Miško kirtėjai džiaugiasi išlakiu, tvirtu, kvapniu medžiu. Jei medį per sunku nukirsti, jei jis per daug kreivas, kad išeitų tiesūs rąstai, jei pernelyg dvokia puviniu, kad tiktų baldams, ar per daug sutręšęs malkoms, toks medis paliekamas. Vertingi medžiai iškertami, nevertingi paliekami.
Tai tinka ir žmonėms. Stiprieji šaukiami į kariuomenę. Gražieji išnaudojami. Išlieka tie, kurie pernelyg nežymūs, kad būtų pastebėti. Jie paliekami ramybėje ir yra saugūs.
Kadangi mums nereikia eikvoti jėgų puikavimuisi ar padėties įtvirtinimui, galime lavinti geriausius savo asmenybės bruožus.
O jei mes esame iš tų nežymiųjų? Nors kiti mūsų ir nepaisytų, neturime manyti, kad esame beverčiai. Nėra ko paisyti kitų nuomonės apie mūsų vertę, reikia gyventi savo gyvenimą, ir tiek. Be abejo, sulauksime priekaištų, bet, juos apsvarstę ir įvertinę, imkimės priemonių save tobulinti. Kadangi mums nereikia eikvoti jėgų puikavimuisi ar padėties įtvirtinimui, galime lavinti geriausius savo asmenybės bruožus. Taigi jei kiti mano jus esant niekam tikusius, nėra jokio pagrindo nevilčiai. Tai tik proga gyventi be kitų kišimosi ir galimybė savitai reikštis.
Deng Ming-Dao. 365 Dao
Paruošė Rasa A.
