pašto dėžutę. Tai beverčiai tikslai. Pašto dėžutėje visada yra subjektyvus skaičius elektroninių laiškų ir sutartinis skaičius užduočių jūsų sąraše. Koks skirtumas, ar baigsite dieną su nuliu ar su trimis laiškais elektroninio pašto dėžutėje? Jūsų gyvenimo tai nepakeis. Paleisdami šiuos abstrakčius, niekaip jums nepadedančius tikslus, sumažinate stresą. Taigi, aš praktikuoju paleidimą, palikdamas keletą laiškų el. pašto dėžutėje ar keletą užduočių rytojui.
Visus šiuos dalykus bandau pritaikyti praktikoje. Nebūtinai visada darau tai teisingai, dažnai susipainioju. Tačiau mano diena būna kur kas geresnė, kai šiuos būdus prisimenu. Tada esu dėmesingesnis, o streso akivaizdžiai sumažėja.
Autorius: Leo Babauta, Zen Productivity
Vertė Aušra Aleknavičiūtė, redagavo Justina K. T., paruošė Janina D. Iliustracijos naudojamos su CC0 licencija.
