Kažkur girdėjau, kad žmogus visada gali rinktis. Nejaugi? Juk gimiau, kur gimiau ir gimiau tada, kada gimiau – to negalėjau pasirinkti. O mano tėvai – būtent šitokie, o ne kitokie žmonės… Savimi nesu patenkinta, norėčiau būti kitokia. Gal tikrai esu nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių auka?
Einu prie veidrodžio. Ir ką gi mes čia turim? Iš veidrodžio į mane žvelgia jauna moteris. Ūgis – 165 cm. Negaliu būti aukštesnė, nebent su aukštakulniais. O su jais kasdien baisiai nepatogu. Iš tiesų mano ūgis tobulas – turbūt sudariau sutartį dar prieš gimimą. Noriu kažką pasiekt – pasilipu, o jei reikia pakabint užuolaidas, sakau – nepasiekiu. Ir man gerai. Kas toliau? Akys. Jos mėlynos, tiksliau, jūros spalvos. Puikumėlis. Panorėjusi žalių (kaip žolė) ar rudų akių, galiu įsidėt spalvotus kontaktinius lęšius. Plaukai. Jie mano pasididžiavimas – tankūs, stori, juodi ir banguoti. Tiesa, dabar slenka, bet tai laikina. Galiu būti blondinė, raudonplaukė arba likti brunetė. Kaip panorėsiu. Lūpos, dantys, oda ir figūra – tikrai esu nuostabiai sukurta. Na, jei sąžiningai, reiktų mažiau mėgautis uždraustais, oi, ne uždraustais, bet džiovintais, vaisiais. Tačiau tai – vėl tik mano pačios noras ir pasirinkimas.
Gana žiūrėti į veidrodį, geriau – pro langą. Kieme būriuojasi kaimynai. Kai kurie, švelniai tariant, savotiško charakterio. O manasis galbūt ir galėtų būti geresnis nei yra. Tačiau tas, kas iš mūsų be trūkumų – tegul pirmas sviedžia į mane akmenį. Pažiūrėsim, ar bent jau namų dekorui tų akmenų užteks.
Mėgstu gamtą, o ypač katinių šeimos atstovus. „Ar gali leopardas pakeisti savo kailio dėmes?“ (citata iš vienos knygos) Ne. Tačiau dėl tų dėmių jo kailis man taip patinka… Tai apie ką aš čia? Apie pasirinkimus. Galiu stengtis save „pritempti“ prie įsivaizduojamų standartų ir galiu džiaugtis savo unikalumu. Galiu verkti – oi, sveriu 1 kg per daug, arba galiu tiesiog dažniau pasidalint savo mėgstamais vaisiais su kitais. Galiu likti užsidariusi savo kiaute ir galiu surizikuot išlįsti iš savo vidaus. Galiu toliau drovėtis, bijoti ir galiu pasakyt savo artimui, kad pasiilgau, myliu… Galiu nemėgti savęs ir galiu rinktis dėkoti už turimas dovanas. Galiu nuolat ieškoti patvirtinimų, kaulyti dėmesio iš kitų žmonių ir galiu rinktis pati padrąsinti, palaikyti. Galiu savyje suderinti žiogo linksmumą, nerūpestingumą ir skruzdėlės darbštumą, atsakingumą. Tam tereikia atitinkamai sudėlioti prioritetus. Galiu mylėti ir būti mylima, džiaugtis ir pasitikėti savimi. Svarbiausia – galiu rinktis!
Taigi, ir sau, ir visiems linkiu gerų pasirinkimų.
Samanta, Pasitikėjimo savimi stiprinimo programos II dalyvė
Paruošė Valdona J. Ž.
