Kuo atviresnis esu manyje ir kitame asmenyje slypinčiai tikrovei, tuo mažiau noriu skubėti ką nors „taisyti“. Kai įsiklausau į save ir į tai, kas vyksta manyje, ir kuo labiau stengiuosi pritaikyti tą įsiklausymo nuostatą kito asmens atžvilgiu, tuo didesnę pagarbą jaučiu sudėtingiems gyvenimo procesams. Todėl vis mažiau ir mažiau linkstu skubėti ką nors keisti, kelti tikslus, formuoti žmones, manipuliuoti jais ir versti eiti ta kryptimi, kuria aš norėčiau, kad jie eitų.
Kuo labiau esu linkęs paprasčiausiai būti savimi šiame sudėtingame pasaulyje, suprasti ir priimti tikrovę savyje ir kitame asmenyje, tuo daugiau atsiranda pokyčių. Kai kiekvienas iš mūsų stengiasi būti savimi, jis pamato, kad keičiasi ne tik jis pats, bet ir kiti žmonės, su kuriais jis susijęs.
Carl R. Rogers.
Paruošė Janina D.
