– Aš džiaugiuosi savimi.
– Savimi? Tai tu save įsimylėjęs narcizas?
– Aš tiesiog žiūriu į save ir viską, kas yra aplink mane, su supratimu, meile ir dėkingumu. Aš turiu daug trūkumų, bet tai nėra kliūtis, trukdanti save mylėti ar priežastis, leidžianti man pasiteisinti ir laukti, kol trūkumai išnyks. Aš galiu būti laimingas jau dabar.
– Tai dabar visada tik sėdi save apsikabinęs?
– Kai ėmiau džiaugtis savimi, aš ėmiau džiaugtis ir kitais žmonėmis, ir visu pasauliu. Iš naujo įsimylėjau savo žmoną, ėmiau sutarti su kolegomis ir pajutau viso pasaulio palaikymą man siekiant savo svajonių. Prieš tai aš jaučiau nerimą, kad negyvenu tobulo gyvenimo, kad man nepavyksta gauti to, ko noriu, kad aplinka man šalta ir nepadedanti. Dabar aš jaučiu pakilią ramybę, atrandu netobulo gyvenimo žavesį, ir mane supanti aplinka pasidarė tokia šilta ir draugiška…
– Hmm… O kaip pasiekti tą džiaugimąsi savimi?
– Aš nežinau ir neieškau stebuklingo atsakymo. Tiesiog stengiuosi kasdien būti vis geresnis nei vakar, pamatyti kažką teigiamo aplink save ir padaryti ką nors gero kitiems. Pavyksta, žinoma, ne visada, bet jausmas, jog tobulėju, viską atperka.
– Tau pasisekė…
– Kai džiaugiesi, visada sekasi… O dabar jau turiu eiti. Noriu susirašyti 20 savo bruožų už kuriuos jaučiuosi dėkingas ir dar 40 dalykų už kuriuos esu dėkingas savo žmonai.
Rasa Venckutė
.
