Nuginkluojanti vaiko šypsena. Žiburiuojančios artimo žmogaus akys. Draugo rankos šiluma delne. Gaivaus vasaros vėjo gūsis, kedenantis plaukus. Gelsvas rudens lapas, nusileidęs ant kaštonų patalo. Snaigė, tirpstanti delne. Jaukus židinyje plevenančios ugnies spragsėjimas, kai už lango siaučia pūga. Pirmosios pavasario žibutės trapumas. Lietus, prausiantis nuoskaudas. Pėdų pėdsakai paplūdimyje. Saulės nurausvintas saulėtekio dangus. Jūros ošimas išgryninantis mintis. Galėčiau vardinti ir vardinti. Kaip ir kiekvienas iš jūsų. Bet visa tai – tik akimirkos mūsų gyvenime. Trapios, akimirksniu užgožiamos svarbesnių, rimtesnių, skaudesnių, skubesnių reikalų ir materialių dalykų… Banalu? Galbūt. Bet gaila. Gaila, kad lengviau pasiduodame liūdesiui, skausmui, nuoskaudoms. Nešiojamės tuos akmenukus visą ir taip nelengvą gyvenimą, o kur juos nusinešime? Nežinau, greičiausiai Niekur. Tad ar verta? Gal geriau paieškokim tų gražiųjų mažųjų gyvenimo stebuklų? Juk jie visai čia pat. Gal snaudžia šalia susirangę kaip katinai. Gal tūno kaip pelės po šluota, bet yra. Tikrai yra.
Vis primenu sau jauno draugo, ant kurio kapo jau trečius metus degu žvakelę, ligos patale rašytus žodžius: „Tai, ko iš tikro visad norėjai, tai ne daiktai, socialinis statusas ar kažkas panašaus, tau reikia patirti tą džiaugsmą, kurį patyrei užsiimdamas mėgstama veikla ir kurį nori patirti kiekviename savo žingsnyje, o tam tereikia jį žengti suprantant, kad priklausai tik sau, ir jei nori eiti – eik, jei nori bėgti – bėk, jei nori stebėti, kaip debesys paskęsta horizonte, ar susilieti su medžiu ir pajusti jo lapų šlamėjimą – taip ir padaryk. Gyvenimas vienas, gyvenimas tavo ir nebūtina spausti jį į normos ar mados šablonus… Mylėk save, mylėk gyvenimą!!!“. Primenu tai sau kasdien, tiesiog tam, kad nepamirščiau. Kad vėliau nesigailėčiau. Nes vėliau gali ir nebūti. Yra čia ir dabar. Ši, kiekvienam svarbi akimirka. Tad linkiu stabtelėti. Susimąstyti. Ieškoti. Atrasti. GYVENTI…
Sandra Čiužienė, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė
Paruošė Valdona J. Ž.