Prieš daugybę metų Kinijoje gyveno labai godus vienuolis. Kai tik vykdavo aukojimo šventyklai apeigos arba koks nors turtingas pasaulietis duodavo pinigų, šis vienuolis visuomet čiupdavo pirmas. Kadangi jis dalyvavo daugybėje tokių apeigų, sukaupė tiek pinigų, kad būtų galėjęs nusipirkti gražiausią namą. Bet vienuolis buvo toks godus, kad, regis, pasitenkinimą jam teikė pats pinigų kaupimo malonumas, todėl jų niekada neleisdavo. Menkiausios sumos gailėjo net savo reikmėms. Jo rūbai buvo labai sudriskę, nors visi žinojo jį turint daug pinigų. Pasauliečiai sakydavo: „Čia tas gobšus vienuolis sudriskusiais drabužiais. Jis toks šykštus, kad nieko neperka net sau.“
Tada vieną dieną pradėjo lyti ir nesiliovė kone mėnesį. Mažą miestelį, įsikūrusį žemiau šventyklos, vanduo tiesiog nuplovė. Namai sugriuvo, laukai užtvino likus kelioms savaitėms iki pjūties, o galvijai pražuvo. Visiems beliko laukti baisios žiemos; žiemos be maisto ir namų. Gyventojai buvo labai liūdni ir išsigandę.
Bet vieną rytą pabudę žmonės pamatė daug vežimų, sugrūstų kaimo aikštėje. Jie buvo pilni maišų su ryžiais, pupelėmis, apklotais, rūbais ir vaistais. Žmonės aptiko ir kelis naujus plūgus bei keturis tvirtus jaučius jiems traukti. Tarp tų gausių gėrybių stovėjo aptriušęs, sudriskęs „gobšusis vienuolis“. Visa tai jis nupirko už pusę savo pinigų, o kitus įteikė miestelio merui. „Aš esu medituojantis vienuolis, pasakė jis merui. Prieš keliolika metų pajutau, kad miestelis išgyvens šiurpią nelaimę. Nuo tada kaupiau pinigus šiai dienai.“ Tai sužinojusiems žmonėms pasidarė gėda dėl savo vertinančių protų: „Oho, čia tai bent didis bodhisatva.“
Tokia yra godaus vienuolio istorija. Nuo pat pradžių šis vienuolis akivaizdžiai pažeidinėjo priesakus, draudžiančius vienuoliams kaupti turtą. Daug metų jis buvo vadinamas „blogu“ vienuoliu. Tačiau jis turėjo labai aiškų protą, kuris jam leido vardan kitų labo pažeisti nusistovėjusias taisykles.
Taigi, būkime sąmoningi ir atminkime, kad žmogiškumas yra aukščiau už visas taisykles ar įstatymus.
Autorius nežinomas
Paruošė Remigijus R. ir Loreta L.
Labai pamokanti istorija!