Prisipažink. Tu nesi kaip jie. Nė iš tolo. Gali kartais apsirengti taip pat, arba, kaip ir jie, spoksoti tuos pačius bukus televizijos šou, kartais netgi paragauti to paties šlamštmaisčio. Tačiau panašu, kad kuo labiau nori būti panašus į juos, tuo labiau jautiesi nepritapėliu, stebinčiu „normalius žmones“ savo automatinėse egzistencijose. Ir kiekvieną kartą, kai sakai „klubo“ slaptažodžius, tokius kaip „geros dienos“ arba „šiandien siaubingas oras, ar ne?“, viduje matyt nori šaukti uždraustus dalykus, tokius kaip „papasakok apie tai, kas tave priverčia verkti“ arba „kaip manai, kodėl reikalingi deja vu?“
Prisipažink, kad net norėtum užkalbinti tą merginą lifte. Tik kas bus tada, jei mergina lifte (ir tas pliktelėjęs vyriškis, kuris vis praeina pro tave kontoroje) galvoja tą patį? Kas žino, ką sužinosi užkalbinęs nepažįstamąjį? Visi nešioja to pačio galvosūkio gabalėlius.
Niekas neatsiranda tavo gyvenime šiaip, atsitiktinai. Pasitikėk savo instinktais. Elkis netikėtai. Susirask kitus.
Timothy Lear
Nušvilpta iš mindgasmic.com
Paruošė Rasa V.
