Viskas priklauso nuo tavęs paties. (…) Svarbiausia – įsiklausyti į savo vidų. Kas aš esu? Štai pamatinis ir esminis klausimas. Svarbiausia bendrauti. Nepalikti žmogaus vieno. Šiluma, atjauta, atvirumas ir gailestingumas ištirpdo visus ledus. Ir svarbiausia apie tai nekalbėti, bet DARYTI, įkūnyti visa tai savo darbais ir poelgiais. Būti Tuo, apie ką kalbi. Mes visi esame vienodi, trokštame tų pačių dalykų, esame sutverti tos pačios didžiulės, begalinės energijos. Ir tik žvelgdamas į beribį dangų suvoki, kad ten yra tikrieji tavo namai. Ne čia, ne kur kitur, bet ten. Iš ten atėjai, ten sugrįši. Čia esi tik laikinas svečias, akimirkos pasiuntinys. Patirta vienybės būsena su viskuo nepriklauso nei nuo gimimo, nei nuo mirties. Tik tuomet pajunti tikrąją meilę, kuri niekada nepasibaigia…
Kęstutis Marčiulynas (Bo Haeng). Laiškai iš Drakono kalnų.
Paruošė Rasa V.