Straipsnio autorius Benjaminas P. Hardy – vyras ir globėjas, lyderystės ir startuolių konsultantas, siekiantis organizacinės psichologijos daktaro laipsnio.
Kaip savo gilų darbą padaryti dar gilesniu
Calas Newportas savo straipsnyje „Gilus darbas: susikaupimo sėkmės taisyklės išsiblaškiusiame pasaulyje“, kaip ir Tyleris Cowenas straipsnyje „Vidutinybės pabaiga“, įrodinėja, kad mūsų informacinė ekonomika didina kelių sėkmingųjų ir daugybės vidutinybių atskirtį.
Džiaugiuosi savimi papildymas. Kadangi Lietuvoje terminas gilus darbas (deep work) yra naujas, pateiksime tokio darbo apibrėžimą. Gilus darbas – tai profesionalus darbo atlikimas, pasižymintis susikaupimu, blaškančių dirgiklių pašalinimu maksimaliai išnaudojant kognityvinius gebėjimus. (Cal Newport. Deep work: rules for focused success in a distracted world.).
Gilus darbas (deep work) yra:
- retas;
- vertingas;
- nepakeičiamas (nėra lengva nukopijuoti ar užsakyti).
Paviršutiniškas darbas yra:
- dažnas;
- nevertingas;
- pakeičiamas (bet kas gali atlikti).
Pertekliaus grožis
Kitų sėkmė yra ir tavo sėkmė. Kuo daugiau sukuria kiti, tuo didesnis iššūkis sukurti ir man. Sėkmė augina sėkmę – tai vadinama sinergija. Kai skaitau mane nustebinantį straipsnį, atsiranda energijos. Man patinka, kad kažkas apie tai parašė.
Kai Shaunas White’as treniravosi 2014-ųjų Sočio olimpiadai, jis nusprendė nedalyvauti Europos žaidynėse. Kai stebėjo savo varžovus iš namų, S. White’as pamatė, kaip jo varžovas atliko triuką, kurio niekas dar nebuvo matęs – YOLO salto.
Užuot nusiminęs dėl varžovo atliktų naujovių, S. White’as buvo sujaudintas. Jis buvo taip įkvėptas, kad ne tik pats išmoko šį triuką, bet ir atliko skirtingų triuko variantų, kurių dar niekas nebuvo atlikęs.
Kitų sėkmė yra ir tavo sėkmė.
Nuostabu stebėti, kaip kiti didina savo gebėjimus, kurių dar nebuvo pasiekę. Ypač džiugu, kad tai įkvepia, o ne atstumia ar įbaugina.
Ar tu jautiesi atstumtas, ar įkvėptas?
Šis straipsnis ketina praplėsti tavo susikurtas ribas ir padėti tau atlikti geriausius tavo darbus.
1. Išbandyk dalykų, kurių dar nebuvai daręs, ir draugiškai pasidalyk tuo su kitais
Kaip savo darbe gali būti kūrybiškesnis? Ko kiti kolegos šiuo metu neatlieka? Kaip gali sugriauti status-quo? Kur tavo YOLO salto? Kokios dogmatinės taisyklės, kurių laikeisi, iš tikrųjų kenkdavo tavo rezultatams? Kaip gali autentiškai padidinti savo indėlį darbe, o ne imituoti kitų kolegų darbą? Kaip gali perrašyti žaidimo taisykles?
Turiu draugą Neitą, kuris atlieka keletą inovatyvių darbų nekilnojamojo turto įmonėje, kurioje dirba. Jis naudoja strategijas, kurių nenaudoja niekas kitas. Ir jam tai puikiai sekasi. Jis man sakė, kad galvoja išlaikyti savo strategijas paslapty. Galų gale, jei kiti žmonės apie jas žinotų, tai reikštų, kad jam liktų mažiau idėjų.
Bet tada jis pasielgė priešingai. Jis visiems įmonėje pasakė apie tai, ką darė. Jis taip pat atidavė daugybę savo idėjų. Tai jo darbe dar nebuvo matyta. Bet Neitas žino, kad kai jo strategija nutils, jis galės sugalvoti naują. Neitas kepa pyragus – sau ir kitiems žmonėms. Ir taip, jis daugiausiai parduodantis, ir daugiausiai uždirbantis savo įmonės darbuotojas. Tai dėl to, kad jis vis stumia naujas ribas, tada pasidalina savo idėjomis, ištekliais ar informacija.
Įkvėpk žmones savo YOLO salto, tada kurk vis naujus.
2. Daugiau linksminkis darbe
Nors daugelis žmonių nustoja žaisti vos suaugę, tai yra geriausia strategija, siekiant savo darbą padaryti gilesniu. Šioje TED kalboje Stuartas Brownas sako: „Žaidimai suteikia smegenims plastiškumo, gebėjimo prisitaikyti ir kūrybiškumo, niekas kitas neužveda smegenų taip, kaip žaidimai“.
Žaidimai suteikia smegenims plastiškumo, gebėjimo prisitaikyti ir kūrybiškumo, niekas kitas neužveda smegenų taip, kaip žaidimai. Stuartas Brownas
Kaip paaiškina Gregas McKeownas, „labai sėkmingi žmonės mato žaidimą kaip būtinybę ugdant kūrybiškumą“.
Yra tokia auganti literatūros kryptis, pabrėžianti plačias pažintines ir socialines žaidimo naudas:
Pažintinė
- Glaudesnė atmintis ir dėmesys.
- Geresni kalbų mokymosi įgūdžiai.
- Kūrybinis problemų sprendimas.
- Pagerinti matematikos įgūdžiai.
- Sustiprintas gebėjimas savarankiškai reguliuoti, tai esminė motyvacijos ir tikslo siekimo sudėtinė dalis.
Socialinė
- Bendradarbiavimas.
- Komandinis darbas.
- Konfliktų sprendimas.
- Lyderio savybių tobulinimas.
- Impulsų ir agresyvaus elgesio kontrolė.
Mano požiūris yra turėti kuo daugiau linksmų dalykų. Būtent tai skatina ir mano rašymo procesą ir progresą. Man tai kaip slidinėjimas snieglente: jei į tai žiūriu per rimtai, prarandu visa to tikslą. Taigi, jei mokausi naujo triuko su snieglente ir stumiu savo kūrybiškumo ribas, tai darau vien dėl to, kad tai linksma. Kai tai tampa nebe linksma, žengiu kelis žingsnius atgal ir ieškau motyvacijos.
3. Atlik absurdiškai daug darbo
Knygoje „Originalai: kaip nekonformistai judina pasaulį“, Adamas Grantas paaiškina, kad originalai (t. y. žmonės, kurie kuria inovatyvų darbą) yra nepatikimi. Kitais žodžiais tariant, ne viskas, ką jie sukuria, yra išskirtina. Ir tai galioja ir tau. Norint sukurti geriausią darbą, tau reikės atlikti daug darbo. Turi pabučiuoti daug varlių, kol rasi savąjį princą. Pavyzdžiui, tarp 50 geriausių muzikos kūrinių, kurie kada nors buvo sukurti, šeši priklauso Mocartui, penki Bethovenui, ir trys – Bachui. Tačiau kad juos sukurtų, Mocartas parašė per 600 kūrinių, Bethovenas – per 650, ir Bachas – per 1000.
Gausa yra labiausiai tikėtinas kelias į kokybę.
Panašiai ir dalininkas Picasso sukūrė šimtus meno kūrinių, ir tik keletas yra laikomi jo geriausiais darbais. Edisonas turi 1900 patentų, ir tik nedidelę dalį atpažintume. Albertas Einšteinas publikavo 248 mokslinius straipsnius, bet tik keli iš jų atvedė jį ant reliatyvumo teorijos žemėlapio. Gausa yra labiausiai tikėtinas kelias į kokybę. Kuo daugiau sukursi, tuo daugiau idėjų kils – keletas iš jų bus inovatyvios ir originalios. Ir niekada nežinosi, kuri būtent pasiseks. Tiesiog privalai nuolat kurti.
4. Reguliariai visiškai atsiskirk nuo darbo
Gilus darbas reikalauja pašalinti išsiblaškymą, o atliekant dar gilesnį darbą visiškai nuo darbo reikia pasišalinti pačiam.
Kiekvienais metais Billas Gate‘as pasiima dvi laisvas savaites nuo „galvojimo savaičių“. Visiškas apsiribojimas, tvarus mokymasis ir galvojimas. Tai sprogstantys kūrybiškumo atradimai.
Panašiai kas septynerius metus dizaineris Stefanas Sagmeisteris uždaro savo Niujorko studiją vieneriems metams, kad atnaujintų savo kūrybiškumą ir praplėstų savo kūrybinį akiratį. Šioje TED kalboje S. Sagmaisteris paaiškina, kad kūrybinių idėjų jis gauna būtent tada, kai būna atsiribojęs. Iš tikrųjų, būtent per tuos vienerius metus, kai būna išvykęs, jis sukuria geriausias savo idėjas, kurias panaudoja ateinančiais darbo metais.
Darbuose, kuriuose reikia daug susikaupimo, anot C. Newporto, įvairios įmonės leidžia savo darbuotojams pasiimti laisvadienių, kad jie galėtų visiškai atsipalaiduoti. Tai, ką jie padaro per tą laisvą dieną, padidina jų produktyvumą ir pasitenkinimą darbu.
Daryk tai, kas tau geriausia – gal tau reikia savaitės išvykos, gal karto kiekvieną savaitę, mėnesį ar kas ketvirtį.
Aš pats ne per seniausiai pradėjau šiuo metodu naudotis. Ketvirtadieniais atsikeliu pusę šešių ryto ir dvi valandas važiuoju į Kolumbiją, esančią Pietų Karolinoje. Ten turiu tokią labai mėgstamą vietą, ir ji yra tobula ramiam apmąstymui ir meditacijai. Tai darau tam, kad atsinaujinčiau ir būčiau įkvėptas. Tuo pačiu tikslu dauguma žmonių keliauja į gamtą.
Šio vienos dienos ar savaitės atotrūkis nuo gyvenimo man padėjo labiau pasijusti savimi ir džiaugtis gyvenimu. Taip pat tapau produktyvesnis darbe.
Keliu tau iššūkį pasidaryti reguliaraus atotrūkio grafiką – bet kokios formos, kuri tau būtų geriausia. Nedaryk to, kas patogu (nes nuolat rasi priežastį grįžti prie darbų). Priešingai, daryk tai, kas tau geriausia – gal tau reikia savaitės išvykos, gal karto kiekvieną savaitę, mėnesį ar kas ketvirtį.
5. Kai kyla įžvalgų, neskubėk pabėgti. Galbūt yra dar kažkas?
Giliausi ryšiai atsiskleidžia po pradinių atradimų. Deja, dauguma žmonių palieka savo protinę erdvę tą pačią akimirką, vos pradeda gilintis. Daugumai mūsų tai atspindi mūsų paviršutiniškumo priklausomybę.
Dažnai atrasi, kad yra daug didesnių ir gilesnių ryšių nei pradinė koncepcija. Tiesą sakant, proveržis po proveržio ir yra tikrasis auksas. Turi kasti giliau, kur yra pats dosniausias atlygis.
Kai tik pradedi pasiekti kūrybinių laimėjimų (t. y. mokymasis ar gilinimasis į patį darbą), neskubėk pabėgti. Geriau paklausk savęs, ar šalia tos idėjos dar kyla kokių minčių?
Laikyk savo užrašus netoliese. Dažnai atrasi, kad yra daug didesnių ir gilesnių ryšių nei pradinė koncepcija. Tiesą sakant, proveržis po proveržio ir yra tikrasis auksas. Turi kasti giliau, kur yra pats dosniausias atlygis.
Kai užmegsi tolimesnius ryšius, neskubėk išsijungti. Lik su tuo. Dar kartelį paklausk savęs, ką esu praleidęs? Galbūt yra dar kažkas?
Pasitelk šį modelį savo darbuose ir nustebsi tuo, ką išmoksi.
6. Pakeisk savo nerimą jauduliu
Pasak Setho Godino, atlikti kūrybišką darbą gali būti rizikinga. Gilus darbas nėra saugus mechaniškas darbas. Tai reiškia pažeidžiamumą ir nesėkmes, galimybę, dėl kurios kyla nerimas ir baimė.
Bandymas nusiraminti iš tikrųjų tik sumažina veiklos rezultatus. Priešingai, pakeisdamas savo nerimą jauduliu gali drastiškai pagerinti savo darbą.
Kai esi susirūpinęs tuo, ką reikia padaryti, pagrindinė įveikimo strategija yra save nuraminti, tačiau, pasak Harvardo verslo mokyklos daktarės Alison Wood Brooks atlikto tyrimo, nerimo jausmas yra be galo dažnas. Žmonės įsitikinę, kad bandyti nusiraminti yra geriausias būdas susidorojant su nerimu, bet tai gali būti be galo sunku ir neefektyvu.
Bandymas nusiraminti iš tikrųjų tik sumažina veiklos rezultatus. Priešingai, pakeisdamas savo nerimą jauduliu gali drastiškai pagerinti savo darbą.
Nebijok. Tu maloniai jaudiniesi. Tai yra tai, ką ir nori daryti!
7. Pakeisk stresą į pagalbą, o ne suvaržymus
Savo populiarioje TED kalboje psichologijos profesorė ir perkamiausių knygų „The Upside of Stress“ ir „The Willpower Instinct“ autorė Kelly McGonigal sako, kad jausmas, kurį sukelia stresas, chemiškai keičia mūsų fizinę būseną.
Jei suvokiame streso simptomus kaip gerą dalyką – kūnas ruošiasi tam tikriems iššūkiams ir jūs patiriate panašius jausmus į džiaugsmą, azartą ir drąsą.
Jeigu suvokiame stresą kaip blogą dalyką, kai jaučiate stresą, širdies plakimas padažnėja ir kraujagyslės susiaurėja. Tai blogai veikia mūsų darbus ir kartu gali privesti prie širdies bei kraujagyslių ligų.
Ir priešingai, jei suvokiame streso simptomus kaip gerą dalyką – kūnas ruošiasi tam tikriems iššūkiams ir jūs patiriate panašius jausmus į džiaugsmą, azartą ir drąsą.
8. Priimk patį blogiausią scenarijų
Psichologinis Julie Norem tyrimas parodė, kad daugelių atvejų geriau būti pesimistu nei optimistu. Kai žinome veiksmų, kuriuos norime atlikti, kryptį, geriau jau įsivaizduokime visus blogiausius dalykus, kokie gali nutikti, jeigu nepavyks.
Pagal J. Norem, gynybinis pesimizmas yra strategija, kuri naudojama tam tikrose situacijose susidorojant su nerimu, baime ir rūpesčiais. Kad nebūtume sukaustyti baimės, gynybiniai pesimistai sąmoningai įsivaizduoja blogiausią scenarijų, kad jų nerimas pasikeistų į motyvaciją.
Adamas Grantas knygoje „Originals“ teigia, kad „kai gynybiniai pesimistai tikisi blogiausio, jie rūpinasi kiekviena detale, kad įsitikintų, jog nesuduš ir nesudegs, o tai padeda jiems jausti savikontrolę. Jų nerimas pasiekia zenitą prieš pat įvykį, taigi kai tai pagaliau nutinka, jie jau būna viską įveikę“.
Tai ne tik padeda pasiruošti blogiausiam, bet ir pakeičia nerimą vaisinga motyvacija.
Timas Ferrissas panašų požiūrį taiko svarstydamas apie naujas pastangas ir svarbius sprendimus ir tai jis vadina praktišku pesimizmu. Užuot apibrėžęs savo tikslus, jis apibrėžia savo baimes, detaliai aprašydamas blogiausią scenarijų. Anot T. Ferrisso, daugelis suvoktų blogiausių scenarijų nėra blogi ir retai kada išsipildo. Netgi labiausiai nykus grįžimas į status-quo retai yra sunkus.
Tačiau, pasak Lewiso Pugho, blogiausias scenarijus yra baimė. 2007-aisiais L. Pughas norėjo tapti pirmuoju žmogumi, įveikusiu ilgos distancijos plaukimą aplink Šiaurės Ašigalį.
Dvi dienos prieš bandymą L. Pughas praktikavosi penkias minutes plaukiodamas ir staiga nustojo jausti abiejų rankų pirštus. Ląstelės jo pirštuose tiesiog sprogo ir jis labai greitai kvėpavo. Jis savo pirštų nejautė keturis mėnesius.
Užuot įsivaizdavęs pergalę, L. Pughas įsivaizdavo nesėkmę: didelis gylis niekuomet nekėlė jam baimės, bet tai yra visai kas kita, teigė jis. Jeigu L. Pughas pralaimėtų, jis žūtų ir jo kūnas atsidurtų dvi mylios po Arktimi.
Dėmesio sutelkimas į blogiausią scenarijų privertė L. Pughą sąžiningai pasiruošti visiems galimiems pavojams. Baimė verčia tave tiksliau ir greičiau pamatyti galimas problemas, teigė jis. Galų gale jis rado tai, ko ieškojo.
Tiek T. Ferrissas, tiek L. Pughas naudojo negatyvią internalizaciją ruošdamiesi optimaliems sprendimo būdams ir geram pasirodymui. Tai ne tik padeda pasiruošti blogiausiam, bet ir pakeičia nerimą vaisinga motyvacija.
9. Dalinkis savo idėjomis su kitokį požiūrį turinčiais žmonėmis
Michaelas Simmonsas, „Forbes“ rašytojas ir vienas iš „Empact“ įkūrėjų, bei aš neseniai pradėjome naudoti „idėjų maišymo“ pokalbius. Mes išsijungsime, vieną savaitę susitelksime ties jo apmąstomomis ir aprašomomis idėjomis, o kitą savaitę telksimės ties idėjomis, apie kurias mąstau ir rašau aš.
Minčių išsakymas žodžiais ir pasidalinimas su kažkuo padeda toms mintims tapti mažiau miglotomis, konkretesnėmis.
Minčių išsakymas žodžiais ir pasidalinimas su kažkuo padeda toms mintims tapti mažiau miglotomis, konkretesnėmis. Taip pat verta paklausti ko nors, dirbančio kitoje srityje ir turinčio kitokios gyvenimo patirties, tam, kad išgrynintum savo idėjas.
Gynybinė pozicija priverčia visapusiškai permąstyti savas idėjas tam, kad dar labiau į jas pasigilintum. Nelaikyk savo gilaus darbo vien tik sau. Tai padės pamatyti šviesą tunelio gale.
10. Pasverk savo valią
Nesename straipsnyje apie gilų darbą Ryanas Holiday rekomenduoja mankštintis po pietų, ne ryte ar vakare. Jis teigia, kad bėgiojimas po pietų padeda jam peržvelgti visas mintis, susijusias su darbu, iš įvairiausių perspektyvų ir susikurti naujų idėjų. Taigi sugrįžęs jis jau turės naujų idėjų.
Rytas, pasak R. Holiday, rekomenduojamas kaip geriausias laikas atlikti sudėtingus darbus.
Iš psichologinės perspektyvos, R. Holiday požiūris turi absoliučią prasmę. Pasak tyrimų, mūsų valia yra stipriausia ryte po nakties regeneracijos. Todėl rytas, pasak R. Holiday, rekomenduojamas kaip geriausias laikas atlikti sudėtingus darbus.
Remdamiesi literatūra apie motyvaciją ir savikontrolę, kurios yra valios šaltinis, daugelis mano dėstytojų taip pat mankštinasi po pietų. Rytais jie atlieka sudėtingiausius darbus, o apie pietus mankštinasi tam, kad protiškai atsipalaiduotų. Po tokių pratimų jie dar kelias valandas jaučiasi protiškai pasikrovę popietiniams darbams prieš dienos pabaigą.
Pabaiga
Gilus darbas yra palaimingas ir labai naudingas. Kuo geriau įsigilinate į darbą, tuo didesnės bus jūsų pajamos ir didesnė jūsų įtaka.
Kvietimas veikti
Jeigu jums patiko šis straipsnis, pasidomėkite mano nemokama elektronine knyga Slipstream Time Hacking. Ši knyga išmokys jus nuspręsti, ko nori ir kaip tai gauti 10 kartų greičiau negu vidutinis žmogus. Susipažink su knyga jau dabar spausdamas čia.
Užburiančios dienos!
Benjamin P. Hardy, How To Take Your ‘Deep Work’ Even Deeper
Vertė Ineta Račkauskaitė, redagavo Justina K., paruošė Janina D.
Iliustracijos naudojamas su CC0 licencija, straipsnis išverstas ir naudojamas su autoriaus leidimu.
