Jei tu ramus, kada visi dejuoja
Pametę galvas, kaltina tave
Tiki savim, kada kiti dvejoja
Ir jų dvejonių nelaikai kalte
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti
Ir nesidėt protingu nei geru.
Jei tavo svajos remiasi tikrove
O mintys – ne vedliai, o palyda
Jei tu, sutikęs Negandą ir Šlovę
Gali bodėtis viena ir kita
Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
Derglioja niekšai, siekdami klastos
Kai žlunga tai, kas sunkiai užgyventa
Ir vėl pradėti viską iš pradžios.
Jei visą, ką anksčiau esi laimėjęs
Gali lengva širdim ant kortos dėt
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs
Ir niekada po to nesigailėt
Jei savo raumenų ir dvasios galią
Gali valdyti taip, kaip sumanai
Ir nepalūžt, kai teturi tik Valią
Kuri tau tyliai kužda: “Privalai!”
Jei su minia gali būt sąžiningas
O su karaliais – paprastas, kuklus
Jei priešams ir draugams esi teisingas
Ir su tavim kiekvienas pagarbus
Jei tu jauti, kaip greitai bėga Laikas
Ir jį matuot sekundėmis gali
Tada tu būsi tikras Žemės vaikas
Tada, sūnau, tu tapsi Žmogumi.
R. Kipling
Paruošė Rasa V.
