Kaip atsikratyti prisirišimų

Įsivaizduok, kad turi radijo imtuvą, kuris, kiek besukinėtum reguliavimo rankenėlę, transliuoja vienintelę radijo stotį. Nėra galimybės kontroliuoti ir garso stiprumą. Kartais garsas yra vos girdimas, o kartais toks stiprus, kad vos nesprogsta ausų būgneliai. Be to radijo imtuvo negalima išjungti; kai tik tu atsiguli miegoti, vos girdimai grojęs imtuvas staiga užtrimituoja visu garsu.

Kas galėtų pakęsti tokį radijo imtuvą? Tačiau, jei tokiu pat beprotišku būdu veikia tavo širdis, tu su tuo ne tik taikstaisi, bet vadini tai normaliu ir netgi būtinu dalyku.

Prisimink, kiek kartų tave draskė emocijos, kiek kartų kentėjai dėl pykčio, nerimo ir depresijos priepuolių, ir kiekvienąsyk tai buvo dėl to, tavo širdžiai terūpėjo būtinybė gauti tai, ko neturi, išsaugoti tai, ką turi, ir išvengti to, ko nenori turėti.

Tu įsimylėjai, tačiau buvai atstumtas arba ėmeisi pavyduliauti. Visa tavo pasąmonė ir širdis susikoncentravo į šį vieną dalyką, ir gyvenimo saldybė pavirto pelenais tavo burnoje. Tu įsitraukei į politinės karjeros sūkurį, tačiau jos įkarštyje negirdėjai vėjo ošimo ir paukščių giesmių: tavo toli siekiančios ambicijos užgožė bet kokį iš aplinkos prasiveržiantį garsą. Sunkiai susirgai ar iškilo pavojus prarasti mylimąjį, ir pasijutai aklas ir kurčias viskam, kas su tuo nesusiję.

Taigi nuo tos akimirkos mielo aparato, vadinamo žmogaus širdimi, veikla sutrinka.

Jei nori pataisyti savo radijo imtuvą, turi perprasti jo veikimo principus.

Jei nori iš esmės pertvarkyti savo širdį, turi ilgam sutelkti dėmesį į keturias išlaisvinančias tiesas. Tad dabar prisimink bet kurį rūpesčių tau keliantį prisirišimą ir mąstyk apie jį tol, kol išklausysi šias tiesas.

I. Pirmoji tiesa. Turi pasirinkti: arba prisirišimas, arba laimė. Negali turėti jų abiejų vienu metu. Tą pat akimirką, kai pasiduodi prisirišimui, tavo širdies ritmas sutrinka, o džiaugsmingas ir nerūpestingas gyvenimas baigiasi.

Patikrink, kaip šis teiginys atitinka tavo apmąstomąjį atvejį.

II.  Antroji tiesa. Iš kur atsirado tavo prisirišimas? Jis juk nėra tavo prigimtinė savybė. Jis kilo iš melo, kurį tau pašnibždėjo tavo visuomenė ir kultūra arba kurį tu pats įsiteigei sau ir kuris byloja, kad be vieno ar kito daikto, be šito ar kito žmogaus tu negali būt laimingas.

Atverk pagaliau akis ir išvysk šio įsitikinimo pragaištingumą. Šimtai žmonių yra laimingi be vieno ar kito daikto, žmogaus ar situacijos, dėl kurių su tokia energija kovoji ir be kurių sakaisi negalįs gyventi. Tad apsispręsk, ar nori prisirišimo, ar laisvės ir laimės.

III. Trečioji tiesa. Jei nori, kad tavo gyvenimas būtų tikras, turi išsiugdyti gyvenimo perspektyvos pojūtį. Gyvenimas be galo daug kartų didesnis ir didingesnis, nei tas mažmožis, prie kurio prisirišusi tavo širdis ir kuris turi galią drumsti tavo laimę ir ramybę.

Mažmožis? Taip, nes jei tikiesi gyventi dar ne vieną dieną, neišvengiamai išauš diena, kai tu jo net neprisiminsi. Lygiai kaip šiandien tu vargiai beprisimeni ir laikai niekais tas kadaise milžiniškas smulkmenas, dėl kurių anuomet tiek jaudinaisi.

IV.  Tad ketvirtoji tiesa – tai neišvengiama išvada, kad joks daiktas ar žmogus neturi galios padaryti tavęs laimingo ar nelaimingo. Nepriklausomai nuo to, ar tai tu supranti ar ne, tu esi vienintelis, kuris nusprendžia, ar būti laimingam ar nelaimingam, pasiduoti ar atsispirti vienokiam ar kitokiam prisirišimui.

Mąstydamas apie šias tiesas, gali patirti, kad tavo širdis joms priešinasi, stengiasi atsispirti arba apskritai kreipia savo žvilgsnį šalin nuo jų. Tai ženklas, kad tu dar nepakankamai nukentėjai nuo savo prisirišimų ir dar nenuoširdžiai trokšti pataisyti išklerusį savo dvasios „radijo imtuvą“. Jei tavo širdis šioms tiesoms nesipriešina, gali džiūgauti. Joje ėmė vykti esminiai pokyčiai ir atgaila. Prie tavęs prisiartino Dangaus Karalystė – kupina dėkingumo ir laisva nuo rūpesčių vaiko būtis, ir tu pagaliau turi galimybę įžengti pro jos vartus.

Anthony de Mello (psichoterapeutas, kunigas). Kvietimas mylėti.

Paruošė Egidijus C. ir Valdona J. Ž.