Kaip gera po sunkios darbo dienos prigulti ant sofos prieš televizorių ir nieko neveikti… NIEKO!
O jei tai būtų Tavo paskutinė diena šiame pasaulyje? Juk tiek daug draugų, bičiulių, giminaičių esi seniai matęs. Kiek neišsakytų žodžių, jausmų. Kiek darbų, kuriuos atidėlioji rytdienai.
Užsitarnautas poilsis… Ar tai tik nesikartoja diena po dienos? Pagalvok, kaip Tavo gyvenimas pasikeitė į gera per paskutinį mėnesį, metus, 5 metus..? Kokį progresą matai? Nieko naujo, viskas tas pats: pinigų trūkumas, vyras asilas, vaikai neklauso, viršininkas su tavimi nesiskaito… Taip? Vadinasi plauki pasroviui (nors kai kurie išmetę inkarą dreifuoja).
Na, žmogau, ar Tavo gyvenimas nėra vertas daugiau pilnatvės, meilės? Ar Tu save įvertini 600 litų, 1000 litų? Reikia žinoti, nusistatyti savo vertę.
Įsivaizduok, jog ryt Tu jau neprabundi. Po kelių dienų įvyksta Tavo laidotuvės, tuoj bus sakomos prisiminimo kalbos. Ką aplinkiniai, draugai galėtų apie Tave pasakyti? Kaip Tave apibūdintų? O kaip norėtum, jog apie Tave kalbėtų?
Pagalvokit kiekvienas apie tai, nes juk nežinom, kas laukia mūsų ryt… Be abejonės, aš Jums visiems linkiu patirti kuo didžiausią gyvenimo džiaugsmą.
Nusišypsok keliems žmonėms – atgal Tau šypsosis žymiai daugiau. Daryk gerus darbus – atgal sugrįš 100 kartų daugiau per kitus dalykus. Sakyk žmonėms komplimentus – kiekvieną yra dėl ko pagirti. Ir valytojos, kurios puikiai išvalo tualetą, ir troleibuso vairuotojas, suprantantis, jog veža ne bulves; ir žmona, gaminanti skanią vakarienę…Visi kažką darome gerai, visi turime girdėti komplimentus (pelnytai) – žmonės to nusipelnė.
Ach, juk komplimentas – smulkmena… Smulkmena, bet labai maloni smulkmena. Juk liežuvis nenukris, o žmogus tikrai pasijaus svarbus. Pasistenkit visą dieną (geriau kelias dienas) savo aplinkiniams, kad ir nepažįstamiems, sakyti komplimentus. Stebėkite žmonių reakcijas!
Giriami žmonės turi būti šiandien, o ne rytoj, kitą savaitę, po mėnesio, po metų… Po mirties.
Kiekvieną dieną apgalvokit tos dienos atliktus darbus, tuomet save įsivertinkit. Gyvenkit taip, jog nei viena diena neprabėgtų veltui!!!
Galų gale, turit(-ėsit) vaikų, anūkų. Kurkite jiems gyvenimą: savo pavyzdžiu, savo auklėjimu, mokydami juos gyvenimo pamokų… Pratinkit dirbti, patiems kabintis į gyvenimą, siekti tikslų, o ne išmetus inkarą laukti kažko stebuklingo gyvenimo vandenyne. Tik nesupraskit klaidingai – dirbti, dirbti, dirbti. Ne! Gaila, bet yra taip, kad daugiausiai dirbantys žmonės uždirba labai mažą dalį planetos pinigų. Ar Bilas Geitsas, Donaldas Trampas labai daug dirba, kad turi tokius turtus?
Mokykit vaikus, artimuosius gyvenimiškos patirties, kur protingiau investuoti savo laiką, kad paskui galėtum gyventi, o ne egzistuoti… Kad nebūtų gyvenime rutinos, kuri griauna santykius, šeimas.
Kiti pasakys: „Reikia gyventi šiandiena.“ Teisingai, tačiau reikia ir pagalvoti apie rytojų.
Tad iš tikrųjų pasistenkit šią dieną nugyventi taip, lyg ji būtų paskutinė. Vieni ir toliau drybsos prie televizoriaus ir skųsis… „Po manęs nors ir tvanas.“ Galiu pasakyti tik tiek – visi turim teisę rinktis, kaip gyventi, ką turėti, būti laimingiems ar visados niurzgantiems.
Kad ir ką bepasirinktumėt, visiems linkiu meilės, laimės, sveikatos ir turtų! (Turtų???) Taip, turtų. Pinigai žmogaus nesugadina, tik parodo, koks jis iš tiesų yra.
Rasa Stasiukynaitė, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė
Paruošė Valdona J. Ž.
